Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pažymi, kad racionaliausia, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei - mažiau nei trečdalį.

Pranešime rašoma, kad tam tikro amžiaus ir lyties grupėje vidutinis energijos suvartojimas buvo paskaičiuotas atsižvelgiant į skirtingą fizinį aktyvumą ir optimalų kūno masės indeksą 22 kg/m2.

Valgyti reikia 3 arba 4 kartus per dieną. Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės būtų 5-6 valandų tarpas.

Pateikiama energinės vertės dalį (%) atskiriems valgymams:

	Valgant 3 kartus	Valgant 4 kartus
Pusryčiai	30	25
Pietūs	40-45	35
Pavakariai (priešpiečiai)		15
Vakarienė	25-30	25

Pvz., buvo nustatytas energijos suvartojimas tam tikroms amžiaus grupėms, esant vidutiniam gyvenimo būdo aktyvumui.

Buvo įvertinta, kad papildomos energijos kiekis, reikalingas nėštumo metu yra 70 kcal/dieną pirmo trimestro metu, bei atitinkamai 260 kcal/dieną ir 500 kcal/dieną antro ir trečio trimestro metu.

Nustatyta, kad moterims, kurios savo kūdikius maitina pirmus šešis mėnesius išskirtinai tik savo pienu, papildomas vidutinis energijos poreikis yra 500 kcal/dieną.

Rekomenduojamos energijos paros normos buvo sudaromos atsižvelgiant į fizinį aktyvumą, skirtingą gyvenimo būdą ir darbo pobūdį (pavyzdžiui, sėdimas ar fizinis darbas, žmogus sportuoja, ar užsiima kasdieniais namų ūkio darbais, įskaitant apsipirkinėjimą ir maisto gaminimą).

Instituto specialistai primena, kad pagal kūno masės indeksą (KMI) yra vertinamas žmogaus kūno svoris.

Jis apskaičiuojamas pagal formulę: svoris dalinamas iš kvadratu pakelto ūgio.

Pvz., svoris - 58 kg, ūgis 170 cm, KMI ═ 58:(1,7x1,7) ═ 20,07

• KMI < 18,5 - nepakankamas svoris
• KMI 18,5 - 24,99 - normalus svoris
• KMI 25 - 29,99 - nežymus antsvoris
• KMI > 30 - nutukimas

Vidutinis energijos poreikis turi būti koreguojamas atsižvelgiant į aplinkinius veiksnius, pavyzdžiui, ar tam tikrai žmonių populiacijai kūno masės indeksas žemesnis ar aukštesnis nei 22 kg/m2.

Pagrindinės maisto produktų grupės

• Maistas, kuriame gausu angliavandenių: grūdinės kultūros, šakniavaisiai ir gumbavaisiai.
• Vaisiai ir daržovės.
• Daug baltymų turintys maisto produktai: mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, ankštiniai augalai.
• Pieno produktai.
• Maistas, kuriame daug riebalų ar aliejų.

Rekomenduojami maisto produktų kiekiai

Rekomenduojama paros norma (trumpinama RPN) - nustatytas tam tikros maistinės medžiagos kiekis vienai dienai, kurio užtenka beveik kiekvieno (97-98 proc.) sveiko žmogaus organizmui.

Dažniausiai nustatoma skirtinga paros norma atsižvelgiant į amžių ir lytį, ligos sunkumą, fiziologines būkles nėštumo, žindymo laikotarpiu.

Aukštos kokybės baltymai turi sudaryti ne mažiau kaip 8-10 proc. visos energinės dienos vertės.

Papildant racioną daržovėmis, kuriose gausu baltymų, - 10-12 proc.

Dienos raciono energinę vertę turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. gyvūninių riebalų ir aliejų.

Vaisingo amžiaus moterų dienos racioną turi sudaryti bent 20 proc. gyvūninių riebalų ir aliejų, kad pakaktų esminių riebalų rūgščių.

Aktyvių nenutukusių asmenų dienos racioną riebalai turėtų sudaryti mažiau kaip 35 proc. visos dienos energinės vertės (iš jų - sočiųjų riebalų rūgščių mažiau nei 10 proc.).

Asmenims, kurių mažas fizinis aktyvumas, - mažiau kaip 30 proc.

Angliavandeniai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. dienos raciono energinės vertės.

Maisto produktai, kuriuose gausu lėtai įsisavinamų angliavandenių, turi būti tinkamai paruošti ir gerai virškinami.

Palyginti su riebalais, gausesnis cukraus vartojimas yra priimtinesnis.

Cukraus suteikiama energija neturėtų viršyti 10 proc.

Tai svarbu daugeliui žmonių, įskaitant etnines mažumas, vegetarus ir visų amžiaus grupių asmenis, išskyrus jaunesnius kaip 2 metų amžiaus vaikus.

Geros sveikatos pagrindą sudaro 5 maisto grupės

1. Duona, grūdinių kultūrų produktai, bulvės.
2. Vaisiai ir daržovės.
3. Mėsa, žuvis arba alternatyvūs baltyminiai maisto produktai: kiaušiniai, ankštiniai augalai, sėklos, riešutai.
4. Pienas ir pieno produktai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad siekiant gerinti vaikų mitybą bei užtikrinti jos pilnavertiškumą, nuo 2018 m. sausio 1 d. Pagal įsigaliojusias normas rekomenduojama patiems mažiausiems iki 6 mėn. vaikams dienos maistinių medžiagų normą apskaičiuoti kūno svorį dauginant iš 91 kcal, o 7-12 mėn. vaikams svorį dauginant iš 81 kcal.

Vaikams iki 3 m. rekomenduojama per parą suvartoti 1200 kcal, vaikams iki 6 m. - 1500 kcal, o vaikams iki 10 m. „Šios normos nustatytos remiantis naujausių mokslinių tyrimų duomenimis bei atsižvelgiant į vaikų ir suaugusiųjų amžiaus grupes, jų lytį bei fizinį aktyvumą.

Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje daug turinčių antsvorį ir nutukusių žmonių, mažai fiziškai judantiems asmenims paros energijos normos truputį sumažintos.

Vaikų paros kalorijų poreikis:

Eil. Nr.	Amžius(mėnesiais, metais)	Energija, kcal
1.	0-6 mėn.	Energija = kūno svoris (kg) x 91 kcal
2.	7-12 mėn.	Energija = kūno svoris (kg) x 81 kcal
3.	1-3 m.	1200
4.	4-6 m.	1500
5.	7-10 m.	1700
6.	11-14 m. mergaitės	2000
7.	11-14 m. berniukai	2200
8.	15-18 m. mergaitės	2400
9.	15-18 m. berniukai	2800

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute yra nustatoma įvairių maisto produktų bei patiekalų energinė vertė.

Norint apskaičiuoti maisto produktų bei patiekalų energinę vertę, juose būtina nustatyti drėgnį bei baltymų, riebalų, angliavandenių, pelenų kiekį.

Nustačius šiuos rodiklius yra apskaičiuojama energinė vertė.

Rekomenduojamos energijos paros normos leis įvertinti energijos poreikį įvairioms populiacijos grupėms visoje Europoje ir padės plėtoti ir stebėti visuomenės sveikatai skirtas mitybos programas, taip pat ir su maisto produktais susijusias mitybos gaires.

EMST mokslinė nuomonė dėl rekomenduojamų energijos paros normų yra naujausia mokslinė informacija, nustatanti rekomenduojamas mitybines vertes, kurias Europos Komisijos prašymu nustatė Dietinių produktų, mitybos ir alergologijos grupės specialistai.

---