Artėjant vasarai, daugelis susiduriame su kūno netobulumais, įskaitant kojų odos išvagojimą kraujagyslių tinklu. Kas tai, kodėl atsirado, ar tai blogas ženklas, kas bus toliau, ką su tuo daryti?
Kas yra kraujagyslių tinklas?
Varikozinė venų liga (VVL) - dažniausiai lėtinių venų ligų forma, kurios atsiradimui ir vystymuisi turi įtaką genetiniai ir aplinkos veiksniai.
Rizikos veiksniai išsivysti VVL yra:
- Paveldimumas
- Lytis (moteriška)
- Amžius
- Nėštumas
- Ūgis
- Nutukimas
- Mažas judrumas
- Vidurių užkietėjimas
- Darbo sąlygos (stovimas arba sėdimas darbas, šiluminė aplinka)
- Kontraceptikų vartojimas
- Nesveika mityba
- Kojų traumos
- Giliųjų venų trombozė
- Įgimtas Klippel-Trenaunay sindromas
Taigi, dalis rizikos veiksnių yra susiję su gyvensena ir turėtų būti modifikuojami, jei norime save apsaugoti nuo VVL išsivystymo.
Venų varikozės paplitimo duomenys labai skirtingi, priklausantys nuo regiono, diagnostikos tikslumo, gydymo išteklių prieinamumo, gali siekti iki 73 % moterų ir iki 56 % vyrų.
Voratiklinės venos randamos iki 80 proc. populiacijos.
Lėtinis venų nepakankamumas nustatomas iki 40 proc. moterų ir 17 proc. vyrų.
Venų susirgimų daugėja su amžiumi, yra linijinė koreliacija.
Lyginant 20 ir 79 metų žmones, varikozės atvejų padaugėja nuo 12 iki 60 proc.
Galima sakyti, kad daugiau nei pusė 50-mečių sirgs kokia nors venų ligos forma.
Kas lemia venų, o vėliau ir aplinkinių audinių pokyčius?
Kaip jau žinoma, venomis kraujas grįžta į širdį.
Jo tekėjimą ir kryptį užtikrina šiose kraujagyslėse esantys vožtuvai, kurių veiklą kontroliuoja raumenys.
Raumenims atsipalaidavus, sveiki venų vožtuvai užsidaro ir kraujas tekėti priešinga kryptimi nebegali.
Tačiau jei venų vožtuvai tampa nesandarūs, dalis kraujo grįžta atgal ir kaupiasi kojų kraujagyslėse.
Kraujo stazė ir su tuo susijęs deguonies badas sutrikdo medžiagų apykaitą ir didina nepageidaujamo reaktyvaus deguonies kiekį, didėja uždegiminių, krešėjimą skatinančių ir kitų kraujagyslės pažeidimą didinančių ląstelių, baltymų, kurie ardo tarpląstelinį tinklą - tuomet venų vožtuvai ir kraujagyslių sienelės storėja, audiniai randėja, vyksta paviršinių venų transformacija.
Padidėjus kraujo spaudimui venose, tai persiduoda smulkiosioms kraujagyslėms - kapiliarams, todėl sutrikdoma mikrocirkuliacija, atsiranda deguonies badas gilesniuose sienelės sluoksniuose, vystosi lėtinis audinių uždegimas, todėl kojos tinsta, atsiranda odos pažeidimai ir žaizdos.
Be to, padidėjęs spaudimas venose sąlygoja kolageno-elastino santykio pokyčius, vidinės kraujagyslių sienelės plonėjimą, jos išsiplėtimą ir vingiuotą tinklą - taip vystosi VVL, o vėliau ir venų nepakankamumas (VN).
Tai gali vykti apatinėse galūnėse, išangėje ir vyrų lytiniuose organuose.
Kojų venų varikozė - ir grožio, ir sveikatos problema
Venų varikozė - tai išsiplėtęs venos fragmentas, dažnai matomas kojos odos paviršiuje.
Kartais tai būna telangiektazijos (kartais vadinamos voratinklinės venos - tai smulkios išsiplėtusios kraujagyslės, esančios šalia odos, 1-2 mm) ar tinklinės venos (mažiau nei 3 mm pločio, plinta kaip tinklelis ir apima didesnį odos plotą).
Nors iš pradžių tai atrodo tik kaip estetinė problema, mokslininkai, išanalizavę daugybę tyrimų, nustatė, kad pacientams, sergantiems varikoze, liga kasmet progresuoja maždaug 4 proc.
Iki 30 % venų varikozės gali progresuoti iki sunkesnių lėtinio VN formų.
Besivystant ligai atsiranda sunkumas kojose, kojų skausmas, nuovargis, tinimas, niežėjimas, tvinkčiojimas, tirpimas, raumenų mėšlungis, neramių kojų sindromas, odos paraudimas.
Simptomai pablogėja ilgiau pastovėjus ir dienos pabaigoje.
Ko tikėtis ateityje?
Odos pažeidimo ir žaizdų atsiradimo.
Nesigydant, ilgalaikės komplikacijos apima patologinius odos pokyčius - pradedant hiperpigmentacija palei kulkšnelius, egzema šalia varikozinių mazgų (eritematozinis dermatitas), fibroze, lipodermatosklerozė (randėjimas), baigiant venine kojų opa.
Koks ryšys tarp kojų venų varikozės ir hemorojaus?
Nors hemorojus ir kojų venų varikozė tarsi skirtingų kūno vietų ligos, bet jos stebėtinai panašios savo kilme ir neigiamai veikia žmonių gyvenimo kokybę.
Hemorojus - tai venų išsiplėtimas aplink išangę ar apatinėje tiesiosios žarnos srityje.
Jo padariniai gali būti įtrūkimai, fistulės, abscesai, mazgo trombozė, anemija, dujų ir išmatų nelaikymas.
Iki tol kūnas signalizuoja apie ligą įvairiais simptomais - skausmu, deginimu, diskomfortu, niežuliu išangės srityje, vėliau būna pakraujavimas tuštinantis, tempimo jausmas, patinimas ar mazgų iškritimas.
Skirtingų mokslinių tyrimų duomenimis, sergamumas hemorojumi bendrojoje populiacijoje svyruoja nuo 4,4 % iki 86 %, o rizikos veiksniai apima amžių, genetinį polinkį, padidintą slėgį pilve (nėštumas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, sunkumų kilnojimas, nutukimas, lėtinis kosulys), mitybos įpročius (mažo skaidulų kiekio dieta, sūrus, riebus, saldus, aštrus maistas).
Pasirodo, lėtinis kojų venų nepakankamumas dažniau pasireiškia pacientams, sergantiems hemorojaus liga, tad neretai abi ligos egzistuoja kartu.
Kaip sau padėti?
Neretai susidomima venų ligomis tik tuomet, kai jau įvykę negrįžtami pakitimai.
Mat pirminiai simptomai nėra sunkūs ir žmonės į juos nekreipia dėmesio.
Venų ligų prevencija - mažai kainuojanti strategija, kuri apima:
- Tinkamą mitybą (skaidulos, vanduo)
- Režimą (judėjimas, miegas)
- Svorio kontrolę
- Nerūkymą
- Darbo pobūdžio keitimą ar pertraukėles kojų mankštai
Viena iš jų - sėdint pėdas lenkti į save ir tiesti nuo savęs, kad susitraukinėtų blauzdų raumenys ir palengvėtų veninio kraujo ištekėjimas iš kojų.
Tinka ir vaikščiojimas vietoje ar pastovėjimas ant pirštų galų, pėdos lenkimas į save.
Ypač veiksminga atsigulus lovoje palaikyti kojas iškeltas aukštyn, tada jas lenkti ir tiesti lyg važiuotumėte dviračiu.
Kojų pakėlimas padeda sumažinti patinimą.
Venų ligų profilaktikai tinka vaikščiojimas, mėgėjiškas bėgiojimas, ėjimas su lazdomis, važiavimas dviračiu, plaukimas, aerobika, treniruokliai-dviračiai.
Gali pakenkti sportas, didinantis vidinį pilvo ertmės spaudimą, pavyzdžiui, sunkumų kilnojimas.
Vaikščioti iki didelio nuovargio irgi nepatariama.
Pajutus nuovargį, reikia atsigulti ir, pakėlus kojas, pailsėti.
Veninės kraujotakos sutrikimo atveju žmogus turi jausti, kiek gali vaikščioti.
Reikia atminti, jog bet kuri statinė padėtis didina spaudimą į venų sieneles, ir žmogus jaučia sunkumą kojose.
Rekomenduojama kasdienė odos priežiūra naudojant švelnų muilą ir drungną vandenį, po to patepant drėkinamuoju kremu.
Reikėtų vengti aptempiančių drabužių, didinančių spaudimą pilve, kirkšnyse, kojose.
Nerekomenduojama ilgai dėvėti aukštakulnių.
Svarbi ir kūno svorio kontrolė, žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio) atsisakymas.
Nėštumo metu rekomenduojama geriau miegoti ant dešinio šono nei ant nugaros, kad būtų sumažintas gimdos spaudimas pilvo kraujagyslėms.
Tiek venų varikozės profilaktikai, tiek gydymui yra naudojamos kompresinės kojinės.
Paprastai pacientams rekomenduojame dėvėti kompresines kojines kiekvieną dieną - užsidedant jas ryte ir nusiimant prieš miegą.
Laikantis ankstesnių patarimų, papildomai hemorojaus profilaktikai svarbus ir ilgo sėdėjimo, ilgo darbo atsitūpus, sunkumų kilnojimo, stanginimosi tuštinantis vengimas, tuštinimosi korekcija ar palengvinimas vidurius minkštinančiomis ir laisvinančiomis priemonėmis, sėdimosios vonelės, išangės ir tarpvietės higiena (apsiplauti po tuštinimosi).
Ankstyva varikozinių venų prevencija, nustatymas ir gydymas yra ekonomiškesnis nei lėtinio venų nepakankamumo gydymas, mažiau žalojantis sveikatą ir padedantis išsaugoti grožį ir gyvenimo kokybę.
2020 m. mokslininkų grupė, remdamasi literatūros duomenimis ir savo darbais, atliko nuodugnią apžvalgą ir iškėlė prielaidą, kad venos sienelės remodeliacija yra grįžtama, t. y. išsiplėtusi ir pakitusi vena gali grįžti į pradinę („sveiką“) būseną ir venų varikozė gali būti sėkmingai gydoma vaistais be chirurginių intervencijų.
Gydymo įvairovė. Ko tikėtis ir ką rinktis?
Lėtinės venų ligos gydymas gali būti neinvazinis (venoaktyvūs vaistai (VAV), gerinantys venų tonusą, ir kompresinės kojinės) ir invazinis (venų perrišimas ar pašalinimas, ultragarsu atliekama putų skleroterapija, intraveninė lazerinė ar radiodažnuminė abliacija, cianoakrilato embolizacija).
Pagrindiniai VAV veikimo mechanizmai:
- Didina venų tonusą (atsistato venų kraujotaka, suardomi kraujo kūnelių agregatai, gerėja deguonies tiekimas)
- Gerina kapiliarų pralaidumą ir limfos tekėjimą (išsaugoma mikrocirkuliacija, sumažinama tinimų rizika)
- Slopina uždegiminių kraujo ląstelių prilipimą ir migraciją per kraujagyslės sienelę
- Tirpdo smulkias kraujo sankaupas ir mažina kraujo klampumą
VAV gali būti pradine ir pagalbine priemone gydant venų ligas, su jais atlikta daug atsitiktinių imčių tyrimų ar metaanalizių, įrodančių jų efektyvumą.
Galima rasti ir liaudies patarimų: gerti nuovirus ar ant probleminių vietų tepti alijošių, tarkuotas morkas, bulves, kopūstų lapus, dilgėles, obuolių actą, apynių spurgus, lazdyno žievę, medetkas ir t. t.
Vaistinėse Lietuvoje ir užsienyje yra daug įvairių papildų, kurių sudėtyje gali būti rutino ar trokserutino, ginkmedžio lapų, vynuogių sėklų, kaštonų, dygiųjų pelžiedžių šakniastiebių, jūrinės pušies ekstraktų, diosmino, hesperidino, askorbo rūgšties, mėlynių, gotu kolos ar sintetinių darinių, kurie sutraukia, apsaugo ar kitaip veikia venų sieneles.
Maisto produktai, mažinantys varikozės simptomus
Tinkamas maisto pasirinkimas gali padėti venoms greičiau gyti ir išvengti problemų ateityje.
- Skaidulos: rekomenduojama suvartoti iki 35 g skaidulų per dieną.
- Kajeno pipirai: saugo venas nuo plėtimosi ir gerina kraujo cirkuliaciją.
- Vitaminas E: būtinas venų sveikatai, jo yra migdoluose ir avokaduose.
- Kaulų sultinys: gerina venų, sąnarių, raiščių, kremzlių ir audinių sveikatą.
Produktų, kurių reikėtų vengti, sąrašas
Sergantiems varikoze derėtų vengti kai kurių produktų, kurie gali pabloginti būklę:
- Hidrintų riebalų, esančių perdirbtuose maisto produktuose.
- Cukraus, kuris kenkia imunitetui ir augina svorį.
- Kofeino.
- Bet kokio perdirbto maisto.
Rekomenduojami produktai ir jų nauda
- Produktai, turintys antioksidacinį poveikį: flavonoidai (uogose), vitaminai C ir E (žalios daržovės ir citrusiniai vaisiai) - stiprina venas ir malšina uždegiminius procesus.
- Magnio turintys produktai: avokadai, bananai, saldžiosios bulvės, kryžmažiedės daržovės ir žalumynai - padeda esant kraujospūdžio problemoms ir kojų spazmams.
- Aštrūs prieskoniai: Kajeno pipirai, karis - suaktyvina kraujotaką ir malšina apetitą.
- Obuolių actas: gerina kraujotaką venose ir slopina uždegiminius procesus.
- Kaštonai ir mėlynės: efektyvios priemonės nuo venų varikozės ir lėtinio venų nepakankamumo.
Trys dalykai, kurie galėtų padėti palengvinti venų varikozės metu patiriamus simptomus ir sumažinti jos sukeliamų komplikacijų riziką
- Judėjimas. Venų varikoze sergantiems asmenims labai naudingas venų netraumuojanti fizinė veikla, pavyzdžiui, plaukimas baseine, vaikščiojimas su šiaurietiškom lazdom, lengva joga, specialūs tempimo pratimai ir panašiai.
- Geriai su heparino natrio druska padeda valdyti nemalonius venų varikozės simptomus. Lioton 1000 - vienas iš tokių gelių pavyzdžių.
- Kompresinių kojų dėvėjimas. Venų varikozės sukeliamą diskomfortą ir komplikacijų riziką padeda sumažinti teisingai pritaikytas elastinis trikotažas, kuris sukuria nuo pėdos link šlaunų mažėjantį apspaudimo lygį ir pagerina kraujotakos procesus.
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ kraujagyslių chirurgas dr. Narimantas Markevičius sako, kad specialisto pagalbos ieškoti reikėtų nedelsiant, kai pasireiškia pirmieji venų varikozės požymiai.
Šią ligą gali sukelti stovimas darbas, kraujotakos sutrikimai ir paveldimumas, net dažni skrydžiai ar kasdienis aukštakulnių avėjimas, pastebi dr. N.
Anot mediko, ligos pradžioje pacientus neretai gelbsti natūralūs būdai - sportas, aktyvus laisvalaikis ir pan.
„Šiuolaikinė medicina siūlo inovatyvių sprendimų. Vienas tokių - lazerinė kojų venų operacija, kuri užtikrina efektyvų ir greitą gydymą be ilgo atsistatymo laikotarpio. Lazerinės operacijos šiuo metu yra auksinis standartas visame pasaulyje gydant venų varikozę”, - teigia N.
Po operacijos būtina dvi savaites dėvėti elastines kojines, kad būtų užtikrintas tinkamas gijimas.
Praėjus vos savaitei po lazerinės kojų venų operacijos jau galima maudytis baseine ar jūroje, o po savaitės - pradėti sportuoti.
„Atlikus lazerinę operaciją atsistato veninė kraujotaka kojose, dingsta tinimas, skausmai ir kitas diskomfortas.
Jei norite išvengti venų varikozės, privalote kuo daugiau judėti.
Net jei liga jau yra pradinėse ar pažengusiose stadijose, judėjimas gali sulėtinti jos progresavimą.
Labiausiai rekomenduojamos veiklos - įvairūs mankštos pratimai ir vaikščiojimas.
Vis dėlto ankstyva diagnozė ir tinkamos priemonės gali padėti išvengti ligos ar bent jau sudėtingo gydymo, sumažinti diskomfortą.
Anot N. Markevičiaus, pagrindinė priemonė, mažinanti nemalonius pojūčius sergant venų varikoze, yra kompresinė terapija, kuriai naudojamos kompresinės kojinės.
| Rizikos veiksnys | Įtaka |
|---|---|
| Dažnas sunkių objektų kilnojimas | 59,8 karto didesnė rizika |
| Gėrimas < 5 puodelių vandens per dieną | 6,95 karto didesnė rizika |
| Retas ar joks skaidulų turinčio maisto vartojimas | 4,27 karto didesnė rizika |
| Stovėjimas > 4 val./d. | 3,65 kartus didesnė rizika |
| Nereguliarus tuštinimasis | 3,34 karto didesnė rizika |
| Darbas stovint | 3,10 karto didesnė rizika |
| Miegojimas < 8 val./d. | 2,86 karto didesnė rizika |
| Rūkymas | 2,53 karto didesnė rizika |