Žuvies perdirbimas Lietuvoje - svarbi ekonomikos šaka, turinti ilgą istoriją ir gilias tradicijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime didžiausius žuvies perdirbėjus Lietuvoje, jų veiklą, produkciją ir indėlį į šalies ekonomiką.

Didieji žuvies perdirbimo vardai Lietuvoje

Lietuvoje veikia keletas didelių žuvies perdirbimo įmonių, kurios garsėja savo produkcija ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tarp jų:

• Vičiūnų įmonių grupė
• Norvelita
• Baltic fish export
• ICECO žuvis
• Baltlanta
• Marlinas
• UAB „Raseinių žuvininkystė“
• UAB „Birvėtos tvenkiniai“

„Vičiūnų“ įmonių grupė

„Atvykau čia padirbėti vos dviem savaitėms, o štai jau trylika metų, kai tai tęsiasi“, - neslėpė Sovetsko mieste (Kaliningrado sritis, Rusija) esančio „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančio žuvų produktų perdirbimo fabriko „Vičiūnai RUS“ vadovas Juozas Beržonskis. Pakvietęs pasižvalgyti po krabų lazdelių gamybos cechą fabriko vadovas pasakojo, kad prieš 15 metų fabrikui pradėjus veiklą jame buvo 162 darbo vietos, o šiuo metu čia darbuojasi apie 1500 žmonių. Iš jų - tik 22 lietuviai, o likusią dalį darbuotojų sudaro vietiniai Kaliningrado srities gyventojai. Dalis fabrike dirbančių specialistų lietuvių kasdien į darbą vyksta kirsdami Lietuvos ir Rusijos sieną per Panemunės pasienio postą.

Norint patekti į gamybines patalpas, privalu ne tiktai vilkėti sterilią aprangą, bet ir kruopščiai atlikti net kelias dezinfekcijos procedūras. Vos pravėrus cecho duris akivaizdu, kad darbas virte verda. Gamybos įrangą prižiūri specialistų komanda, o žvilgtelėjęs į produktų fasavimo linijas negali nenustebti, kaip greitai ir kokiais įgudusiais judesiais darbuotojai dėlioja produkcijos pakuotes.

„Kai prieš 15 metų pradėjome verslą, čia buvo vos vienas krabų produktų gamybos cechas. Praėjo būtent tiek laiko, kai čia buvo pagaminta pirmoji krabų lazdelė. O dabar veikia krabų, žuvies, krevečių, jūrų gėrybių ir kulinarijos cechai. Nors buvo planuotos tik keturios gamybos linijos, visa tai išaugo į didelę modernią gamyklą. Šiandien galime vadintis viena didžiausių žuvies perdirbimo gamyklų pasaulyje. Šie metai mums tikrai neblogi, produkcijos kiekis išaugo maždaug 20 proc. Paprastai per dieną pagaminame kelis šimtus tonų žuvies, jos produktų ir jūrų gėrybių. Visose keturiose šalyse gaminamų „Vičiūnų“ grupės produktų šiandien galima įsigyti beveik 60 pasaulio valstybių, o žaliava į mūsų fabriką atkeliauja iš labai įvairių regionų - Kinijos, Ekvadoro, Peru, Indijos ir kitų.“

Veikiausiai, kaip ir kituose „Vičiūnų“ grupės padaliniuose, krabų lazdelės Rusijoje irgi populiariausios, nes tam skyrėme daugiausia dėmesio. Mūsų fabrike buvo gaminamos ir krevetės, bet po 2014 metais įvestų apribojimų tapo sunku gauti kai kurių žaliavų. Šiandien perkame šiltavandenes krevetes, tačiau jų paruošimo technologija jau kitokia. Iš mūsų fabriko ant vartotojų stalo keliauja midijos, aštuonkojai ir kitos jūrų gėrybės. Šiuo metu „Vičiūnai RUS“ turi 900 produktų rūšių, kuriuos gaminame ir kuriais prekiaujame.

Iš šio fabriko produkcija vežama į 13 valstybių, tarp jų ir į tokius tolimus kraštus kaip Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas, Tadžikistanas ir kt. Į šias šalis eksportuojame krabų lazdeles, pamažu įsibėgėja ir žuvies produktų eksportas. Tačiau krevetės į tuos regionus kol kas sunkiai skinasi kelią. Beje, šioms rinkoms labai svarbu ir tai, kad mes turime chalalinį sertifikatą.

Didžiausia vartotojų dalis - kaimynai, todėl ir jų skonis pernelyg nesiskiria, ypač kai palygini su japonais, korėjiečiais ar kinais. Vis dėlto kiekviena didesnė tauta turi savo vartojimo įpročius ir skonį. Pavyzdžiui, Europoje krabų lazdelės vartojamos kaip lengvi užkandžiai, o štai Rusijoje jos yra kitų patiekalų sudedamoji dalis.

Ne tiek daug yra bendrovių, kurios suteiktų šimtaprocentį socialinį paketą žmonėms. Mes laikomės vadinamosios baltų pirštinių politikos, o darbuotojai tai įvertina. Sovetske esame vieni didžiausių darbdavių, o visoje Kaliningrado srityje patenkame į pirmąjį penketuką pagal sumokamus mokesčius.

Dirbant su žuvų produktais rankų darbo vis dar yra nemažai. Esame vienintelis fabrikas Rusijoje, turintis silkių gabaliukų svėrimo liniją - speciali įranga vieno kąsnio silkių gabaliukus susveria ir automatizuotai sudeda į indelius. Turime ir žuvų odos nulupimo techniką, bet vis dar daug darbo atliekama rankomis. Kai paimate į rankas silkių pakuotę ir joje gabaliukai išdėlioti dailia spirale, tai darbuotojo nuopelnas.

„Norvelita“

„NORVELITA" - Lietuvos ir Norvegijos uždaroji akcinė bendrovė, įkurta 1995 metais. Norvegijos kompanija yra viena didžiausių žuvų perdirbėjų Europoje, Lietuvos - viena didžiausių žuvies perdirbėjų Baltijos šalyse.

„Baltic fish export“

UAB „Baltic fish export“ - 2012 m. Kauno LEZ teritorijoje įkurta logistikos ir sandėliavimo bei baltos žuvies, jūros gėrybių perdirbimo, šaldymo ir pakavimo įmonė.

„ICECO žuvis“

2011 m. įsteigta lietuviško kapitalo bendrovė UAB „ICECO“ įsigijo Marijampolės žuvų produktų ir ledų gamybos įmonę „Kraitenė“. Kompanija jau 16 metų gamina aukščiausios kokybės lašišos produkciją iš Norvegijoje užaugintos žuvies. Produktai iš lašišos sudaro apie 63 proc. Antra pagal dydį yra silkė ir jos produktai, sudarantys apie 21 proc. produkcijos.

„Baltlanta“

Žvejyba tolimuosiuose žvejybos regionuose: Maroko Karalystė, Mauritanijos Islamo Respublika, kiti regionai.

„UAB „Raseinių žuvininkystė“

UAB „Raseinių žuvininkystė“ - didžiausias žuvininkystės ūkis Lietuvoje, kuriame dirba savo srities specialistai. Tvenkininė žuvininkystė vis labiau pradeda įsitvirtinti tarp kaimo verslų. 2003 metais UAB “Raseinių Žuvininkystė” pradėjo ekologinę gamybą. Auginame ekologišką žuvį t.y. karpius, lydekas, amūrus, karosus, eršketus lynus, kuriuos sėkmingai realizuojame. Tai sveika produkcija vartotojams.

„Birvėtos tvenkiniai“

Jos įmonė pastatė modernų, šiuolaikišką žuvies perdirbimo cechą, kuris sėkmingai veikia jau du mėnesiai ir tarp penkių panašių perdirbimo cechų Lietuvoje yra didžiausias.

Žuvies importas ir eksportas

Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2020 metais Lietuva importavo beveik 140 tūkstančių tonų žuvies produktų už 536 mln. JAV dolerių. Daugiausiai žuvies ir jūros gėrybių Lietuvai tiekia Švedija, iš kurios 2020 metais jų importuota už 217 mln. USD. Norvegijos eksporto suma yra 59 mln. USD. Trečiasis iš pagrindinių tiekėjų yra JAV, kurios eksportas siekia 49 milijonų dolerių.

Vienas iš turtingiausių žuvies regionų JAV yra Aliaskos valstija, iš kurios Lietuva daugiausia atsiveža Aliaskinės rudagalvės menkės produktų: surimio ir faršo, tolimesniam perdirbimui. Jų importo apimtys per pastaruosius 10 metų pasiekė 29 milijonus dolerių.

Aliaskos žuvininkystės svarba

Žvejyba svarbi JAV šiaurės vakaruose esančios Aliaskos valstijos ekonomikos dalis, daugeliui gyventojų kartų tai yra šeimos verslas. Jūros gėrybės sudaro didžiausią Aliaskos valstijos tarptautinį eksportą. Aliaska yra stambus žaidėjas pasaulinėje laukinių žuvų ir jūros gėrybių rinkoje. 2018 -19 m. sezoną čia sugauta apie 2,52 milijardai tonų laukinės žuvies ir jūros gėrybių. 2019 m. Aliaskos jūros produktų buvo parduota 97 pasaulio šalims. Pagrindinė Aliaskos žuvies pirkėja yra Japonija, kurios gyventojai dideli žuvies ir jūros gėrybių mėgėjai ir vertintojai.

Labiausiai Aliaskoje paplitusi baltųjų žuvų rūšis - rudagalvė menkė. Jos mėsa liesa, minkšta ir švelni. Užšaldyta menkė yra prieinama ištisus metus. Populiarus Aliaskoje gaminamas produktas - surimis. Ruošiant jūros gėrybes iš surimio, Aliaskos rudagalvė menkė sumalama, o šis faršas perdirbimo metu virsta surimiu - žuvų baltymų pasta, į kurią vėliau dedami kiti ingredientai ir kvapiosios medžiagos.

Aliaskoje komerciškai gaudomos penkios Ramiojo vandenyno lašišų rūšys. Europoje tradiciškai populiari raudonoji lašiša, kuri išsiskiria ryškiai raudona spalva ir dideliu omega-3 ir vitamino D kiekiu. Kuprė yra labiausiai paplitusi, todėl nebrangi lašišos rūšis. Tinka sūdyti, virti ir kepti. Be to, Ramiojo vandenyno lašišoms priklauso karališkoji lašiša, keta ir didžioji lašiša. Aliaskos lašišos ikrai yra natūralus, maistingas produktas, kuriame gausu baltymų ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3. Lašišos ikrai yra populiarus delikatesas, kuris konservuotas arba užšaldytas prieinamas Lietuvoje ištisus metus.

Tvari žuvininkystė

Aliaskos valstija tvarios žuvininkystės pavyzdys. Aliaskos valstijos žuvininkystės ir medžioklės departamentas atlieka vandens ploto tyrimus ir rūpinasi žuvų populiacijos išsaugojimu. Iš viso departamentas kontroliuoja per 15 tūkst. upelių ir upių, kuriose neršia lašišos, visoje valstijoje.

Žuvininkystės ūkiai, siekiantys tapti ekologinės gamybos ūkiais, privalo laikytis ekologinio žemės ūkio taisyklių

Šios taisyklės apibrėžia ekologiškų žuvininkystės produktų gamybą, laikymą, gabenimą, saugojimą ir realizavimą.

Apibendrinant, žuvies perdirbimo pramonė Lietuvoje yra svarbi šalies ekonomikos dalis, o didžiausi žuvies perdirbėjai atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant aukštos kokybės produktų tiekimą vidaus ir užsienio rinkoms.

---