pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Didžiausia žuvis pasaulyje trumpametražis filmas

Kovo 24 d. prasidedantis 22-asis „Kino pavasaris“ Panevėžio žiūrovus kvies išvysti net 32 kino seansus. Šiais metais į festivalio programą įtraukti „Oskarų“ laureatai ir nominantai, jau spėjusios visoje Europoje išgarsėti komedijos bei širdį draskančios dramos, tad išsirinkti filmą bus nelengva užduotis. Šių metų festivalio šūkis - „Nauji vėjai“. „Kino pavasaris“ yra didžiausias kino renginys Lietuvoje, pernai pritraukęs 113 tūkst. žiūrovų, ir vienas ryškiausių kino festivalių Rytų Europoje.

Trumpametražiai filmai „Kino pavasaryje“

Spalio 10-ąją prasideda didžiausias Baltijos šalyse tarptautinis trumpo metražo filmų festivalis „Vilniaus kino šortai“. Jo konkursui buvo pateikta per 2000 filmų, bet konkursinės programos sudarytojai atrinko vidutiniškai tik po tris iš šimto. Aštuntą kartą vyksiančio festivalio konkursinėse programose bus parodyti 69 filmai iš 31 šalies ir 5 žemynų. Lyderiais galima vadinti prancūzus - bus parodyta net vienuolika filmų.

Dokumentinio kino režisieriui, Nacionalinės premijos laureatui Audriui Stoniui trumpametražis filmas pirmiausia asocijuojasi su kinematografine laisve - gali sau leisti žaisti, eksperimentuoti, daryti tai, ko galbūt nedrįstum kurdamas pilnametražį filmą. Pasak Stonio, prie trumpametražio kino vis dažniau grįžta ir didieji režisieriai: „Garsūs kino autoriai trumpąsias formas atranda iš naujo. Jiems tai laboratorija, kurioje netvyro įtampa.

Trumpametražį filmą tarpine stotele laiko režisierius ir prodiuseris Donatas Ulvydas: „Trumpas filmas - galimybė kino kūrėjams parodyti savo stilių, išmonę ir meninius sprendimus prieš kuriant pilnametražį.

Filmai ir jų režisieriai

„Raudonas vėžlys“

Japonų animacijos gerbėjų gerai žinoma „Studio Ghibli“ pirmą kartą pristato tarptautinį bendros gamybos filmą, kuriame susipina grožis, paslaptingumas, drama ir sielvartas. „Oskarą“ pelniusiam olandų režisieriui Michaelui Dudokui de Witui tai - debiutinis ilgo metro filmas, kuris dar kartą įrodo jo talentą. Danielio Defoe „Robinzoną Kruzą“ primenanti istorija papildoma netikėtais sumanymais. Vėžlio virsmas žmogumi žiūrovui užmena mįslę, kurios atsakymas slypi animacinio filmo pabaigoje. Kaip mes suprantame mus supantį pasaulį? Kiek gebame jį interpretuoti? Ar mokame skaityti siunčiamus likimo ženklus?

Panevėžio Forum Cinemas Babilonas 3 kino salėje „Raudonas vėžlys“ bus rodomas kovo 29 d. 18 val. ir balandžio 2 d.

„Laikinai“

Prasidėjusiame festivalyje „Kino pavasaris“ bus rodomas ir 28-erių režisierės Jūratės Samulionytės trumpametražis filmas „Laikinai“, kuris paliečia didžiulę Lietuvos piktžaizdę - emigraciją. Režisierei emigrantai mažai terūpi, jai neramiau dėl Lietuvoje liekančių jų vaikų.

J.Samulionytės filmas „Laikinai“ rodomas keliuose Vilniaus kino teatruose, tačiau režisierė užsimojo jį išvežti parodyti ir į Lietuvos miestus ar miestelius. „Mes keliaujame plačiau į Lietuvą - filmas bus rodomas Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Biržuose, Ukmergėje ir kituose miestuose. Džiaugiuosi, kad mano filmas bus prieinamas didesniajai daliai žiūrovų“, - kalbėjo režisierė.

Pirmą kartą šis filmas buvo rodytas praėjusį lapkritį - per Europos šalių kino forumą „Scanorama 2011“, tačiau tik kartą. O dabar yra tarsi antroji J.Samulionytės filmo „Laikinai“ premjera, prieinama didelei daliai žiūrovų.

Beveik dviejų mėnesių laikotarpį apimančiame filme pasakojama apie dvi seseris, kurios gyvena vienos ir laukia tėvų, išvykusių uždarbiauti į Londoną. Laukimas dvi seseris - 15 metų Saulę ir 5 metų Liuciją - verčia suaugti pirma laiko.

„Filmas susideda iš labiau kasdieniškų vaizdų ir situacijų: rytas - vakaras, mokykla - darželis, pirmoji simpatija. Filme matome, kaip mergaitės tvarkosi vienos. Kaip vyresnėlei tenka per anksti suaugti, nes jai reikia rūpintis buitimi, mažesne seserimi ar spręsti paauglystės problemas. Darželyje mažajai irgi tenka patirti konfliktų, prasivardžiavimų. Bet iš tokių buitinių vaizdinių ir susideda dienos ir didelis laukimas.

„Didžioji žuvis“ („Manta Ray“)

„Visų pirma, tai režisieriaus Phuttiphongo Aroonphengo iš Tailando filmas „Didžioji žuvis“ („Manta Ray“). Jis tikrai patiks garsiausio tailandiečių kino meistro Apichatpongo Weerasethakulo gerbėjams, nes filme itin ryški jo įtaka. Kita vertus, tai savarankiškas, labai nuoširdus ir paslaptingas pasakojimas apie šiuolaikinį Tailandą“, - pasakoja M. Valiūnaitė.

Kiti filmai

M. Valiūnaitei taip pat įsiminė dviejų moterų režisierių iš skirtingų Europos šalių žvilgsnis į vyrų reprezentavimą kine. Tai režisierės iš Estijos Liinos Triškinos-Vanhatalo filmas „Viskas arba nieko“ („Take It Or Leave It“) ir prancūzės Claire Burger drama „Tikra meilė“ (‚Real Love“).

A. Prie nepamirštamų darbų ji priskyrė ir geriausiu šiaurietišku filmu pernai Geteborgo kino festivalyje tituluotą juostą „Mėgėjos“ („Amateurs“). Trečias jai į atmintį įstrigęs filmas - „Kambarinė“ („The Chambermaid“). Meksikos režisierė Lila Aviles perteikia vieną įtaigiausių moterų portretų.

Tarp jo atradimų - ir du trumpi dokumentiniai filmai.„Aš pasirašiau peticiją“ („I Signed The Petition“) - paprasta, bet įtaigia forma klausia, ką reiškia būti palestiniečiu šiuolaikiniame pasaulyje, kai net peticijos, raginančios „Radiohead“ nekoncertuoti Tel Avive, pasirašymas gali atsisukti prieš tave.

Tarp ilgo metro filmų G. Kuktos asmeninę simpatiją pelnė rusų režisierių poros Natalijos Merkulovos ir Aleksėjaus Čiupovo kūrinys „Žmogus, kuris visus nustebino“ („The Man Who Surprised Everyone“). Istoriją apie vyrą, kuris stengiasi nepasiduoti, regis, neišvengiamai liūdnai baigčiai, režisieriai paverčia tikslia ir taupia alegorija apie buvimą svetimu, t. y. Kitu, visuomenėje, kuri nepripažįsta jokio kitoniškumo.

Iš Butano kilęs kino kūrėjas Tashi Gyeltshenas tikina, kad prieš ketverius metus, pradėjęs rašyti scenarijų, net nenutuokė, kad filmas sutaps su #MeToo judėjimu“, - savo įžvalgomis dalijasi D. Kitas jos atradimas skirtas darboholikams - „Tie, kurie dirba“ („Those Who Work“). Šveicarų režisieriaus Antoine’o Russbacho filme Frankas tampa visuomenės lyg Frankenšteino kuriamo monstro metafora.

Trečias jos rekomenduotinas filmas yra Kanuose pristatyta Romaino Gavraso komedija „Pasaulis priklauso tau“ („The World is Yours“) su tokiais prancūzų kino aktoriais kaip Vincentas Casselis, Karimas Leklou ir Isabelle Adjani. R. Gavrasas kuria kriminalinę istoriją, kurioje susilieja prancūzų populiarioji ir gatvės kultūra. Šis filmas taps mada“, - baigia D.

Trumpametražių filmų sąrašas

  • BANG! (Suomija, 2005)
  • BE PAVADINIMO (Norvegija, 2005)
  • Stressless (Danija, 2003)
  • Ester (Švedija, 2005)
  • FERMERIO DŽONO PASAULIS (Islandija, 2004)
  • GRAŽUOLIS (Danija, 2002)
  • HOMOLULU ŠOU (Norvegija, 2004)
  • KELIONĖ Į IŠTAKAS (Danija, 2004)
  • KIAULYTĖ SKRAIDO (Švedija, 2005)
  • KIETI VYRUKAI (Suomija, 1998)
  • KOMPANIJA (Švedija, 1999)
  • LAIKO BOMBA (Švedija, 2005)
  • MAGAS (Islandija, 2005)
  • MATYTI PLAUKIANTĮ LAIVĄ (Norvegija, 2000)
  • MEILĖS PAUKŠČIAI (Norvegija, 2005)
  • NEMATOMA (Norvegija, 2006)
  • NEMATOMA (Danija, 2004)
  • NIEKADA NEBUS TAIP, KAIP PIRMĄ KARTĄ (Švedija, 2006)