Dantys (lot. dentes) - burnos ertmės organai, kuriais griebiamas, laikomas ir kramtomas maistas. Kūdikis gimsta be dantų, tačiau septintąją vaisiaus gyvenimo savaitę išilgai pirminės burnos viršutinio ir apatinio krašto sutankėja plokščiasis daugiasluoksnis epitelis, kuris sudaro dantų plokštelę.
Vaikai turi 20 pieninių dantų; jie pradeda dygti penktą-septintą mėnesį, pradeda kristi 5-7 metais. Jiems iškritus, išdygsta 32 nuolatiniai dantys. Pirmieji išdygsta 6-7 metais, išskyrus protinius dantis, kurie išdygsta 17-25 metais ir vėliau. Yra 4 dantų grupės: kandžiai, iltys, kapliai ir krūminiai dantys. Dantys padeda susiformuoti kalbos garsams.
Dantų Priežiūra ir Savybės
Norint, kad dantys būtų sveiki, svarbu juos tinkamai prižiūrėti. Dantis - vienintelė žmogaus kūno dalis, negalinti atsinaujinti. Dantys rodo ne tik žmogaus ligas, bet ir jo charakterį. Pavyzdžiui, sakoma, kad smulkūs ir aštrūs dantys rodo žmogaus klastingumą, ilgi - piktumą, atsikišę - godumą. Dideli tarpai tarp dantų - silpnavališkumo požymis. Dideli ir stiprūs dantys žada ilgą gyvenimą ir rodo žmogaus gerumą bei drąsą. Lygius dantis turi labai geri žmonės. Jei jūsų dantys šiek tiek nelygūs, nenusiminkite - tai rodo jūsų gebėjimą mąstyti.
Dantų skausmas dažnai yra sunkiai pakeliamas, ypač kai tai atsitinka kelyje arba naktį. Dažnai būna, kad skauda sveiką dantį. Dantų ėduonis gali būti nuolatinės migrenos priežastis. Dantį gali ir neskaudėti, ypač dažnai taip atsitinka, kai yra sugedę apatinio žandikaulio dantys, - skauda visą galvą.
Dantų Simbolika Pasaulio Kultūrose
Dantys įvairių tautų kultūrose simbolizuoja sveikatą, gyvybinę energiją ir žmogaus charakterį. Dantys - jėgos, vitualumo, dauginimosi, potencijos ir spermos simbolis, taip pat ir agresyvumo ženklas. Senovės Japonijoje moterys dantis tamsino laku. Tokį paprotį iki šių dienų turi Vietnamo valstietės. Škotijoje buvo tikima, kad berniukas su retais dantimis išaugs laimingu ir linkusiu keliauti.
Psichoanalitikai danties netekimą (pav., sapne) sieja pirmiausia su vyrišku seksualiniu organu ir laiko tai frustracija, silpnumo arba baimės susikaupti ženklu. Pagal liaudies tikėjimus, dantys (taip pat, kaip ir plaukai, nagai) po iškritimo išsaugo ryšį su jų buvusiais savininkais. Išmesti vaiko pieniškus dantis palydint užkalbėjimais - labai paplitęs paprotys. Jo laikosi bulgarai, lenkai, gruzinai, norvegai, rusai, vokiečiai ir kitos tautos. Yorkšyre buvo paplitęs paprotys, kad iškritusį dantį reikia įmesti į ugnį palydint tokiu užkalbėjimu: „Ugnie, ugnie, štai tau kaulas. Duok mūsų… (sakomas vaiko vardas) naują dantį“.
Dantų Protezavimo Istorija
Sprendimų šiai nemaloniai problemai buvo ieškoma dar VIII a. prieš Kristų. Tada šiauriau Romos gyvenusios etruskų tautos auksakaliai, manoma, nukaldino pirmuosius dantų protezus. Jie buvo gaminami iš kitų žmonių arba jaučių dantų. Dantys tarpusavyje buvo jungiami aukso juostelėmis ir tada tvirtinami paciento burnoje. Žmogus galėjo rinktis - dirbtiniai dantys būdavo arba pritaisomi ilgam, arba gaminami taip, kad būtų nesunkiai išimami. Etruskų idėja greitai plito. VII a. pr. Kr. dirbtinius dantis gamino ir majai. Tačiau jų dirbiniai buvo skobiami iš kriauklių. Tokie dantys, spėjama, netgi buvo tapę mada.
Nuo VI a. pr. m. e. iki V a. romėnai dėl grožio ryždavosi ne itin įprastai procedūrai: dantis, kad taptų baltesni, tepdavo… šlapimu. Vėlyvosios antikos laikais visur buvo galima naudotis dantų gydytojų paslaugomis. Buvo žinomi visi dabartiniai dantų protezavimo būdai - tiltai, karūnėlės ir kt. Buvo naudojami dirbtiniai dantys, dantų priežiūrai naudojami vadinamieji dantų milteliai. Jie pirmą kartą paminėti I a. po Kr. (Plinijus: „Gamtos mokslas“ - Naturalis historia): dentifricium - milteliai iš sumaltų elnio ragų arba sudegintų elnio ragų pelenų. Taip pat minimi ir dantų krapštukai iš mastikmedžio, sidabro (lot.
1895 metais dantys pirmąkart balinti peroksidu. Tą metodą pasiūlė amerikiečių odontologas A.
Liaudies Medicina ir Dantų Skausmo Gydymas
Įvairių tautų liaudies medicina žino daug skirtingų būdų, kaip gydyti dantų skausmą.Lietuvoje iki pat XVIII a. niekas dantų negydė - tik raudavo. Kaimuose tai atlikdavo kalviai, darbuodamiesi replėmis arba namų darbo trauktuvu, panašiu į raktą. Viduramžiais Lietuvoje dantis traukdavo „cirulnikai“ (barzdaskučiai).Todėl jie kreipdavosi pagalbos į įvairius žiniuonis, žolininkus. Žolininkai patardavo naudoti aguonų galvų, kmynų sėklų, kerpių, džiovintų dilgėlių, drignių smilkalus, per skudurą kramtyti slieką, leisdavo prie dantenų prisisiurbti dėlėms, į sugedusį dantį dėdavo sutrintą jonvabalį, krapštydavo išdžiovinta kurmio letena. Burtininkai siūlė dantį trinti lavono pirštu, iškrapštyti surūdijusia karsto vinimi arba kreiptis į jauną mėnulį. Gydydavo numirėlių kaulais, dantimis.
Skaudant dantį sakydavo, kad jame esąs kirminas, kurį reikia numarinti. Tam reikalui paimdavo kauko pirštą (piršto pavidalo belemnitas), trindavo juo dantį ir triskart sakydavo: „Kauke, kauke, tavo pirštu dantį trinu, tavo vardu kirmėlę marinu, kad ji arba padvėstų, arba iš dantų išsliuogtų ir eitų į sausus medžius, kietus akmenis. Kaip tu šitą pirštą metei, tegul pameta dantį kirmėlė, kuri jį kamuoja.
Patarlė "Dievas Davė Dantis, Duos Ir Duonos"
Nuo seno daugelyje pasaulio tautų yra paplitusi ši tarptautinė patarlė: „Dievas davė dantis, duos ir duonos“. Lietuviškai ši patarlė pirmąkart paskelbta 1625 metais, tačiau ji randama jau senuose sanskrito raštuose, ją žinojo romėnai, žino šių dienų anglai, baltai, islandai, olandai, prancūzai, skandinavai ir vokiečiai.
ĮSPŪDINGA! Visi žinome patarlę „DIEVAS DAVĖ DANTIS, DIEVAS DUOS DUONOS“. Sanskritas - senovinė indų liturginė kalba, naudota dvasininkų. Sanskrito ištakos fiksuojamos 2000-1500 m. pr. Kr., šia kalba užrašyti seniausi indų liturginiai tekstai - Vedos. Panašumų turi ir abiejų kalbų morfologijos. Mokslininkai fenomeną aiškina paprasčiau: artimi giminaičiai su indais jaustis neturėtume. Tačiau abi kalbos kilusios iš tos pačios labai seniai gyvavusios indoeuropiečių prokalbės, per tūkstantmečius sugebėjo išlikti nepasikeitusios, archaiškos, todėl iš prokalbės paveldėti kalbų elementai - ne atsitiktinis skambesio sutapimas.
Odontologija ir Teismo Ekspertizė
Mokslas apie dantis ir jų ligas vadinamas odontologija (gr. odus, odontos - dantis). Danties skausmas - odontalgija. Dantų gydymas - odontoterapija, odontiatrija. Mokslas apie burnos ertmės organų (ypač dantų) ligas ir jų gydymą vadinamas stomatologija (gr. Dantų registracijos duomenys dažnai padeda nustatyti tapatybę.
Vienas šiuolaikinės teismo ekspertizės būdų tiksliai nustatyti individo tapatybę yra smulkus dantų aprašas, nes kiekvieno žmogaus dantys skiriasi daugybe detalių, be to, net ir po mirties išlieka ilgiau už kitas kūno dalis. Žmogui senstant dantys truputį kinta, tačiau taip nežymiai, kad ir prieš daugelį metų surašytų duomenų apie juos pakanka tiksliai identifikuoti asmenį. Netgi kai natūralūs dantys pakeičiami dirbtiniais, jie irgi tampa labai svarbiais „liudytojais“.