Cukraligė, arba diabetas, yra lėtinė liga, kurią būtina kontroliuoti tinkamai subalansuota mityba. Teisingai pasirinktas maistas padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje, užkerta kelią komplikacijoms ir gerina bendrą savijautą.
Cukraligė - tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kai organizmas nesugeba tinkamai panaudoti gliukozės (cukraus), dėl insulino trūkumo arba jo veikimo sutrikimo. Sergant cukralige, svarbu rinktis maisto produktus, kurie padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje.
Mitybos Principai Sergant Cukralige
Sergant 2 tipo diabetu mityba ir gyvenimo būdas yra labai svarbūs. Praktiškai tiek sergančiųjų cukriniu diabetu, tiek nesergančių mitybos principai yra tie patys. Mitybos pagrindą (50-60 proc.) turėtų sudaryti angliavandeniai, didžiąją jų dalį - sunkiai virškinami. Apie 15-20 proc. maisto raciono turėtų sudaryti baltymai, ne daugiau kaip 30-35 proc. - riebalai.
Yra sudaryta vadinamoji mitybos piramidė. Jos pagrindas - tai, ko turėtume suvalgyti daugiausiai. Tai - sudėtiniai angliavandeniai: kruopos, rupi duona, ankštiniai produktai, makaronai, rupūs miltai. Šiuos angliavandenius organizmas pasisavina lėčiau ir cukraus kiekį padidina ne taip greitai. Antroje mitybos piramidės vietoje yra vaisiai ir daržovės. Dar mažiau reikia mėsos, ypač riebios, žuvies, varškės, sūrių ir kitų baltyminių produktų.
Ligos pradžioje įvertinamas kūno svoris. Jei jis per didelis, reikia mažinti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį. Prieš pradedant laikytis dietos kiekvienam reikia nustatyti, kiek kalorijų suvartojama ir koks turėtų būti optimalus energijos kiekis. Tai priklauso nuo žmogaus amžiaus, svorio ir fizinio aktyvumo.
Yra tam tikros lentelės ir formulės, pagal kurias paskaičiuojama, kiek žmogus turėtų gauti kalorijų per parą. Kitose lentelėse nurodoma, kiek kiekviename maisto produkte yra kalorijų. Kad nereiktų sverti ir skaičiuoti gramų, sergantiesiems diabetu siūlomos pakeitimų lentelės, pateiktos Amerikos diabeto asociacijos ir pritaikytos Lietuvai. Jose visi produktai įvertinti ne tik gramais, bet ir plačiai naudojamais vienetais - riekėmis, šaukštais, stiklinėmis ir pan. Lentelėse produktai sugrupuoti, ir vienos grupės produktai turi tą patį energijos, kalorijų kiekį, maždaug tas pačias sudedamąsias dalis.
Įvertinus konkrečią kiekvieno žmogaus situaciją, dieta yra koreguojama, atsižvelgiant į tai, ką jisai mėgsta. Šiuo metu manoma, kad nėra kažko, ko negalima valgyti. Valgyti galima viską, tik labai svarbu kiekiai ir proporcijos.
Skaičiuojant labai svarbu atkreipti dėmesį, ar nesigauna taip, kad didžioji dalis energijos gaunama iš riebalų. Stebint sergančiųjų cukriniu diabetu mitybos įpročius matyti, kad jie daug dažniau nei kiti viršija rekomenduojamą suvartojamų riebalų kiekį. Riebalai labai dažnai būna “paslėpti”. Dažnai žmogus tiesiogiai lašinių nevalgo, bet riebalus “surenka” valgydamas riebų sūrį, varškę, grietinėlę, pieną ir kitus produktus.
Jei žmogus įpratęs valgyti daugiau, nereiktų jau iš pat pradžių laikytis labai griežtos dietos. Reiktų stengtis, kad maisto produktų nebūtų visą laiką po ranka, valgyti po truputėlį ir daugiau produktų, turinčių mažai kalorijų, - agurkų, burokų, pomidorų. Reikia mažinti gyvulinės kilmės riebalų kiekį, didinti skaidulų kiekį. Skaidulos mažina gliukozės pasisavinimą, sukelia sotumo jausmą.
Vengti reikia ir lengvai pasisavinamų angliavandenių - saldumynų - uogienių, tortų, kurie greitai didina cukraus kiekį kraujyje. Tik reikia atsiminti, kad tie produktai labai reikalingi atsiradus pirmiems hipoglikemijos simptomams. Jų visuomet reikia turėti po ranka.
Labai dažnai sergantieji 2 tipo diabetu serga ir arterine hipertenzija. Jiems reiktų riboti druskos kiekį, pavyzdžiui, skaninant ja ne virimo metu, bet jau išvirtus produktus, tuomet jos reikia mažiau.
Norint išvengti riebalų, reiktų pirkti pačius liesiausius produktus. Prieš valgant sriubas reiktų jas atšaldyti ir nugriebti riebalus. Valgant paukštienos produktus reikia vengti odelės, nes joje yra daugiausiai riebalų. Patartina maistui gaminti naudoti teflonines keptuves - prie jų maistas nelimpa, todėl galima dėti mažiau riebalų. Gyvulinės kilmės riebalus reikia stengtis pakeisti augalinės kilmės.
Specialūs produktai sergantiems diabetu gaminami su saldikliais, kad būtų mažesnis lengvai pasisavinamų angliavandenių kiekis.
Alkoholis neturi naudingų medžiagų, bet išskiria nemažą kiekį kalorijų (100 mililitrų - 7 kcal) Tad sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu alkoholio vartojimas yra papildomas energijos šaltinis ir gali trukdyti mažinti svorį. Be to, pavartojus alkoholio, gali atsirasti hipoglikemija. Kadangi nuo jo sutrinka budrumas, žmogus gali neįvertinti situacijos, juolab kad lengvo girtumo ir beprasidedančio hipoglikemijos požymiai yra panašūs.
Vieni saldikliai jų visai neturi kalorijų (aspartamas, ciklamatas, sacharinas), kiti jų šiek tiek turi (pavyzdžiui, fruktozė, medus, sacharinas). Pastarieji turi privalumų, pavyzdžiui, fruktozė yra saldesnė už paprastą gliukozę, medus turi teigiamų gydomųjų savybių. Visai neturintieji kalorijų saldikliai yra cheminiai junginiai. Jų nepatartina vartoti nėščiosioms ir vaikams (išskyrus saldiklį natūraliu pagrindu).
Be to, vartojant saldiklius reikia nepamiršti jų įskaičiuoti į bendrą kalorijų kiekį.
Protarpinis Badavimas ir Cukrinis Diabetas
Protarpinis badavimas (angl. fasting) reiškia sumažintą kalorijų kiekį arba tam tikrą nevalgymo laikotarpį, trunkantį nuo kelių valandų iki visos paros, siekiant pagerinti sveikatą. Tai labai panašu į visiems gerai žinomą pasninką, kai dėl religinių motyvų tam tikrą laiką susilaikoma nuo kai kurių valgių ir gėrimų.
Pastaraisiais metais protarpinis badavimas išpopuliarėjo dėl tvirtų mokslinių įrodymų, pagrindžiančių metabolinį jo poveikį įvairiems žmogaus sveikatos aspektams.
- 16:8 val. - tai bene populiariausias mitybos režimas, kai 16 val. išbūnama nevalgius, o per likusias 8 val. valgoma.
- 18:6 val. - griežtesnis mitybos režimas, kai 18 val. nevalgoma, o 6 val. valgoma.
- 5:2 d. Mitybos režimas (dar vadinamas pakaitinės dienos protarpiniu badavimu, angl.
Kai kurie iš šių mitybos režimų gali sąlygoti ketozės pasireiškimą. Mokslininkai tai paaiškina vartodami terminą „metabolinis jungiklis“, kuris apibūdinamas kaip organizmo perėjimas nuo gliukozės panaudojimo per glikogenolizės mechanizmą prie ketozės - ketoninių kūnų susidarymo iš riebalų rūgščių. Pabrėžiama, kad ketonai yra tinkamiausias kuras smegenims ir organizmui.
Metabolinis jungiklis įsijungia, kai sumažėja glikogeno atsargos kepenyse, paprastai praėjus 12 valandų po badavimo, suaktyvėja riebalinio audinio lipolizė (skaidymas), gaminant daugiau laisvųjų riebalų rūgščių ir glicerolio.
Laisvosios riebalų rūgštys pernešamos į kepenis, kur jos yra oksiduojamos iki pagrindinių ketoninių kūnų (arba ketonų) - beta-hidroksibutirato, acetoacetato ir acetono.
Protarpinį badavimą paprastai žmonės renkasi norėdami sumažinti kūno svorį.
Protarpinis Badavimas Sergant 1 Tipo Cukriniu Diabetu
Visose rekomendacijose griežtai nurodoma, kad bet koks badavimas nerekomenduojamas asmenims su 1 tipo cukriniu diabetu dėl ypač didelės hipoglikemijos rizikos. Tačiau, nepaisydami sveikatos priežiūros profesionalų patarimų, kai kurie asmenys, sergantys 1 tipo cukriniu diabetu, jaučiasi pakankamai tvirti, kad galėtų pasninkauti arba protarpiais badauti.
Asmenims, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, būtinas egzogeninis insulinas, kad būtų išvengta diabetinės ketoacidozės net ir tais atvejais, kai gliukozės kiekis nėra padidėjęs.
1 tipo cukriniu diabetu sergantiems asmenims, laikantis tam tikros formos badavimo, būdinga didesnė hipoglikemijos rizika dėl egzogeninio insulino poveikio. Kita galima hipoglikemijos rizika gali būti gliukagono atsako į hipoglikemiją sutrikimas arba šio poveikio sumažėjimas esant ilgai diabeto trukmei.
Gliukagonas atsakingas už glikogenolizės procesą kepenyse, kai, esant sumažėjusiam gliukozės kiekiui kraujyje, vyksta gliukozės molekulės atskėlimas kepenyse (glikogenolizė) ir tokiu būdu užtikrinama stabili gliukozės koncentracija kraujyje.
Protarpinis badavimas, sergant 1 tipo cukriniu diabetu, galimas tik esant griežtai kontrolei ir mediko priežiūrai, ypatingą dėmesį atkreipiant į tris aspektus: vaistų koregavimą, gliukozės stebėjimo dažnumą ir skysčių suvartojimą.
Taip pat būtina atsižvelgti į diabeto kontrolę, įskaitant gliukozės kiekį nevalgius ir po valgio per praėjusias 2-4 savaites, trumpo / ilgo veikimo insulino koncentracijas, badavimo (pasninko) trukmę ir ar jo metu galimi vartoti angliavandeniai ar ne.
Koreguojant bazinį insuliną, reikia atsižvelgti į gliukozės kiekį kraujyje nevalgius, hipoglikemijos riziką, taip pat įvertinti, ar jaučiami hipoglikemijos požymiai. Be to, reikia atsižvelgti į bazinio insulino veikimo trukmę.
Jei 1 tipo cukriniu diabetu sergantis asmuo, kurio gliukozės kiekis nevalgius laikomas kontroliuojamu / tinkamu, pradeda pasninkauti arba taikyti protarpinį badavimą, kitą rytą jis gali būti labiau linkęs į hipoglikemiją.
Jei asmuo nejunta hipoglikemijos arba jam yra padidėjusi hipoglikemijos rizika, būtina sumažinti bazinio insulino dozę ir paskatinti dažniau tikrintis gliukozės kiekį kraujyje.
Bazinio insulino kiekis turėtų būti sumažintas per pusę, jei diabetas gerai kontroliuojamas, ir iki trečdalio, nesant gerai diabeto kontrolei.
Priešingai, pakoregavus šiuo metu plačiai naudojamų naujausių bazinio (jų veikimas 36-42 val.) insulino tipų dozę, jų poveikis pasireikš tik kitą, bet ne tą pačią dieną. Tad pradedant pasninką ar protarpinį badavimą ir norint išvengti hipoglikemijos, rekomenduojama insulino dozės korekciją daryti dieną prieš arba gali tekti kasdien koreguoti dozę priklausomai nuo protarpinio badavimo laikotarpio, nepamirštant kuo dažniau tikrintis gliukozės koncentraciją kraujyje.
Jei kyla abejonių, kiek reikia sumažinti insulino dozę tęsiantis nevalgymo režimui, patariama koreguoti insulino dozę pamažu, atsižvelgiant į gliukozės kiekio kraujyje rodiklius, kuriuos geriausiai tokiu atveju stebėti naudojant gliukozės jutiklį, kad būtų galima kuo dažniau įvertinti padėtį.
Naudojantiems insulino pompą patariama susimažinti bazę iki 10 %, priklausomai nuo gliukozės dinamikos kraujyje galimos tolimesnės korekcijos.
Mažai Angliavandenių Turinti Dieta
Per pastaruosius dešimtmečius ketogeninė dieta, kurios pagrindą sudaro riebalai ir baltymai, taip pat mažai angliavandenių turinti dieta (angl. Low Carb Diet), kai per dieną suvartojama ne daugiau kaip apie 100 g angliavandenių, tapo plačiai žinomos ir populiarios kaip efektyvūs svorio metimo būdai, jau daugelį metų išliekantys dietos tendencijų sąrašo viršuje.
Daugiau nei prieš 100 metų, dar prieš išrandant insuliną, 1 tipo cukriniam diabetui gydyti buvo taikoma itin mažai angliavandenių turinti dieta (mažiau nei 10 g angliavandenių per dieną), tačiau anų laikų mitybos rekomendacijos gerokai skiriasi nuo šiandien rekomenduojamų mažai angliavandenių turinčių dietų.
Mažai angliavandenių turinčių dietų yra įvairių: Atkinso dieta, Zonos dieta, Pietų paplūdimio (angl.
Remiantis kai kuriais tyrimais, mažo angliavandenių kiekio dietose yra ne daugiau kaip 100 g angliavandenių per dieną (kai kuriuose moksliniuose darbuose teigiama, kad ne daugiau kaip 130 g). Labai mažai angliavandenių turinčioje dietoje angliavandenių kiekis per dieną yra 5-60 g, ketogeninėje dietoje angliavandenių kiekis yra mažesnis nei 50 g.
Nemažai publikuota mokslinių straipsnių, kuriuose išskiriami mažo angliavandenių kiekio dietos privalumai: sumažėjusi insulino dozė, mažesnė glikozilinto hemoglobino, kraujo gliukozės koncentracija. Tačiau tyrimai parodė ir padidėjusią hipoglikemijos riziką.
Kai kurių autorių tyrimai parodė, kad angliavandenių apribojimas augantiems vaikams sukėlė antropometrinį deficitą, padidino kardiovaskulinės rizikos metabolinį pobūdį ir nuovargį.
Ilgalaikiai ketoninės dietos rezultatai, ypač vaikams ir paaugliams, nėra žinomi. Be to, nėra bendro sutarimo dėl priimtino ketozės lygio asmenims, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu ir besilaikantiems šios mitybos principų.
Šiais laikais mes galime išmatuoti kraujo ketonus, naudodami specialius matuoklius, arba šlapimo ketonus, naudodami reaktyvias juosteles.
Naujausiuose Amerikos diabeto asociacijos medicininės priežiūros standartuose ketogeninė mityba ir mažo (ir labai mažo) angliavandenių kiekio maitinimosi formos, nors ir labai populiarios tarp sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu, tačiau nėra įtrauktos į mitybos terapijos rekomendacijas.
Produktų Dešimtukas Sergant Diabetu
Pateikiame populiariausius maisto produktus, kurie būtini kiekvieno, turinčio problemų dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje, maisto racione.
- Svogūnas: ši daržovė mažina cukraus kiekį kraujyje.
- Vaistinė ožragė: šis prieskoninis augalas padeda subalansuoti svorį ir mažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
- Cinamonas: gali blokuoti laisvuosius radikalus ir padeda sumažinti cukraus kiekį organizme.
- Mėlynių lapai: šios vaistažolės mažina gliukozės kiekį kraujyje.
- Kario lapai: mažina tikimybę susirgti glikozurija arba hiperglikemija, kurios padeda išvengti nutukimo - esminės diabeto atsiradimo priežasties.
- Graikiniai riešutai: mažina rūgštingumą, normalizuoja rūgštinę terpę. Maža to, turi daug magnio ir cinko, todėl naudingi norint sumažinti cukraus kiekį kraujyje.
- Avokadas: nes jo sudėtyje yra mannoheptulozės, kuri padės atsikratyti nereikalingo gliukozės kiekio.
- Žuvis: turi aminorūgščių, ypač reikalingų diabetikams. Todėl padeda sumažinti svorį ir išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.
- Ankštiniai augalai: turi daug baltymų ir skaidulų, kurie būtini diabeto problemų turintiems žmonėms.
- Vyšnios: turi mažai kalorijų ir daug naudingų medžiagų - cinko, geležies, kalio, mangano, vario. Be to, vyšniose esantys antioksidantų junginiai padeda organizmui kovoti su senėjimo procesais.
Gydymas Sergant 2 Tipo Cukriniu Diabetu
Sergant 2 tipo cukriniu diabetu ligos pradžioje skiriama dieta, patariama padidinti fizinį krūvį, atsisakyti alkoholio ir rūkymo, pridedamas gydymas neinsulininiais vaistais glikemijai mažinti.
Metforminas priklauso vaistų grupei, vadinamai biguanidais.
DPP-4 inhibitoriai (dipeptidil peptidazės 4 inhibitoriai) blokuoja fermentą DPP-4, kuris ardo natūralius inkretinus ir taip didina inkretinų koncentraciją organizme.
Tiazolidinedionai, slopindami gliukozės gamybą kepenyse, mažina atsparumą insulinui, t.y. padeda insulinui lengviau patekti į ląstelę, bet neskatina kasos gaminti daugiau insulino.
GLP-1 RA dėl savo veikimo mechanizmo ne tik mažina glikemiją, nedidindami hipoglikemijos rizikos, bet ir veikdami į alkio centrus smegenyse reguliuoja apetitą, lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl mažina ir kūno svorį.
SGLT- 2 inhibitoriai - didina gliukozės išsiskyrimą su šlapimu ir taip mažina gliukozės koncentraciją kraujyje. Jie nestimuliuoja insulino sekrecijos ir nesukelia hipoglikemijos.