Dykumà - tai Žemės paviršiaus sritis su labai skurdžia augalija ir gyvūnija, prisitaikiusia gyvuoti atšiauriomis sąlygomis. Dykumose paprastai neauga medžiai, o krūmai ar žoliniai augalai nesudaro ištisinės dangos.

Aridinės dykumos

Aridinė dykuma - Žemės ekosistemų tipas, išskiriamas iš sausringųjų teritorijų, kur labiausiai trūksta vandens. Jų daugiausia yra žemynų viduryje arba jų vakarinėse pakrantėse maždaug tarp 10° ir 45° šiaurės ir pietų platumų. Tai aukšto slėgio sritys, kur dangus beveik visada giedras, lyja retai.

Aridinėse dykumose nuolat arba periodiškai karšta, dideli paros ir metų temperatūros svyravimai, kritulių iškrinta daug mažiau negu galėtų išgaruoti. Dykumose yra Žemės rutulio oro temperatūros maksimumai: Mohave’ių dykumoje 58 °C, Vidurinės Azijos dykumose 50 °C.

Per metus iškrinta ne daugiau kaip 250 mm kritulių, dažniausiai mažiau kaip 100 mm, o išgaruoti galėtų daugelį kartų daugiau. Krituliai per metus pasiskirsto netolygiai; pvz., Šiaurės Afrikoje, Pietvakarių ir Vidurinėje Azijoje jų daugiausia šaltuoju metų laiku, Indostane (Tharo dykuma) - vasarą. Mažas debesuotumas ir santykinis oro drėgnis, išskyrus dykumas žemynų vakarinėse pakrantėse (Pietų Afrikoje, Pietų Amerikoje), palei kurias teka šaltosios jūrų srovės (ten būna dažni rūkai, didelis debesuotumas).

Dirvožemis

Dykumų dirvodaros procesas menkas. Maža organinių medžiagų, be to, jos labai greitai mineralizuojasi. Tirpiosios druskos (karbonatai, sulfatai, chloridai) kaupiasi dirvožemio paviršiuje. Susidaro karbonatingos, silicingos, gipsingos, druskingos plutos.

Augalija

Aridinių dykumų augalija prisitaikiusi prie karšto ir sauso klimato. Šviesi žievės ir lapų spalva saugo ją nuo perkaitimo, šaknys skverbiasi gilyn arba smarkiai išsišakojusios driekiasi arti paviršiaus. Daugelis augalų plaukuoti, dygliuoti, apsitraukę vaškinėmis apnašomis, turi smulkius, standžius arba mėsingus lapus, todėl mažai garina vandens.

• Efemerai (trumpos vegetacijos augalai) auga tik lietinguoju periodu.
• Puskrūmiai vegetuoja ilgiau; jie turi ilgas ir tankias šaknis, taupiai vartoja drėgmę.
• Halofitai prisitaikę ne tik prie sausros, bet ir prie druskos pertekliaus.

Afrikos ir Amerikos dykumose kai kur gausu sukulentų - augalų su mėsingais organais, kuriuose kaupia drėgmę (kaktusai, agavos). Akmeningose dykumose augalijos danga labai reta; auga įvairių kiečių rūšys, būdingi keimerūninių, pliumbaginių, eglūninių šeimos augalai.

Kaip dykumų augalai prisitaiko prie karšto klimato salygų?

Visi dykumos augalai įvairiais būdais prisitaiko prie karščio ir vandens stokos sąlygų. Pavyzdžiui, augalų lapai virtę dygliais - taip augalai mažiau išgarina vandens ir gali ištverti didelį karštį (pvz., kupranugarinė dygliažolė). Daugelio augalų šaknys giliai įsiskverbia į žemę ir pasiekia gruntinius vandenis (pvz., saksaūlas). Dykumoms būdingi efemerai - augalai, atsirandantys tik po lietaus ir gyvenantys labai trumpą laiką (2-3 savaitės), per kurį sugeba pražysti, subrandinti vaisius ir duoti sėklų. Taip pat nemažai dykumų randami sukulentai - augalai, sugebantys kaupti savo stiebuose ir lapuose vandens atsargas (pvz., kaktusai, alavijai).

Įdomūs dykumų augalai

1. Welwitschia mirabilis - keistas dykumų augalas, kilęs iš Namibijos dykumos. Tai viena iš ilgai gyvenančių augalų rūšių pasaulyje, kurios gyvenimo trukmė siekia 1500 metų. Neįprasta šio augalo šaknų sistema gali pasiekti bet kurią povandeninę saugyklą.
2. Barelių kaktusas - aptinkamas pietvakarių Amerikos dykumose. Jis užauga iki 10 metrų aukščio, turi seklią šaknų sistemą. Įdomu tai, kad jis gali gyventi iki 6 metų, net jei jis yra išimtas iš žemės.
3. Hydrona africana - keisčiausias dykumos augalas, aptinkamas Afrikoje. Šis augalas yra visiškai be lapų ir turi giliai rudos spalvos minkštimą. Šis augalas tampa geriau matomas tik žydint.
4. Saguaro kaktusas - aptinkamas Sonorano dykumoje Arizonoje. Jis užauga iki 25 pėdų aukščio ir turi keletą šakų, kolonų formos. Kaktuso „Saguaro“ kūne yra stori spygliukai, kurie padeda išsaugoti vandenį. „Saguaro“ kaktusų gyvenimo trukmė yra nuo 200 iki 250 metų.
5. Šokinėjanti cholla - auga dykumų rajone pietvakarinėje JAV dalyje. Šokinėjanti cholla iš tikrųjų padengta sidabro spygliais ir sukelia skausmą, kai tik paliečiate šį augalą. Storieji šokinėjančios cholos spygliai padeda augalui išgyventi dykumos karščius.

Dykumų rožė (Adenium obesum)

Dykumų rožė, dar kartais vadinama Tinūtru, botaninsi pavadinimas Adenium obesum. Būdingi šio augalo bruožai - storas, sultingas kamienas ir nuostabaus grožio žvaigždės formos rožinės, raudonos ar baltos spalvos žiedai. Gamtoje natūraliai auga vakariniuose Afrikos atogrąžų, Arabijos pusiasalio ir Tanzanijos regionuose. Šiuos augalus lengva dauginti sėklomis, lengva ir auginti.

Dykumų rožės auginimo patarimai:

1. Šviesa: Dykumų rožės - Saulę mėgstantys augalai. Augalas puikiai jaučiasi tiesioginiuose Saulės spinduliuose, tačiau vasarą, ant pietinių palangių, stovint už Saulės įkaitinto stiklo, gali apdegti.
2. Temperatūra: Dykumos rožė mėgsta 20-30°C, bet pakenčia ir labai aukštą, iki 40°C, temperatūrą. Žalingiausi augalui yra dideli temperatūros svyravimai. Minimali auginimo temperatūra neturi nukristi žemiau 10 °C.
3. Laistymas: Sėkmingo Dykumos rožės auginimo paslaptis slypi tinkamame laistyme. Vegetacijos metu - nuo balandžio iki spalio - reikia reguliariai laistyti, tačiau negalime perlaistyti, reikia vengti mirkimo ir permirkimo. Kad augalas sukurtų gražiai suformuotą kamieną, turėtumėte naudoti pakartotinio laistymo metodą, kai substratas visiškai išdžiūsta. Tinūtras kaupia vandenį kamiene, ir kuo augimo sąlygos ekstremalesnės, tuo kamienas storesnis.
4. Tręšimas: Reguliariai tręškite aktyviu augimo sezonu pavasarį ir vasarą. Tam tinka universalios subalansuotos trąšos, kuriose yra visos reikalingos mikro ir makro maistinės medžiagos. Pirmasis tręšimas atliekamas pasibaigus ramybės periodui (apytiksliai balandžio mėn.).
5. Oro drėgnumas: Normaliomis sąlygomis esantis oro drėgnumas (40-55%) yra visiškai pakankamas. Pakenkti gali tik per didelė drėgmė - dėl jos lapai ima ruduoti, atsirandą rudų dėmių.
6. Substratas auginimui, persodinimas: Substratas turi būti laidus ir neakumuliuoti drėgmės. Naudokite standartinį sukulentams skirtą mišinį.Persodinant rinkitės iki trečdaliu didesnius vazonus. Po persodinimo augalą 1-2 dienoms palikite pavėsingoje, nuo tiesioginių Saulės spindulių apsaugotoje vietoje.
7. Žydėjimas: Paprastai žydėjimas prasideda kartais rudenį, dažniau - žiemos pabaigoje, ir tęsiasi iki ankstyvo pavasario. Žydi tik daug šviesos ir tiesioginės saulėkaitos gaunantys augalai.
8. Miego laikotarpis: Artėjant rudens - žiemos sezonui turėtumėte pakartoti tas pačias sąlygas. Ramybės laikotarpis paskatins žydėjimą pavasarį, paskatins augimą. Viskas, ką jums reikia padaryti - nustoti laistyti, kol lapai pagels ir nukris.
9. Genėjimas: Dykumos rožę reikia genėti ne rečiau kaip kas dvejus metus, kad padidėtų ir sutvirtėtų, įgautų kompaktišką, stambią ir šakotą formą. Tai paskatins augalą ir gausiai žydėti. Genėjimas turėtų būti atliekamas pavasarį, iškart pasibaigus ramybės periodui. Augalas idealus bonsui formuoti.
10. Toksiškumas: Augalas priskiriamas nuodingiems augalams . Saugokite savo augalą nuo vaikų ir naminių gyvūnėlių, nes net laižyti ar nuryti nedidelę augalo dalį gali būti pavojinga.
11. Kenkėjai: Dykumos rožė gali būti pažeidžiama įprastų augalų kenkėjų, dažnai vistiek tampa voratinklinių erkučių auka. Kovai su šiais vazoninių augalų kenkėjais galime naudoti intensyvų purškimą spec. priemonėmis.

Laikantis visų saugumo patarimų, augalo auginima snamuose nesukels jokių problemų.

---