Žuvys - vienas svarbiausių maisto šaltinių žmogui, pasižyminčios maistinėmis savybėmis ir vitaminų gausa. Dažnai susimąstome, kiek neatrastų žuvų rūšių mums dar nėra tekę ragauti, o tuo labiau, ar tarp jų yra tokių, kurios savo unikaliomis maistinėmis savybėmis nenusileidžia populiariausioms.

Didžiausios žuvys, gyvenančios gėlame vandenyje, kurios siekia daugiau nei metro ilgio, atrodo labai didelės. Žvejai turėtų būti labai atsargūs, ypač žvejodami nepažįstamuose vandens telkiniuose. Nežinoma, kokio dydžio šamas, lydeka ar ešerys gali užaugti nelankyto ežero vandenyse. Gali atsitikti taip, kad jūs pats tapsite kokios dvimetrinės lydekos grobiu.

Dešimt didžiausių gėlavandenių žuvų pasaulyje

1. Karpis - stambi visaėdė žuvis, gyvenanti gėlo vandens telkiniuose su stovinčiu vandeniu ir dumblėtu dugnu. Kadangi vidutinis šios žuvies dydis yra mažas, ji užima paskutinę vietą tarp dešimties didžiausių gėlavandenių žuvų pasaulyje. Didžiausias karpis buvo sugautas Vengrijoje, Euro Aqua ežere, jo svoris siekė net 51,7 kg.
2. Irklanosis (Polyodon Spathula) - didelė gėlavandenė žuvis, kuri gyvena vandens telkiniuose rytinėje JAV dalyje, ypač upėse, įtekančiose į Meksikos įlanką. Vidutiniškai pasiekia 221 cm ilgį ir sveria 90,7 kg.
3. Sibirinė lašiša (Hucho taimen) - plėšriųjų gėlavandenių žuvų rūšis, priklausanti lašišinių šeimai. Šios didžiausios žuvys gyvena greituose ir šaltuose Sibiro, Altajaus ir Tolimųjų Rytų vandenyse. Didžiausia pasaulyje Sibirinė lašiša buvo sugauta Krasnojarsko krašte prie Kotui upės 1943 m. Šios žuvies svoris buvo 105 kg, o ilgis - 210 cm.
4. Kaimanžuvė (Lepisosteus osseus) - Gyvena gėluose ir sūriuose Centrinės ir Šiaurės Amerikos vandenyse. Kaimanžuvė gali siekti 3 m ilgio ir sverti iki 136 kg.
5. Nilo ešerys (Lates niloticus) - yra didžiausia gėlavandenė žuvis pasaulyje iš Perciformes genties. Aptinkama Afrikos vandens telkiniuose (Nilo, Senegalo, Kongo ir kt.). Esame įpratę gaudyti delninius ešerius ir didesnius, tačiau ši rūšis užauga iki 2 m ilgio ir sveria iki 200 kg.
6. Arapaima (Arapaima gigas) - atogrąžų gėlavandenės didžiausios žuvys iš aravanų šeimos. Paplitęs Pietų Amerikos ežeruose ir upėse. Vidutinis ilgis yra 2 metrai, tačiau yra iki 3 metrų ilgio ir 200 kg sveriančių individų.
7. Didžioji pangasija (Pangasianodon gigas) - Pangasinių šamų šeimos rajopelekės žuvys. Gyvena Tailando upėse: Mekong ir Tonle Sap. Didžiausias egzempliorius buvo 2,7 m ilgio ir svėrė 293 kg. Dėl pernelyg intensyvios žvejybos yra tikimybė, kad ši rūšis visiškai išnyks.
8. Paprastasis šamas (Silurus glanis) - dugne gyvenanti žuvis be žvynų, gyvenanti giliuose gėluose ežerų ir upių vandenyse Europoje, Azijoje. Ši žuvis yra tikras milžinas tarp vandens būtybių. Turėdamas didelį gylį vandens telkinyje ir pakankamai maisto, jis gali užaugti iki 5 m ilgio ir sverti iki 400 kg. Pasaulio rekordas užfiksuotas Ukrainoje 1918 metais. Svoris - 256,70 kg o ilgis siekė 335cm.
9. Baltasis eršketas (Acipenser transmontanus) - yra trečias pagal dydį eršketų šeimoje. Gyvena gėluose Šiaurės Amerikos vandenyse ir yra laikomas didžiausiu Britų Kolumbijos kultūros paveldu. Eršketas gali užaugti iki 6 m ilgio ir 816 kg svorio. Pasaulio rekordas užfiksuotas Amerikoje 1898 metais.
10. Beluga (Didysis eršketas) - didelė gėlavandenė žuvis iš eršketų šeimos gyvena Kaspijos, Juodosios ir Azovo jūrų baseinuose. Ši žuvis užauga iki 4-5 metrų ilgio ir iki pusantros tonos svorio. Štai kodėl beluga yra didžiausia žuvis pasaulyje.

Didžiausios Lietuvoje pagautos žuvys

Kokios Lietuvoje pagautos didžiausios žuvys yra oficialiai užregistruotos? Didžiausių Lietuvoje pagautų žuvų sąrašas:

• Ešerys: 2 kg 106 gr ir 51 cm ilgio, pagautas Darijaus Mikutos 2014-aisiais Akmenos ežere, Trakų rajone.
• Karosas: 4,68 kg ir 58 cm ilgio, pagautas Manto Normanto 2012-aisiais.
• Karšis: 6 kg, pagautas Tado Sukarevičiaus Obelijos ežere.
• Kuoja: 1 kg 420 g, ištraukta Gedimino Palšio 1988-aisiais Paežerių ežere, Vilkaviškio rajone.
• Lašiša: 26,7 kg, pagauta R. Repečkos 1991-aisiais.
• Raudė: 920 g, pagauta Kurmaičių tvenkinyje, Kretingos rajone, 1984-aisiais ją pagavo Kęstutis Buja.
• Šamas: 95 kg, ištrauktas Nemune ties Rusne. Pagautas tinklu.
• Lydeka: 19,1 kg, Gilučio ežere 1986 metais sugavo alytiškis P. Net.
• Šapalas: 5 kg, pagavo Jurijus Kasabukinas 1990-aisiais Nevėžyje.
• Žiobris: 1 kg 150 g, pagautas 1978-aisiais Baltijos jūroje R. Repečkos.
• Salatis: 6 kg 200 g, pagavo Remigijus Ulickas 1997-aisiais Neryje.
• Menkė: 19 kg, pagauta Baltijos jūroje 1996-aisiais.
• Ungurys: 4 kg, pagautas A. Zubavičiaus 1965-aisiais Navio ežere, Trakų rajone.
• Karpis: 22 kg 452 g, 2013-aisias pagautas Ervino Maciulevičiaus.

Rekordiniai laimikiai pasaulyje

Be jau minėtų žuvų, pasaulyje yra užfiksuota ir daugiau įspūdingų laimikių. 2022 metais tarptautinė tyrėjų ir žvejų komanda Kambodžos Mekongo upėje sugavo, užregistravo ir paleido dygliauodegę rają, kuri svėrė 300 kg ir tapo sunkiausia kada nors užregistruota gėlavandene žuvimi.

„Daily Mirror“ pranešė, kad 2013 m. prie Kalifornijos krantų po 2,5 val. trukusios kovos sugautas didžiausias visų laikų ryklys. Ši pabaisa svėrė 660 kg. Žvejys Jasonas Johnstonas sakė: „Esu medžiojęs liūtus ir ruduosius lokius. Bet tokios žvėries dar nesu regėjęs“.

2012 m. Pakistano Karačio mieste buvo aptiktas negyvas bangininis ryklys, kuris svėrė aštuonias tonas ir siekė daugiau nei 12 metrų ilgio. Manoma, kad tai yra didžiausias kada nors sugautas bangininis ryklys.

Legendos ir pasakojimai

Tikriausiai daug kas skaitė, kad Frydricho II Barbarosos lydeka į ežerą prie Hielborno buvo įleista 1230 m., o sugauta - 1497 m, t. y. prabėgus 167 metams. Per tuos metus ji užaugo iki 5,7 m ilgio ir svėrė 140 kg. Kad lydeka tiek metų pragyveno minėtame ežere, bylojo Barbarosos įvertas žiedas. Žinių, kokio dydžio buvo lydeka, kada ji buvo įleista, nėra.

Anot L. Sabanejevo, garsaus Rusijos gamtininko, medžiotojo, meškeriotojo ir rašytojo, žieduotą lydeką į Carycino tvenkinius prie Maskvos buvo įleidęs caras Borisas Godunovas. Sugauta ji svėrė 64 kg ir buvo 2 m ilgio.

Žvejai turi daugiau galimybių, bet žuvys „baigia aukštuosius“. Vis tik, pasak žvejo, įvairių masalų turėjimas neretai padeda sugauti laimikį - jei žuvies nevilioja vienos spalvos blizgė su liežuvėliu, gali vilioti kitos spalvos. „Vis daugiau atsiranda kvapų, nematytų masalų, o meškeriotojai tai išbando ir tai kartais pasiteisina. Naujovės padeda suvilioti žuvį“, - neabejoja A. Čebanauskas.

Šviežios žuvies pasirinkimas

Pasak E. Gavelienės, renkantis žuvį parduotuvėje, svarbiausia įjungti savo jusles - regą, uoslę. Pirkėjams patariama atkreipti dėmesį į žuvies išvaizdą - jos akys turi būti skaidrios, vyzdžiai - juodi, žiaunos, priklausomai nuo rūšies, dažniausiai šviesiai raudonos spalvos, žvynai - struktūruoti, nepažeisti, o žuvies oda turi būti elastinga bei nesuglebusi. Žuvis neturi skleisti nemalonaus kvapo ir būti pernelyg gleivėta.

Didelį dėmesį lokaliems tiekėjams ir ekologiškiems produktams skiriantis prekybos tinklas „Rimi“ pirkėjams rekomenduoja rinktis MSC ir ASC sertifikavimo logotipais pažymėtus žuvies ir jūrų gėrybių produktus - šie logotipai padės identifikuoti, kad produktai yra sužvejoti ar užauginti laikantis sertifikuotos atsakingos žuvininkystės principų, mažinančių neigiamą komercinės žvejybos bei akvakultūros poveikį aplinkai.

---