pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Sporto ir mitybos balansas: kaip pasiekti geriausių rezultatų

Daugelis moterų trokšta numesti svorio, o didžioji dalis jų bent kartą gyvenime yra išbandžiusios bent vieną dietą. Vienos stengiasi nevalgyti po 18 valandos, kitos skaičiuoja kalorijas, trečios bando atsisakyti angliavandenių. Tačiau norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu suprasti sporto ir mitybos balansą.

Kalorijų skaičiavimas: mitas ar būtinybė?

Vienas seniausių ir labiausiai paplitusių mitų apie mitybą - kad skaičiuoti kalorijas yra svarbiau, nei atsižvelgti į tai, kokį maistą valgome. Anot šios nuomonės šalininkų, per parą mūsų organizmas sunaudoja tam tikrą kalorijų kiekį (priklausomai nuo kūno rodiklių) ir, svarbiausia - to skaičiaus neperžengti. Kitaip tariant, „suvartojate mažiau kalorijų per dieną, nei jų prarandate, ir lieknėjate, nepaisant to, kokį maistą valgote“. Kalorijų skaičiavimas gali pasitarnauti metant svorį ir tobulinant kūno formas, bet tai nereiškia, kad neturime atsižvelgti į tai, ką valgome, kokia maisto kokybė.

Palyginkime, pavyzdžiui, šokoladuką ir vištienos filė kepsnį (100 gramų). Abu produktai, toli gražu, nėra maistiniu atžvilgiu lygiaverčiai. Suvalgius šokoladuką, tikėtina, po valandos vėl būsime alkani, o vištienos kepsnys kur kas ilgesniam suteiks sotumo jausmą. Įvairūs saldumynai, ko gero, žinome visi, nėra naudingi sveikatai: greitas cukraus padidėjimas kraujyje lemia spartų insulino išsiskyrimą, taigi užvalgius tokio maisto netrukus ir vėl aplankys alkis. Paprastieji angliavandeniai, tiksliau, jų perteklius, organizme virsta riebalais, o mes, siekdami kontroliuoti kūno svorį ir hipertenziją, turėtume jų vengti. Vadinasi, valgydami tam tikrus maisto produktus svorio priaugame greičiau.

Dažnas valgymas: ar tai padeda medžiagų apykaitai?

Dar viena plačiai paplitusi nuomonė: norint pagerinti medžiagų apykaitą, valgyti reikia dažniau, mažomis porcijomis. „Valgykite penkis kartus per dieną, kas dvi valandas, ir laimė garantuota“: taip teigia šios nuomonės šalininkai. Medikai į šią nuomonę žiūri skeptiškai. Anot jų, mūsų organizmas nėra pritaikytas nuolat valgyti, mat „užsiveda“ daugelis mechanizmų: išsiskiria hormonai, prasideda virškinimas. Tokiu būdu sutrinka natūrali organizmo veikla, jis ima „reikalauti“ maisto dažniau. Dar viena priežastis, kodėl dažnai valgyti nereikėtų, - toks valgymas palaiko organizme glikogeno kiekį. Kol organizme yra pakankamas jo kiekis, tol nelieknėjame.

Jeigu nevalgome ilgesnį laiką - kūnas pradeda stokoti energijos ir bando jos semtis iš organizme esančių glikogeno atsargų. Toms atsargoms pasibaigus (vidutiniškai po 7-8 valandų po paskutinio valgymo), jis ieško kito energijos šaltinio ir ima semtis jos iš mūsų kūne esančių riebalų atsargų (kitaip tariant, jas deginti). Valgykite retai (geriausiai - 3 kartus per dieną). Nenorite valgyti - nevalgykite.

Sportas ir mityba: ar galima kompensuoti netinkamą mitybą sportu?

„Galiu valgyti kiek noriu ir ką noriu, tiesiog rytoj padidinsiu treniruotės krūvį, ir tiek“. Šitaip galvoja nemaža dalis žmonių. Deja, tokia nuomonė klaidinga. Visų pirma - didindami krūvį, gerokai padidinate ir alkio jausmą. Juk kiekvienam sportuojančiam yra pažįstama situacija, kai iš širdies pasidarbavus sporto salėje, grįžus namo yra suvalgoma dviguba porcija cepelinų su spirgučiais. Skanu, sotu. Atsargiai. Tokiu malonumu yra nubraukiamos visos prieš valandą sporto salėje įdėtos pastangos, nes kalorijos, kurias ką tik gausiai sudeginote, grįžta su kaupu. Antra, norint sulieknėti, sportas sudaro tik 20 procentų sėkmės. Likusius 80 procentų - mityba.