Lietuvos rinkoje parduodama daug įvairių saldumynų iš skirtingų pasaulio šalių, kurių pakuotė yra ryški ir įvairiaspalvė ir tai pritraukia vaikų dėmesį. Tačiau kas slypi po gražiu popierėliu? Įdėmiau pažvelgus į „vaikų“ ir „suaugusiųjų“ saldumynus, nesunku pastebėti labai aiškią tendenciją: jei kituose gaminiuose „vaikų“ produktai būna šiek tiek geresnės kokybės ar bent jau vengiama akivaizdžiai pavojingų priedų, saldainių gaminiuose - viskas atvirkščiai.
Pagrindinės saldumynų sudedamosios dalys
Išanalizavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kontrolės metu surinktus duomenis, nustatyta, kad pagrindinės saldumynų sudedamosios dalys yra cukrus, gliukozės sirupas ir įvairūs maisto priedai. Šios analizės metu paaiškėjo, kad Lietuvos rinkoje esančiuose saldumynuose naudojama apie 40 skirtingų maisto priedų. Daugiau negu pusė saldumynų buvo su gliukozės sirupu. Į beveik visų saldumynų sudėtį buvo pridėta įvairių dažiklių.
Gydytojo rezidento dietologo Edvardo Grišino teigimu, dažniausiai 90 proc. saldainių sudėties sudaro cukrus, kuris sumaišomas su vandeniu, dažikliais, skonio stiprikliais, prieskoniais. Gaunami įvairiausių formų, spalvų saldainiai. Žmogus valgo paprastą cukrų.
Cukraus kiekis ir jo poveikis
Saldumynų energinė vertė 100 g dažniausiai svyruoja nuo 300 kcal iki 400 kcal. Jeigu vaikai per dieną suvalgo apie 200 g saldumynų, tai sudaro nuo 30 % iki 40 % paros maisto davinio energijos. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad iš cukraus būtų gaunama ne daugiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos.
E. Grišino teigimu, „atlaidiniuose saldainiuose“, kaip ir daugelyje tų, kuriais prekiaujama parduotuvėse, gausu pridėtinių cukrų. Tėvai, prieš pirkdami vaikams skanėstus, turėtų žinoti, jog perteklinis cukraus kiekis gali pasireikšti medžiagų apykaitos, neurologiniais ir kitų organų sutrikimais, taip pat dantų problemomis, ypač vaikams.
Anot sveikos gyvensenos ir mitybos specialisto Artūro Sujetos, saldainiai, kurie turi daug pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų, kenkia sveikatai. Cukrus - viena iš tų maisto medžiagų, kuri daro neigiamą poveikį sveikatai, galimai ir kancerogeninį.
Pavyzdžiui, saldainio "Nomeda" (44 g) sudėtis: cukrus, obuolių tyrė (trinti obuoliai, konservantas kalio sorbatas), juodasis šokoladas 20 proc. ((cukrus, trinta kakava, augaliniai riebalai (įvairiomis dalimis: alyvpalmių, sviestmedžių), kakavos sviestas, emulsikliai: sojų lecitinai, poliglicerolio poliricinoleatas; kvapioji medžiaga)), smulkinti kepinti migdolai 8 proc., vaflių lakštai 7 proc. ir smulkinti vafliai (kvietiniai miltai, vanduo, rapsų aliejus, tešlos kildymo medžiagos: natrio karbonatai, amonio karbonatai; valgomoji druska, emulsiklis sojų lecitinai), smulkinti kepinti žemės riešutai 2 proc., rūgštingumą reguliuojančios medžiagos: citrinų rūgštis ir trinatrio citratai; stingdiklis pektinai, kvapioji medžiaga. Maisto priedai: E440, E330, E322, E500, E503, E476, E331. Cukrūs - 62/100g.
Dažikliai saldainiuose
Išanalizavus 2012 m. VMVT kontrolės metu surinktus duomenis apie Kinijos ir kitų Azijos šalių saldainių sudėtį, nustatyta, kad visos sudedamosios dalys, tame tarpe ir maisto priedai, nėra draudžiami naudoti saldumynuose. Tirti dažikliai, esantys saldumynuose, neviršijo didžiausio leidžiamo vartoti kiekio.
Dažniausiai saldumynuose yra naudojami trys dažikliai (E 129, E 133, E 110). Net 63 % saldainių sudėtyje buvo dažiklis E 129 (alura raudonasis AC), 59 % - E 133 (briliantinis mėlynasis FCF), 51 % - E 110 (saulėlydžio geltonasis FCF). 60,7 % saldumynų sudėtyje buvo dažikliai E 110, E 104, E 122, E 129, E 102, E 124, kuriems esant, vartotojai turėtų atkreipti dėmesį, pabrėžia specialistė E. Venckevič, mat dedant šiuos dažiklius, turi būti privalomas ženklinimo užrašas „gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį.“
Nustatyta, kad vaikams skirtuose saldumynuose dažniausiai būna po keletą dažiklių, o kartais siekia net 9 dažiklių ribą. Saldumynuose vengiama vartoti ir natūralių dažiklių, nes jie nesuteikia tokios patrauklios išvaizdos kaip sintetiniai, o vaikai renkantis maistą labai didelį dėmesį skiria jo išvaizdai ir pateikimui.
Ryškiame, vaiko akį traukiančiame pakelyje slepiasi net keli pavojingi azo dažikliai E-104 (Chinolino geltonasis), E -110 (Saulėlydžio geltonasis FCF), E-124 Ponso 4R (Kochinelas raudonasis A), E-131 (Patent mėlynasis V). Pastarasis, beje, ne tik alergenas, bet ir galimai pasižymi kancerogeniniu poveikiu.
Visi išvardinti dažikliai, be savo specifinių blogybių, turi bendrą poveikį - tai alergenai, nuo kurių gali pablogėti sergančiųjų astma būklė, kilti priepuoliai, sudirgti nervų sistema. Ypač vaikų.
Kiti maisto priedai
Bendroji problema - „vaikams“ ir „suaugusiems“ skirtuose saldumynuose yra konservantų. Ilgesnio nei trijų mėnesių vartojimo termino saldumynai dažniausiai yra tikros konservantų bombos, todėl verta prisiminti bendrą visiems maisto produktams principą - kuo ilgesnis galiojimo laikas, tuo labiau reikia tokių produktų vengti.
Suaugusiems skirti saldumynai dažniausiai būna šokoladiniai, o juose randama maisto priedų ir perkant susiduriama su gamintojų gudravimu, kurį kartais drąsiai galima vadinti sukčiavimu. Paprasčiausias būdas gamintojams gauti kuo didesnį pelną - pakeisti šokoladą gerokai pigesniais sudėtiniais produktais. Pakaitinių produktų lyderis - palmių riebalai, kurį gamintojai kartais išdidžiai pavadina palmių aliejumi.
Kita medžiaga šokoladiniams saldainiams „pagerinti” yra poliglicerinas (E-476), iš ricinmedžio gaminamas produktas, kuris nėra toksiškas ir netgi kai kurių „rūpestingų“ gamintojų pristatomas kaip mažintis produkte riebalų kiekį. Tačiau poliglicerinas padidina prastesnės kokybės šokolado masės takumą, o ir pats yra pigus, juo galima iš dalies pakeisti gerokai brangesnį tikrą šokoladą.
Net jei saldainio glazūra saugi, o šokoladas - kokybiškas, galite net neįtardami susidurti su GMO sojų baltymais, kuriais buvo keičiamas natūralus pienas. Taip pat saldumynuose galite aptikti iš želatinos pagaminto ir sintetiniais aromatizatoriais apdoroto „vaisių“ ar „uogų“ įdaro.
Ką daryti?
Saldūs, daug cukrų turintys produktai yra maisto pasirinkimo piramidės viršūnėje, o tai reiškia, kad šiuos maisto produktus reikia vartoti retai. Sveikos mitybos ir gyvensenos rekomendacijose nurodoma, kad reikia rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus, mažiau vartoti saldžių gėrimų, saldumynų.
Prieš perkant saldainius, A. Sujeta tėvams pataria atkreipti dėmesį į jų spalvą. „Jeigu spalvos yra labai nenatūralios, pavyzdžiui, ryškiai žalios, raudonos, turime suprasti, kad saldainyje yra daug spalvą lemiančių cheminių junginių. Jie gali būti žalingi sveikatai”, - teigia sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas. Dietologas E. Grišinas pataria atkreipti dėmesį į tai, ką perkame sau ir vaikams.
E. Grišinas teigia, jog cukrų galima pakeisti džiovintais vaisiais, kuriuose yra didesnė cukraus koncentracija. Taip pat stevija, kuri gali būti naudojama kaip cukraus pakaitalas, norint pasaldinti kavą, arbatą ar kepinį.
Taigi, renkantis saldumynus, jei apskritai juos vis dar vartojate, prisiminkite, kad trumpas galiojimo laikas, aiškiai surašyta sudėtis, su kuo trumpesniu ingredientų sąrašu, yra tai, ką verta rinktis. Na, o „vaikiškų“ saldainių apskritai neverta valgyti... Tuo labiau, juos pirkti vaikams.
Statistika ir tyrimai
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo Institute buvo ištirti 195 saldumynų mėginiai iš Kinijos ir kitų Azijos šalių. Iš visų tirtų mėginių 8 % neatitiko reikalavimų: randami GMO, sunkieji metalai, saldikliai viršija leidžiamus saldumynuose vartoti kiekius.
| Dažiklis | Saldainių su šiuo dažikliu procentas |
|---|---|
| E 129 (alura raudonasis AC) | 63 % |
| E 133 (briliantinis mėlynasis FCF) | 59 % |
| E 110 (saulėlydžio geltonasis FCF) | 51 % |