Alergija yra imuninės sistemos padidinto jautrumo reakcija į tam tikrą alergeną - išorės dirgiklį. Pastaraisiais dešimtmečiais alergijų mastai sparčiai didėja, o vaikystėje ši problema yra ypač dažna ir jautri. Dažniausios alerginės vaikų ligos yra alerginis rinitas, dar vadinamas alergine sloga, su alergija susijęs atopinis dermatitas, vis dažnesnėmis tampa alergija maistui, bronchų astma.

Alerginis rinitas paveikia apie 10-30 proc. vaikų, atopinis dermatitas diagnozuojamas maždaug 15-20 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, maisto alergija pasireiškia apie 6-8 proc. vaikų iki 3 metų, o bronchų astma nustatoma 5-10 proc.

Alerginė reakcija yra vienkartinis epizodas, kuris įvyksta ūmiai arba gali būti lėtinio tipo. O alerginė liga yra ilgalaikė problema. Alerginės ligos dažniau vargina vaikus, kurių tėvai alergiški.

„Visgi, pastaruoju metu sulaukiame daug mažųjų pacientų iš šeimų, kuriose sergančių alerginėmis ligomis nėra. Alergijai atsirasti įtakos gali turėti ir aplinka, gyvenimo būdas, tarša, mityba, kai vaiko imuninė sistema į natūraliai esančius alergenus reaguoja kaip į svetimkūnius,“ - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė.

Kaip atpažinti alergiją ir kada reikia skubėti pas vaikų alergologą?

Alerginis mechanizmas yra sudėtingas, o alerginės reakcijos visuomet individualios. Kai kurios mamos tuoj po gimdymo išgirsta: jūsų vaikas alergiškas. Tiesa, taip nutinka retai. Naujagimiams ir kūdikiams kvėpavimo takų alergijų įprastai nebūna, juos dažniau vargina alergija maistui.

Sausa, paraudusi, pašiurkštėjusi odelė, atsiradę bėrimai, pilvo diegliukai gali būti ne tik alergijos simptomai, bet ir kitų problemų pranašai. Tarkime, kūdikiui skauda pilvuką. Kyla klausimas: tai įprastiniai mažylių diegliai, o gal vis dėlto vaikas alergiškas maistui?

Vienas iš svarbiausių alergijos diagnostikos faktorių - žinomas alergenas. „Kalbant apie alergines maisto reakcijas, reikia prisiminti, kad alergizuojantis produktas turi būti labai dažnai vartojamas. Jeigu tam tikras produktas yra kasdienės mitybos dalis ir tik kartą atsirado bėrimas, mažai tikėtina, kad jis gali būti alergijos priežastimi.

Kvėpavimo takų alergenai, kurie sukelia ir ilgalaikę užsitęsusią slogą, gali būti patys įvairiausi - žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsiniai grybai, naminiai gyvūnai. Tėvai turi stebėti, kuris iš jų išprovokuoja alerginius simptomus, - aiškina gydytoja.

Atopinis dermatitas yra odos liga, nors labai susijusi su alergine patologija. Vaikams, kuriems diagnozuotas vidutinis ar sunkus atopinis dermatitas, ypač jei sunkiai sekasi gydyti, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju vaikų alergologu, nes alergija gali būti viena, bet ne vienintelė iš priežasčių, kuri gali paūminti bėrimus.

Gydytojo alergologo konsultacija yra pakankamai intensyvi, o dirbant su vaikais visada iškyla netikėtų situacijų - tai vaikutis neišsimiegojo ir verkia, tai nenustygsta vienoje vietoje, todėl gydytoja dr. I. Adomaitė pataria tėvams prieš konsultaciją užsirašyti rūpimus klausimus, nufotografuoti naudojamas priemones, vaistus arba užsirašyti tikslius jų pavadinimus.

Vaikų alergologė dr. I. Adomaitė atkreipė dėmesį į dar vieną labai svarbų dalyką. Jeigu vaikas vartoja priešalerginius vaistus, juos reikėtų nutraukti bent prieš 5 dienas iki konsultacijos, žinoma, jeigu tai įmanoma. Kai kurie testai negali būti atliekami tol, kol yra priešalerginių vaistų poveikis.

Alerginiai tyrimai vaikams

Kokie alerginiai tyrimai gali būti atliekami vaikams vaikų alergologo konsultacijos metu? Alergenų yra be galo daug. Gydytojas alergologas turi parinkti alergenus, kurie konkrečiai aktualūs būtent tam pacientui, t. y. pacientas galėjo būti su jais susidūręs: valgęs, įkvėpęs, gal buvo reakcija vienam ar kitam vaistui, vabzdžio įgėlimui.

Nėra tikslo tirti to, su kuo negalėjo būti kontakto, todėl pirmaisiais mėnesiais alerginių tyrimų vengiama, dažniausiai jie atliekami nuo 4 mėnesių amžiaus, kai jau planuojama vaikutį primaitinti. Tačiau jeigu yra labai patikimi anamnezės duomenys, tyrimus galima ir paankstinti.

„Pagrindinė tendencija - testuoti tokius alergenus, kuriems reakcija jau yra įvykusi: vaikui davus pieno mišinio ar po mamos suvartotų tam tikrų produktų, kurie vaikui galėjo patekti per motinos pieną. Neretai ankstyvo ištyrimo metodas yra mamos eliminacinė dieta. Dažniausiai eliminuojami alergenai yra gyvulinis pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir riešutai“ - sako gydytoja vaikų alergologė dr. I.

Alergijos su amžiumi linkusios kisti. Naudojamas tai apibūdinantis terminas - atopijos maršas, kai vaikams, kūdikystėje turėjusiems atopinio dermatito simptomus, vėliau išsivystė alerginis rinitas, o kai kuriems net ir bronchų astma. Liga gydyti pradedama kai tik vaikas suserga.

Pirmasis ir svarbiausias alerginių ligų gydymo būdas yra alergeno vengimas: dauguma alerginių ligų gali būti suvaldytos ar reikšmingai palengvinamos pašalinus alergeną.

Tolesni alergijos gydymo žingsniai priklauso nuo konkrečios alerginės ligos. Vienas išskirtinių alerginių ligų gydymo metodų yra alergenų imunoterapija - tai tarsi organizmo pripratinimas prie alergeno, taikoma vaikams nuo 5 metų amžiaus.

Standartinė šio gydymo trukmė 3-5 metai. Tai kasdienė namuose atliekama poliežuvinė imunoterapija - poliežuviniai purškalai. Dar taikoma ir poodinė terapija, kai į gydymo įstaigą atvykusiems pacientams vaistai suleidžiami į poodį.

Daugelį vaikų alerginių ligų gydo laikas. „Mes padedame išgyventi šeimoms tą ligos paveiktą laikotarpį, konsultuojame juos, stengiamės užtikrinti kuo geresnę vaikų gyvenimo kokybę, kad kuo mažiau juos vargintų alerginės reakcijos.

Alergenų specifinė imunoterapija gali iš esmės pakeisti ligos eigą ir kai kuriais atvejais net išgydyti, - teigia gydytoja vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė. Nemažai alerginių ligų vaikams gydo laikas. Ypač atopinį dermatitą - jis turi tendenciją būti „išaugtas“.

Pašalinus vaikui alergiją sukeliančius alergenus, tikėtina, kad užaugęs jis nebus alergiškas? Gydytojas vaikų alergologas gali pakonsultuoti dėl imuninės sistemos problemų. Iš tiesų, gydytojas vaikų alergologas konsultuoja dėl imunodeficitų.

Mitai apie alergiją

• Mitas: Kai namuose nuo pat vaiko gimimo laikomas šuo ar katė, vaikas pripranta prie alergenų. Tai yra netiesa.
• Mitas: Svarbu sudaryti vaikui sterilias sąlygas. Perdėtas sterilumas, gausiai naudojama chemija ne tik nepadeda, bet sukuria sąlygas alergijoms vystytis.

Pastebėta, kad gyvenantieji kaime, didelėje šeimoje mažiau serga alerginėmis ligomis. Dabartinėje miesto aplinkoje ne visada galima suformuoti pilnavertę mikrobiotą. Nebūtinai po kiekvieno susidūrimo su alergenu alergija stiprėja.

Namuose turi būti antihistamininių (alergiją slopinančių) vaistų atsargų. Jeigu vaikas turi alerginių problemų, šių vaistų vertėtų turėti. Dėl antihistamininių vaistų vartojimo vertėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų parinkti tinkami vaistai, tinkama dozė.

Profilaktinių alergijos tyrimų atlikti nepatariama. Galutinę alergijos diagnozę nustato gydytojas alergologas. Pasitaiko atvejų, kai kitų sričių gydytojai įtaria vaikui alerginį bėrimą ar alergiją, tačiau vaikų alergologas alergijos nepatvirtina.

VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė atkreipė dėmesį, kad alergologo paslaugos pastaraisiais metais tampa vis paklausesnės. Šio specialisto konsultacijai užsiregistravusių, tačiau paskirtu laiku negalinčių atvykti, prašoma registraciją atšaukti.

Alergijos mažai pažįstamos ne tik visuomenei, bet ir nemažai daliai kitos srities gydytojų, įsitikinusi gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė dr. Algirda Krisiukėnienė. Dažnu atveju gydytojai skirtingus simptomus klaidingai įvardija alergija, dėl to ligų diagnostika ir kartu gydymas nueina klystkeliais. Ar alerginės ligos išgydomos, o gal įmanoma tiesiog „išaugti“?

Tarptautinės alergijos dienos proga, kuri minima liepos 8-ąją, gydytoja alergologė dr. A. Alergija - tai nenormali ir nenormaliai aktyvi organizmo reakcija į tam tikrą alergeną. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad imuninė sistema nusilpusi.

„Atvirkščiai - alergija yra pernelyg aktyvi, nesubalansuota imuninės sistemos reakcija, todėl sergant alergine liga mums nereikia stiprinti imuninės sistemos dirbtiniais būdais“, - sako gydytoja alergologė.

Po neįprasto maisto ar naujų vaistų vartojimo odai patinus, išbėrus neskubėkite įtarti alergijos. Gydytoja sako, kad iš tiesų alergija yra reakcija, kuri vystosi palaipsniui: „Pirmo kontakto su alergenu metu nekils alerginė reakcija. Alerginę ligą diagnozuoti įprastai reikia laiko ir stebėjimų.

Dažniausiai ji diagnozuojama esant kelioms sąlygoms: simptomų grupė, patvirtintas alergenas ir aiškus ryšys tarp alergeno poveikio ir simptomų atsiradimo. „Vienas atskiras simptomas, pavyzdžiui, tik odos niežulys be bėrimo, arba tik čiaudulys toli gražu nėra alerginės ligos patvirtinimas. Tokie simptomai būdingi daugeliui kitų ligų“, - mitus sklaido gydytoja alergologė dr. A.

Alergija nesirenka pagal amžių - alerginės ligos diagnozuojamos tiek vaikams, tiek suaugusiems, tiek garbaus amžiaus žmonėms. Tiesa, ligos nustatymas ankstyvame amžiuje nebūtinai reiškia, kad pasisekė labiau.

„Jei vaikui iki maždaug 4 metų buvo nustatyta alergija, pavyzdžiui, karvės pienui, galime pastebėti imuninės sistemos prisitaikymą prie šio baltymo“, - pavyzdį pateikia gydytoja. Dažnai klaidingai mąstoma ir apie atopinio dermatito, būdingo kūdikiams ir mažiems vaikams, ryšį su alergenais.

Susirūpinę tėvai bando atrasti maisto alergenus ir panaikinti juos iš mitybos, kad išsispręstų odos problemos. Tačiau be reikalo, sako gydytoja. „Iš tiesų atopinis dermatitas retai susijęs su alergenu. Vaiko nereikėtų kankinti dietomis, riboti mitybos, atsisakyti karvės pieno, grūdų, ankštinių daržovių, nes tai neveikia teigiamai odos būklės, o tik blogina kūdikio vystymosi spartą.

Pasirinkę tokį modelį netreniruojame imuninės sistemos, nesupažindiname su baltymais, kurie laikomi potencialiais alergenais. Ilgą laiką JK buvo taikoma praktika vaikams, kurie susiduria su odos problemomis, griežtai neduoti tam tikrų maisto produktų, įskaitant žemės riešutus.

Vaikai dažniausia jų paragaudavo tik apie 4-5 gyvenimo metus. Kaip atsekė tyrimas, to pasekmė - didelė suaugusių žmonių populiacija JK, kuri patiria gyvybei pavojingą alergiją žemės riešutams. Apibendrinus tyrimo duomenis kilo rekomendacijų banga esant atopiniam dermatitui neriboti jokių specialių maisto produktų, jei nėra patvirtintas konkretus alergenas.

Jei visgi alergija vaikui patvirtinta, natūralu, kad tėvai siekia apsaugoti nuo alerginės reakcijos. Girdime atvejų, kai dėl vaiko alergijos, pavyzdžiui, žemės riešutams, viso darželio ar mokyklos prašoma nesinešti šio užkandžio. Kiek šis draudimas pasvertas, atsako gydytoja.

„Suprantama, tėvai saugo vaiką nuo galimų pasekmų, bet tokie griežti apribojimai veikia ir jo aplinką, ir patį vaiką. Nemanau, kad tai tinkama praktika. Visų pirma, vaikas turi būti negąsdinant informuotas, kaip elgtis, ką valgyti mokykloje, kokių produktų atsisakyti, net jei jo draugai pasiūlytų.

Ugdymo priežiūros specialistai, tėvai turi žinoti ir mokėti, kaip atpažinti potencialiai pavojingą alerginę reakciją ir kokius veiksmus atlikti“, - paaiškina alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė dr. A. Taip pat tokiems pacientams pradėta taikyti alergenų specifinė imunoterapija, kuri gali reikšmingai sumažinti grėsmingų sveikatai alerginių reakcijų tikimybę atsitiktinai suvalgius riešutų.

Toks gydymas taikomas ir sergantiems alerginiu rinitu, kai nustatytas įsijautrinimas žiedadulkėms, dulkėms, naminiams gyvūnams. Alergologė dr. A. Krisiukėnienė ramina, kad ne visos alerginės ligos yra nuosprendis visam gyvenimui.

„Pavyzdžiui, sergant astma, bet laikantis rekomenduojamo gyvenimo būdo, paskirto gydymo, galima pasiekti ilgalaikę ligos kontrolę. Labai dažnai pacientai norėtų iš gydytojo gauti stebuklingą piliulę, kuri jiems padėtų ir nereikėtų keisti įpročių, gyvenimo būdo. Tačiau iš tiesų - kaip gyvenime, taip ir medicinoje - stebuklų nėra“, - atvirai sako gydytoja alergologė dr. A. Krisiukėnienė.

Minint Tarptautinę alergijos dieną gydytoja atkreipia dėmesį, kad alergologai mokosi kiekvieną dieną, o tobulėjimas jiems būtinas, nes vis dar sklando daug mitų. „Labai dažnai patys mokslo dėka paneigiame mitus, kurie paplitę net medikų bendruomenėje, ne tik visuomenėje.

Maisto produktai, galintys palengvinti alergijos simptomus

Alergijos simptomus galima gydyti vaistais, tačiau tai, ką valgote ir geriate, taip pat gali palengvinti alergijos simptomus, pavyzdžiui, šaukštas medaus nuramina gerklės perštėjimą. Kai kurie maisto produktai netgi gali padėti palaikyti imuninę sistemą ir sumažinti uždegimą.

1. Imbieras Imbieras yra prieskonis, dažnai naudojamas medicininiais tikslais. Kai kurie tyrimai rodo, kad jis turi antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių. Tyrimų su gyvūnais metu imbieras padėjo slopinti tam tikrus uždegiminius baltymus pelių kraujyje, todėl sumažėjo alergijos simptomų. Nors jokie su žmonėmis atlikti tyrimai neįrodė, kad imbieras gali veiksmingai gydyti alergiją, tačiau vartojamas saikingai jis paprastai nekenkia ir gali suteikti patiekalams skonio. Įmaišykite imbiero į kepinių, sriubų, kokteilių, padažų ar arbatų receptus.
2. Vietinis medus Vietiniame meduje yra nedidelis kiekis žiedadulkių, gautų iš bičių, esančių netoli medaus pardavimo vietos. Vartojant vietinį medų gali padėti jums sukurti atsparumą žiedadulkėms, kurioms esate alergiški. Tačiau šiam teiginiui pagrįsti yra mažai įrodymų. Vis dėlto meduje yra vitaminų ir antioksidantų, kurie gali būti naudingi jūsų sveikatai. Medus taip pat gali padėti nuraminti gerklės skausmą ir numalšinti kosulį. Medaus galite įsigyti vietiniame ūkininkų turguje.
3. Citrusiniai vaisiai Citrusiniuose vaisiuose, pavyzdžiui, apelsinuose, mandarinuose, citrinose ir laimuose, yra daug vitamino C. Kai kurie tyrimai rodo, kad vitaminas C gali padėti vaikams, sergantiems alerginiu rinitu (šienlige). Vitaminas C taip pat gali padėti sutrumpinti peršalimo trukmę, nors peršalimo rizikos nesumažina. Citrusiniais vaisiais galite mėgautis kaip užkandžiu arba įmaišyti jų į vaisių salotas, kokteilius ar sultis.
4. Svogūnai Svogūnuose yra kvercetino, antioksidanto, kuris organizme veikia kaip antihistamininis vaistas. Antihistamininiai vaistai blokuoja histaminą, cheminę medžiagą, išsiskiriančią alerginės reakcijos metu . Sunkių alerginių reakcijų (anafilaksijos) atveju gydymui reikalingas epinefrinas. Tyrimai rodo, kad kvercetinas gali sumažinti histamino kiekį ir pagerinti alergijos simptomus. Daugiausia kvercetino yra žaliuose raudonuosiuose svogūnuose. Įtraukdami svogūnų galite lengvai suteikti patiekalams skonio.
5. Kiviai Kiviuose gausu vitaminų ir mineralų. Kiviuose, kaip ir citrusiniuose vaisiuose, gausu vitamino C, kuris gali palaikyti sveiką imuninę sistemą ir atitolinti alergijos simptomus. Kivius galite valgyti kaip paprastą užkandį arba dėti į sultis, kokteilius ar vaisių dubenėlius. Alergiški kiviams žmonės turėtų ieškoti kitų vitamino C šaltinių.
6. Ananasai Ananasas yra saldus vaisius, kurio sudėtyje yra fermento bromelaino. Tyrimai rodo, kad bromelainas pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir padeda palengvinti gerklės skausmą bei išvalyti sinusus. Kai kurie tyrimai su gyvūnais parodė, kad šis fermentas taip pat gali padėti sergant alergine astma. Ananasai taip pat yra geras vitamino C šaltinis. Geriausia valgyti šviežius ananasus, o ne supakuotus ar konservuotus. Kai kuriems žmonėms ananasų sudėtyje esantis vitaminas C ir bromelainas gali būti naudingi, tačiau kiti žmonės yra alergiški arba netoleruoja ananasų, todėl jų valgymas yra kenksmingas. Tie, kuriems ananasai sukelia nepageidaujamų simptomų, turėtų valgyti kitus maisto produktus, turinčius vitamino C.
7. Pomidorai Pomidoruose gausu antioksidanto likopeno, kuris gali padėti kovoti su uždegimu. Dėl mažesnio uždegimo gali pagerėti alergijos ir sinusų simptomai. Norėdami gauti didžiausią likopeno koncentraciją, stenkitės vartoti virtus pomidorus.
8. Lašiša ir kitos riebios žuvys Lašišoje ir kitose riebiose žuvyse yra daug omega-3 riebalų rūgščių, kurios pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Kai kurie tyrimai rodo, kad didesnis omega-3 vartojimas gali sumažinti alergijos ir astmos simptomų riziką. Ekspertai rekomenduoja daugumai suaugusiųjų per savaitę suvalgyti bent dvi porcijas žuvies.
9. Kefyras Kefyras yra fermentuotas pieno gėrimas, panašus į jogurtą. Jame yra probiotikų, kurie gali padėti palaikyti imuninę sistemą, subalansuodami žarnyno mikrobiomą (virškinamajame trakte esančių mikrobų bendrijas), pavyzdžiui, bakterijas. Kefyre yra daugiau probiotikų nei jogurte. Tyrimais su gyvūnais įrodyta, kad kefyras turi antialerginį poveikį. Įmaišykite kefyro į kokteilį arba naudokite jį salotų padaže.
10. Ciberžolė Ciberžolė yra prieskonis, kurio sudėtyje yra kurkumino, stiprios priešuždegiminės medžiagos. Atlikus tyrimą su gyvūnais nustatyta, kad ciberžolę vartojusių pelių alerginė reakcija buvo slopinama. Ciberžolė yra dažnas kario patiekalų ingredientas. Ciberžolės galite dėti į mėgstamus receptus, kokteilius, sriubas ar arbatas. Tačiau reikia būti atsargiems. Pernelyg didelės ciberžolės dozės nerekomenduojamos ir gali būti susijusios su reikšmingu šalutiniu poveikiu.
11. Žalioji arbata Žalioji arbata yra raminantis gėrimas, turintis daug antioksidantų. Kai kurie tyrimai rodo, kad žaliojoje arbatoje esantys junginiai, vadinami epigalokatechino galatu (EGCG), gali turėti antialerginių savybių. Be to, karšta žalioji arbata gali nuraminti dėl alergijos skaudančią, sausą gerklę.

Kaip sumažinti alergijos sunkumą naudojant dietą?

Jei norėtumėte pakeisti savo mitybą, kad palengvintumėte alergijos simptomus, daugiausia dėmesio skirkite maisto produktams, kuriuose gausu antioksidantų, vitaminų, omega-3 riebalų rūgščių ir probiotikų. Šie junginiai gali palaikyti jūsų imuninę sistemą ir sumažinti organizmo uždegimą. Apskritai jūsų mityba taip pat turėtų būti sveika ir gerai subalansuota.

Nors šios priemonės greičiausiai nepanaikins vaistų nuo alergijos poreikio, jos gali padėti jums jaustis geriau.

Maisto produktai ir gėrimai, kurių reikia vengti

Kai kurie maisto produktai ir gėrimai skatina uždegimą ir gali sustiprinti alergijos simptomus. Galbūt norėsite vengti:

• Alkoholio
• Kepto maisto
• Daug riebalų turinčio maisto, pvz., sviesto
• Perdirbtos mėsos
• Rafinuotų angliavandenių, pvz., baltos duonos, sausainių ar pyragaičių
• Cukrumi saldinti gėrimai, pvz., gazuoti gėrimai

---