Užgavėnės - žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant kuo greičiau prisišaukti pavasarį. Tai spalvinga ir linksma šventė, apipinta įvairiomis apeigomis, žaidimais ir burtais. Tai laikas, kai buvo susitinkama su gamtos dievybėmis ir mirusiųjų vėlėmis, kurios galėjo lemti gausesnį derlių. Likus septynioms savaitėms iki Velykų švenčiamos Užgavėnės. Baltai šią dieną švęsdavo per pavasario lygiadienį. Kita diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų. Šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas.
Užgavėnės simbolizuoja tamsos ir žiemos pabaigą, ir pavasario pradžią. Tą dieną patariama sunkiai nedirbti, sočiai valgyti ir linksmintis. Visus sunkius ūkio darbus baltai skubėdavo pabaigti iki Užgavėnių. Buvo manoma, kad, jei tą dieną sunkiai dirbsi, visus metus poilsio neturėsi. Arba, jei namuose bus verpiama, rūdimis apsitrauks linai bei siūlai, sukirmys mėsa. Dauguma Užgavėnių papročių buvo skirti gausiam derliui užtikrinti. Senaisiais laikais Užgavėnes švęsdavo kelias dienas. Norėdami, kad metai būtų geri, Užgavėnių dieną mūsų protėviai valgydavo gausiai: nuo septynių iki dvylikos kartų.
Užgavėnių Data ir Istorija
Užgavėnės pastovios datos neturi - jos švenčiamos likus septynias savaitėms iki Velykų, taigi data kasmet kinta nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Seniau Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente.
Tradiciniai Užgavėnių Valgiai
Per Užgavėnes tradiciškai buvo dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Užgavėnės - diena be dietų: tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi - būsi sotus ir stiprus visus metus. Per Užgavėnes valgomi įvairūs valgiai: šiupinys, spurgos, šaltiena ir t.t., bet pats populiariausias patiekalas - blynai.
Blynų Simbolika Užgavėnėms
Kodėl tokie svarbūs per Užgavėnes blynai? Todėl, kad blynas yra apvalus, o anksčiau apskritimas buvo suvokiamas kaip neprieinama erdvė piktosioms dvasioms. Seniausias ir pagrindinis Užgavėnių patiekalas buvo šiupinys (žirniai, virti su kiaulės galva ir kojomis). Vėliau šiupinį pakeitė blynai, kurie dažniausiai buvo kepami iš miltų, mielių ir vandens. Juos paprastai valgydavo vakare. Blyno forma turėjo ypatingą reikšmę: buvo tikima, kad apskritimas apsaugos nuo piktųjų dvasių. Taip pat blynas - tai sugrįžtančios saulės simbolis. Blynai buvo kepami per visą keptuvę ir valgomi su įvairiais padažais. Šventės dalyviai taip pat vaišindavosi šaltiena, spurgomis. Tą dieną beveik kiekvienuose namuose ant stalo būdavo mėsiškų valgių, ir kiekvienas svečias būtinai privalėjo jų paragauti.
Blynų istorija siekia dar biblinius laikus. Jie tapo Užgavėnių simboliu - sugrįžtančios pavasario saulės pranašais. Protėviai sakydavo, kad „blynas turi būti didelis kaip saulė, apvalus kaip saulė, raudonas kaip saulė, karštas kaip saulė“.
Kaukės ir Persirengėliai
Vienas iš svarbiausių Užgavėnių akcentų - kaukės ir persirenginėjimai. Apranga turėdavo būti nekasdieniška, o kaukė - juokinga, baisi, bet būtinai besišypsanti. Neretas kauke pradėdavo rūpintis jau vasarą, turtingesnis kreipdavosi pas klumpdirbį. Baltai kaukes dažniausiai darydavo iš medžio žievės, kailio, gyvulių kaukolių, o vėliau ėmė naudoti popierių, kartoną ar piešti tiesiai ant veido anglimi, suodžiais ar burokų sultimis. Dažnas vyras apsimesdavo moterimi, o moterys - vyrais. Persirengėliai įkūnydavo ir kitataučius ar mitines būtybes, gyvulius, paukščius. Ypač populiarūs buvo „žydai“, „čigonai“, „vengrai“, „arkliai“, „ožiai“, „gervės“, „velniai“, „raganos“, „giltinės“.
Anksčiau kaukės buvo daromos iš medžio žievės, avies arba kitokio kailio, gyvulių kaukolių, vėliau iš popieriaus, kartono, ir kitų medžiagų. Svarbu, kad kaukės būtų juokingos: išryškinama didelė nosis, burnos su kreivais dantimis, daromos nevienodos akys ir pan. Dažnas vyras persirengdavo moterimi, o moterys - neretai vyrais. Persirengėliai vaizduodavo ir mitines būtybes, gyvulius, paukščius.
Morė ir Kova Už Pavasarį
Užgavėnių dėmesio centre - Morė. Ji - vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Žinomi dar ir kiti jos vardai: Kotrė, Raseinių Magdė, Raseinių Kotrė, Balsių Kotrė. Dar vienas svarbus paprotys - Užgavėnių pamėklės Morės (kai kur ji buvo Kotrė) vežiojimas ir sunaikinimas: sudeginimas, skandinimas. Morė savo išvaizda iš dalies įkūnija raganą, iš dalies -derlingumo, žemdirbystės deivę ar net demoną. Pamėklės vežiojimo apeiga skirta pažadinti laukus ir gyvulius, tai gyvybės ir vaisingumo ritualas. Sudegintos Morės pelenai buvo išbarstomi laukuose, kad žemės būtų derlingesnės. Aukštaitijoje vietoj Morės vežiojosi Gavėną, kai kur vadinamą Čiūčela, arba Diedeliu. Gavėnas (arba Gavanas) - piktoji žiemos dvasia, gyvenanti jaujoje, arba labai apsileidęs žmogus.
Lašininis ir Kanapinis
Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis - storas, su lašinių gabalu burnoje ar ant kaklo, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis - liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose - ilga lazda Lašininiui išvyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali.