pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Ar mėsa būtina žmogui? Mitybos aspektai ir moksliniai tyrimai

Vegetariškas maistas dažnai yra tapatinamas su sveika mityba, o jos šalininkai giriasi gera savijauta ir tikina, kad valgant mėsos produktus, labai teršiamas organizmas. Ar taip yra iš tikrųjų? Ir kodėl žmonės valgantys mėsą ir jos produktus, niekaip nenori jos atsisakyti?

Argumentų yra daug, kiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, bet mes pabandykime panagrinėti vien tik iš mokslinės pusės, kodėl kartais reikia ir kokią naudą teikia vegetariškas maistas, kas įvyksta su žmogaus organizmu pvz.: po 5-10 dienų periodo, per kuri yra atsisakoma baltyminio maisto (kiaušiniai, mėsa, žuvis, pieno produktai).

Vegetariška mityba mokslininkų akimis

Amerikos gerontologijos universiteto profesorius Valteris de Longo Ekvadore, Lochos miestelyje atrado vietinių gyventojų 130 žmonių grupę, jie visi nedidelio ūgio apie 1,5 metro, tai pasako apie žemą augimo hormono lygį organizme. Šis sutrikimas vadinamas ‘’Laronos sindromu’’. Dauguma jų nesveikai gyvena (rūko, vartoja daug alkoholio, valgo perdirbtą, kaloringą, riebų maistą) ir nežiūrint į tai, jie niekuo neserga!, bent jau taip tvirtina jie patys!

Profesorius neaptiko nei vieno: onkologijos, diabeto, širdies ir kraujagyslių susirgimo atvejo. Ištyręs šiuos žmones, Valteris de Longo nustatė, kad pas juos augimo hormono IGF-1 lygis yra dvigubai mažesnis, negu pas žmones, įprasto, normalaus ūgio. Pagrindinė IGF-1 funkcija organizme yra skatinti hipertrofiją (raumenų audinio padidėjimą) ir hiperplazija (ląstelių skaičiaus padidėjimą).

Hormonas IGF-1, yra panašus į insulininį augimo hormoną, kuris gaminamas kasoje (Langerhanso salelėse). Jo funkcija - padėti išlaikyti cukraus kiekį kraujyje. IGF-1 aktyvuoja insulino receptorius, kad greičiau sumažėtų gliukozės kiekis kraujyje.

Ar vaikystėje žemas augimo hormono lygis yra problema? Taip, nes nepasisavinamas hormonas IGF-1 neleidžia užaugti, bet su metais ši problema apsaugo juos nuo įvairiausių ligų. Papildomai ištyręs šią žmonių grupę ir atlikęs daug eksperimentų su pelėmis, profesorius suprato, kad mūsų problemos prasideda su amžiumi: lėtėja medžiagų apykaita, mažesnis fizinis aktyvumas, o valgymo įpročiai (didelis maisto kiekis, valgymo intensyvumas, daug baltymo maiste) išlieka tie patys.

Baltymai yra būtini mūsų organizmui, nes tai pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Aukštos biologinės vertės baltymai yra gyvulinės kilmės šaltiniuose: tai mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai (Iš išvardintų produktų didžiausias lGF-1 kiekis yra pieno produktuose). Gyvulinės kilmės baltymai yra lengviausiai pasisavinami ir juose yra visos nepakeičiamos amino rūgštys (pats pavadinimas ‘’nepakeičiamos’’ daug ką pasako), bet nežiūrint jų didžiulės naudos, mums būtina kartais organizmui duoti pailsėti ir jį pervesti į tvarkymo rėžimą.

Pavalgius pakyla cukraus kiekis kraujyje, kasa išskiria insuliną (insulininis augimo hormonas). Kasdien valgant daug baltyminio maisto (mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai) organizmas gauna daug energijos, didelis kiekis naujų ląstelių gimsta, atitinkamai daug senų ląstelių miršta, vyksta intensyvūs mainai. Ir jeigu pagal profesorių Valteri de Longo mes periodiškai pvz.: kas 60 dienų, organizmo “neparemontuojam”, nepervedam į “tvarkymo režimą’’, galime turėti didelių bėdų ir problemų, tokiu kaip onkologija, diabetas, padidėjas kraujospūdis, kraujagyslių ir širdies susirgimai.

Reikia laikinai pristabdyti baltymų sintezę. Nebūtina badauti, arba riboti save, tam užtenka tiesiog atsisakyti baltyminio maisto ir iki 7 dienų valgyti vegetarišką maistą. Reikia pasiekti, kad IGF-1 hormono lygis, “trumpam“, dvigubai sumažėtų ir pasirodo, kad to užtenka, kad organizmas pereitu į “tvarkymo rėžimą“.

Nustojus vartoti baltyminį maistą, organizmui pradeda trūkti energijos, mažiau gimsta naujų ląstelių, o atsiradusį naujų ląstelių trūkumą, organizmas kompensuoja senų ląstelių restauravimu. Štai jums paprastas organizmo sveikatinimo, laiko patikrintas mechanizmas. Evoliucijos eigoje, per milijonus metų, niekas nepaisė žmogaus norų. Maisto niekada nebuvo daug, bado periodai kartodavosi pakankamai dažnai ir žmogui nereikėdavo galvoti apie vegetarišką maistą, arba organizmo valymą, viskas vykdavo gyvenimo ritmu, natūraliai.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius girdima, kad mėsos vartojimas yra visų ligų rūšių šaltinis. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie priima naują gyvenimo būdą - veganizmą ar vegetarizmą. Tačiau žmonija jau ilgą laiką valgo mėsą, tad kaltinti jos dėl naujų atrastų sveikatos problemų nėra prasmės.

Tyrimai rodo, kad atsisakius mėsos patiriamas vitaminų trūkumas, kenčia žmogaus smegenys, jaučiamas nuolatinis nuovargis ir sumišimas. Tiesa yra tokia, kad neperdirbta, natūraliai išgauta mėsa yra ypatingai sveika.

6 įrodymai, remiantis sveikatos tyrimais, kodėl turėtume vartoti mėsą

  1. Evoliucija sukūrė žmogų, galintį valgyti mėsą ir kitus gyvulinės kilmės maisto produktus. Stebint visą pasaulio evoliuciją, tiek pirmykščiai žmonės, tiek mūsų protėviai, valgė mėsą ir mes ją valgome. Žmogaus virškinimo sistema yra pasirengusi visapusiškai apdoroti ir priimti sveikus riebalus, baltymus ir kitas maistines medžiagas aptinkamas gyvulinės kilmės maisto produktuose. Tiesa yra ta, kad žmogus yra visaėdis gyvūnas, nepaisant tų, kurie yra veganizmo ar vegetarizmo šalininkai ir turi savo įsitikinimus. Geriausiai funkcionuojame valgant ABIEJŲ kilmių produktus - gyvulinių ir augalinių. Žmonės turi daug trumpesnes virškinimo sistemas nei žolėdžiai, bei neturi specializuotų organų, kurie virškintų pagrindinius celiuliozės pluošto augalus. Žmonės turi iltinius dantis, kurie skirti sugriebti, plėšyti, bei nykščius ant abiejų rankų, kurie leidžia laikyti priemones ir gebėjimą medžioti. Mėsa yra viena iš priežasčių, kuri padėjo išvystyti tokias dideles ir sudėtingas žmogaus smegenis. Vieni iš pirmųjų atradimų rodo, kad pirmykščiai žmonės valgė mėsą jau daugiau kaip prieš 1,5 milijono metų. Taigi, dabartinis žmogus yra sukurtas evoliucijos, vartoti ir priimti visas svarbias maistines medžiagas iš gyvulinės kilmės maisto produktų.
  2. Mėsa yra neįtikėtinai maistinga. Aukštos kokybės, neapdorota mėsa yra viena maistingiausių maisto produktų rūšių visame pasaulyje. Pavyzdžiui, 100-tame gramų neapdorotos maltos jautienos porcijoje yra labai didelis kiekis vitaminų B12, B3, B6, geležies, cinko, seleno, mineralų ir kitų vitaminų. Vitaminas B12 yra ypatingai svarbus, nes jo gauti tik iš augalo, tiek kiek reikia žmogui, yra neįmanoma. Neperdirbtoje mėsoje galima rasti tik sveikų riebalų. Be to mėsoje, kuri išgauta iš gyvūno maitinamo augalais, o ne grūdais, randama 5 kartus daugiau Omega-3 vitamino. Mėsoje yra keletas kitų svarbių, mažiau žinomų, maistinių medžiagų, kurių negali gauti iš nei vieno augalo. Šios maistinės medžiagos yra labai svarbios optimaliam organizmo veikimui.
    • KREATINAS. Ši maistinė medžiaga formuoja energijos rezervą raumenyse ir smegenyse, ji randama tik gyvulines kilmės maisto produktuose, todėl vegetarai ir veganai stokoja kreatino, o jų fizinis, bei psichologinis aktyvumas yra sumažėjęs.
    • KARNOZINAS. Ši maistinė medžiaga veikia kaip galingas antioksidantas ir apsaugo nuo degeneracinių procesų. Nustatyta, kad karnozinas randamas tik gyvulinės kilmės produktuose.
    • DHA ir EPA yra aktyvioji Omegos-3 forma žmogaus kūne ir randama tik gyvulinės kilmės produktuose. Žmogaus kūnas yra neaktyvus gaunant tik ALA (neaktyvioji augalinės kilmės Omega-3).
    Taigi mėsa yra labai naudinga ir tik iš jos gaunama daug maistinių medžiagų, kurių negali gauti net iš didelio kiekio augalinės kilmės produktų.
  3. Mėsa nepadidina rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu. Yra nemažai pretenzijų dėl mėsos, kur teigiama, kad ji prisideda prie sunkių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir kitos. Pagrindinė priežastis, kodėl taip manoma, tai dėl mėsoje esančių sočiųjų riebalų. Tačiau per pastaruosius metus šis mitas buvo faktiškai paneigtas. Tyrimai rodo, kad laikantis dietos sotieji riebalai nepakelia cholesterolio kiekio kraujyje ir jokiais būdais nėra susijęs su širdies ligomis. Harvarde atlikti vieni didžiausių tyrimų, kurių metu buvo tirta daugiau nei 1 mln. individualių tyriamųjų, atlikta 20 tyrimų ir nerasta nei viena asociacija tarp neperdirbtos mėsos ir tiriamų ligų (širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto). Europoje atlikto analogiško tyrimo metu rezultatai nebuvo skirtingi, mėsa taip pat nesusijusi su ligomis, o ištirta beveik 450 tūkt. žmonių. Tačiau tiriant perdirbamą mėsą rezultatai parodė žymiai didesnę riziką. Jei norite išvengti lėtinių ligų, tada prasminga nevalgyti perdirbamos mėsos ar valgyti jos kiek įmanoma mažiau. Taigi, nėra jokių įrodymų, kad neapdorota mėsa nepadidina rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu.
  4. Mėsos sudėtyje yra aukštos kokybės baltymų, kurie labai svarbūs raumenų ir kaulų sandarai. Baltymai, tai viena ilga eilė aminorūgščių, kurios sujungtos ir sulankstytos į sudėtingą formą. Yra 9 amino rūgščių rūšys, kurių žmogus pats nepasigamina, o gauna tik iš tam tikrų produktų. Atsižvelgiant į tai, kad gyvuliniai baltymai yra puikūs ir turi savyje visas aminorūgštis, o augaliniai baltymai turi tik optimalų aminorūgščių profilį, tai rodo, jog mėsa yra labai svarbi žmogaus gyvybei. Nenuostabu, kad vartojimas gyvulinių baltymų yra susijęs su raumenų masės auginimu ir visaėdžiai žmonės turi daug daugiau raumenų nei praktikuojantys vegetarizmą ar veganizmą. Tyrimai rodo, kad vegetarai turi daug mažesnį testosterono lygį nei valgantys mėsą. Žemas testosterono kiekis asocijuojasi su nepakankama jėga, mažesne raumenų mase, didesnių kiekiu riebalų, depresija ir sumažėjusiu pasitikėjimu savimi. Taip pat, baltymai yra svarbi dalis, įtakojanti kaulų stiprumą. Baltymų vartojimas, ypatingai gyvulinių baltymų, susijęs su kaulų tankumu ir mažesne rizika kaulų lūžiams. Taigi, jei norite turėti tvirtus raumenis, išvengti osteoporozės ir kaulų lūžių, tuomet gyvulinius baltymus turėtumėte vartoti reguliariai.
  5. Ryšys tarp mėsos vartojimo ir vėžio ligos. Yra atlikta tik keletas tyrimų, kurių rezultatai rodo ryšį tarp neapdirbtos mėsos vartojimo ir vėžio ligos. Tačiau visi šie tyrimai yra vadinami stebėjimo tyrimais, kurie gali būti nepatikimi. Šių tyrimų metu dažna klaida yra ta, kad sujungiama perdirbta ir neperdirba mėsa, o tokie rezultatai yra neadekvatūs, nes abi rūšys turi labai skirtingą poveikį. Nors tiesa, kad perdirbta mėsa stipriai koreliuoja didinant vėžio riziką, bet klaidingai teigiama, kad neperdirbama mėsą yra tolygi perdirbtai. Teigiama, kad rastas labai nedidelis rizikos padidėjimas vyrams ir nulinis rizikos padidėjimas moterims vartojančioms neapdirbtą mėsą. Žinoma tik tai, kad didelę įtaką daro mėsos gaminimo tipas, nes kenksmingos medžiagos susidaro pernelyg ilgai verdant ar pernelyg ilgai kepant. Dėl šios priežasties svarbu naudoti švelnesnius gamybos būdus ir esant apdegintam produktui, tą anglytį nupjauti. Taigi, rizika tarp neperdirbtos mėsos ir vėžio yra perdėta, tačiau maisto gaminimas daro didelę įtaką, nesvarbu, ar gaminamas gyvulinės kilmės, ar augalinės kilmės patiekalas.
  6. Mėsos skonis neįtikėtinai skanus ir nepakeičiamas. Klasikinė XX a. Nuo senovės mėsos valgymą įvairių tautų papročiai ribodavo. Hedonistinė mūsų amžiaus vakarų Europos ir Amerikos visuomenė, atvirkščiai, skatino mėsos vartojimą. Iš krikščioniškų papročių teliko tik įdomi atrakcija, kurios mažai kas laikėsi. Buvo išvystyta mėsos pramonė ir lūžtančios parduotuvių vitrinos siūlo vartotojams įvairiausiai paruoštus mėsos pusfabrikačius. Nepaisant aktyvios mėsos gamintojų propagandos, kiekvienoje šalyje dalis žmonių yra vegetarai.

Mėsos nauda ir žala organizmui

Vystantis mitybos mokslui, dalis gydytojų bei autoritetingų sveikos mitybos šalininkų (H.Šeltonas, P.Bregas, Ž.Ozava, A.Suvorinas, K.Vaištarienė, M.Adomavičiutė, A. Malovičko ir kt.) ieškodami optimalaus mitybos varianto, pastebėjo daug mėsos valgymo neigiamų pasekmių.

Mėsos pliusai

  1. Mėsoje daug vertingų baltymų (20 proc.), kuriuose yra visos 8 nepakeičiamos amino rūgštys. Organizme jos nesintetinamos, todėl jų turime gauti su maistu. Jei bent vienos iš nepakeičiamų amino rūgščių maiste nebus, organizme negalės sintetintis jam būdingi baltymai.
  2. Mėsoje daug geležies. Ypač kepenyse ir liesoje jautienoje (100 g - 2,7m g).
  3. Mažakraujystė, mažas hemoglobino kiekis kraujyje - pirmasis ženklas, jog organizmui trūksta geležies.
  4. Mėsoje gausu B grupės vitaminų. Kepenyse yra nemažai vitamino A (apie 3,45mg %).
  5. Mėsa teikia sotumo jausmą, yra kaloringa.

Mėsos minusai

  1. Žmogaus organizmas per parą netenka tik apie 23 g baltymų, kurie turi būti atstatyti. O kadangi baltymai organizme nekaupiami, likusieji skaidomi iki šlapalo, kuris pašalinamas per inkstus. Jei mėsos (ar kitų baltymų) valgome be saiko, pernelyg apkrauname inkstus, jie nespėja šalinti besikaupiančių “atliekų“. Ypač pavojinga šlapimo rūgštis, kuri kaupiasi kraujagyslėse, sąnariuose, stubure (susidaro druskų nuosėdos).
  2. Mėsos riebalai sudaryti iš sočiųjų riebiųjų rūgščių, kurių perteklius skatina širdies ir kraujagyslių ligas, vėžio atsiradimą. Reikėtų paminėti, jog ir ateroskleroze sergame dėl cholesterolio pertekliaus.
  3. Be to, verdant ar kepant mėsą, žūsta daug vitaminų (ypač B grupės).
  4. Kad organizmas suvirškintų mėsą, turi išeikvoti apie 50% viso kūno bioenergijos. Persivalgę mėsos, 2 - 3 valandas būname nedarbingi, vangūs.

Dar ir dabar mokslas neturi duomenų apie optimalų žmogaus baltymų poreikį. Tiek mėsos, tiek augaliniuose baltymuose yra 22 - 25 amino rūgštys. Todėl bet koks baltymų turintis maistas pirmiausiai turi būti suskaidomas iki amino rūgščių. Jei suvalgome 200g mėsos, ji visa turi būti suskaidyta(organizmas dirbs, gamins daug fermentų, tulžies rūgščių ir kt.), o ląstelės sau pasiliks tik tiek amino rūgščių, kad susintetintų prarastus apie 23 g baltymų, visa kita turi būti suskaidyta iki šlapalo ir išvesta iš organizmo. Vėl reikalinga papildoma fermentų veikla, apkraunamos kepenys, inkstai. Kviečiai virškinami lengviau (yra iki 12% baltymų), o vaisiuose yra ištirpusių amino rūgščių, organizmui net nereikia atlikti baltymų skaidymo. Mėsos pliusas - visos nepakeičiamos amino rūgštys viename produkte. Augalų pasaulyje to nėra.

Dauguma Rytų šventųjų atsiskyrėlių (tiek budistai, tiek Indijos jogai) mėsos nevalgo dėl filosofinių motyvų. Vedų šventoji knyga Bhagavat-gita norintiems išsivaduoti iš karmos pančių draudžia valgyti gyvulių mėsą. Ezoterinės Rytų teorijos teigia, kad gyvuliai turi astralinio kūno vibracijas. Šiuolaikinis mokslas taip pat pastebėjo, kad mėsoje pasilieka priešmirtinė pjaunamo gyvulio ir mirties baimė. Yra sukurtas streso indikatorius, matuojantis mėsoje (pagal jos spalvą ir kitas savybes) susidariusias “stresines” medžiagas. Anglijos mokslininkai labai domisi šia problema ir stengiasi iššifruoti “stresinių” medžiagų kilmę, bei rasti būdą joms sumažinti. Streso indikatorius jau pradėtas naudoti Lietuvoje.

L. Ajurveda nėra tokia griežta mėsos vartotojams. Mėsa labiausiai tinka Vatos tipo žmonėms, mažina oro ir eterio stichijas jų kūne, maitina audinius. Tačiau ir Ajurveda teigia, kad mėsa neigiamai veikia žmogaus emocijas, psichiką. Kapchas mažiausiai išbalansuoja paukštiena.

Biblijos tyrinėtojai ir aiškintojai įvairiai komentuoja mėsos valgymą. Gyvūnų žudymas maisto reikalams prieštarauja Dievo įsakymui “Nežudyk”. Tačiau Naujajame Testamente parašyta: “Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami. Juk Viešpačiui priklauso Žemė ir kas tik ant žemės. Jeigu jus pakviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami.

Šiuolaikinis ezoterinis mokslas teigia, jog Žemei įėjus į vandenio epochą, pasikeitė kosmoso siunčiamų vibracijų dažnis. Žemė ir visa žmonija ruošiasi kosminiam šuoliui, keičiasi visos žmogaus energetinės struktūros (ir fizinio kūno bioenergija bei jo ląstelės). Žmogui mėsos vibracijos tapo pernelyg “sunkios”. Aplamai turime valgyti mažiau, mėsos baltymus keisti augaliniais. Dauguma mėsos atsisakiusių žmonių pajuto aiškų vidinį poreikį tokiam mitybos būdui - vegetarizmui. Jie kitaip nebegali, mėsos valgymas jiems jau būtų prievarta. Ką daryti tiems, kurie neapsisprendžia?

Drįstu sakyti, kad motyvas būti sveikam (jei jis vienintelis) gali būti egoistinis, ypač jei žmogų valdo neigiamos emocijos. Mėsos atsisakymas šiam žmogui nelabai padės, o jei dar pasąmonės blokas reikalaus mėsos, sveikata (ypač psichika) gali tik nukentėti. Hitleris buvo vegetaras, ir kas iš to? Atsisakiusieji mėsos ir jos produktų, privalo mokėti subalansuoti mitybą taip, jog netrūktų baltymų. Organizmą reikėtų pratinti pamažu, kad jis spėtų prisitaikyti. Sveikiausia valgyti virtą ir troškintą mėsą(ypač liesą jautieną ir vištieną). Jei labiau mėgstate riebią ir keptą, rečiau įtraukite ją į savo valgiaraštį. Mėsą valgykite su nekrakmolingomis daržovėmis (jos mažina žalingą šlapimo rūgšties poveikį). Sergate podagra, sąnarių ligomis, sutrikusi kraujotaka? Jums derėtų mėsą pakeisti žuvimi. Valgant dažnai ir daug mėsos, kaupiasi šlapimo rūgštis, kuri užteršia kraujagysles. Taigi liga gali paūmėti: krėsti drebulys, šaltis, apimti vangumas, dirglumas.

Jei visai negalite gyventi be mėsos, dažniau gerkite pušų spyglių (galite prisirinkti pačios arba nusipirkti specializuotuose vaistinėse) arbatą, sumaišytą su erškėtuogėmis: 1 šaukštas džiovintų arba žalių pušų spyglių stiklinei vandens. Prieš vartojimą spyglius susmulkinkite arba sumalkite ir užplikiusios palikite termose per naktį. Gerkite 3 kartus per dieną.

Jei negalite pakeisti valgymo įpročių, bent dažniau gerkite ginkmedžio lapų arbatą (parduodama vaistinėse). Dažnai skauda galvą? Atsisakykite sūrios rūkytos mėsos. Besidomintieji Rytų filosofijomis mėsėdžiai turėtų žinoti, kad mėsa turi IN (HUM) energijos. Rytas (5 - 9 val.) yra JAN (TAO) energijos metas. TAO - tai lengvumas, džiaugsmas, prabudimas veiklai. Jei ryte didinsite savo IN energijos kiekį valgydami sunkų baltymingą maistą, būsite vangūs ir prislėgti. Be to, išsiderins meridianų (ir atitinkamų organų )veikla. Kaip reaguos organizmas į mėsą, priklauso ir nuo valgymo kultūros. Jei valgysite gerai ir dvasingai nusiteikę, išsklaidysite blogąją energiją.

Ką daryti, jei nusprendėte atsisakyti mėsos?

Jeigu nusprendėte iš savo maisto raciono išbraukti gyvūninės kilmės mėsą arba jos jau nevartojate, vertėtų įsivertinti, ar su kitu maistu gaunate visas organizmui reikalingas medžiagas. Pasirodo, tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Pateiksiu vieno dažniausiai pasitaikančio elemento trūkumo - geležies - pavyzdį. Yra du tipai su maistu gaunamos geležies. Hemo geležis yra randama tik gyvūninės kilmės produktuose (mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose), o ne hemo geležis vyrauja tiek augaliniuose, tiek ir gyvūniniuose produktuose. Žmogaus organizmas lengviau pasisavina (absorbuoja) geležį iš gyvūninės kilmės maisto produktų. Priešingai negu augalinės kilmės - jos įsisavina tik 5-15 procentų“, - pasakoja gydytoja dietologė Aistė Osipovaitė.

Nevartojant mėsos, svarbu įtraukti baltymais gausius augalinės kilmės produktus: ankštines daržoves, riešutus, įvairias kruopas. Atkreipkite dėmesį, ar jūsų vartojamame maiste yra pakankamas kiekis omega-3 riebalų rūgščių, vitamino B12, vitamino D, cinko, seleno - šių elementų trūkumas yra itin dažnai pasitaikanti praktika.

„Reguliariai (rekomenduojama kasmet) atlikite kraujo tyrimus bei papildomai pasižiūrėkite, ar kažkurių iš anksčiau paminėtų medžiagų netrūksta. Tai ne tik padės jaustis ramiam dėl savo pasirinktos mitybos, bet ir užtikrins, kad esate sveikas, o organizmas veikia kaip laikrodis“.

Dietologai nesutaria, ar mėsa yra žalinga, ar ją reikėtų vartoti. Vieni sako, kad mėsos reiktų visiškai atsisakyti, kiti sako, kad šiandien mes be jos neišsiversime.

Galime pakalbėti apie tuos atvejus, kai žmonės pasirenka vaikams taikyti vegetarišką arba veganišką dietą, versdami atsisakyti mėsos. Jei valgytume natūralų maistą, be jokių priedų (vitaminų, kalcio ir kt.), nemanau, kad vaikui tai (vegetariška, veganiška mityba) sveika. Todėl, kad visi moksliniai tyrimai, kuriuose lyginami veganai (vaikai ir suaugę), vegetarai (vaikai ir suaugę), kaip taisyklė, visi pabrėžia tą patį - kai jie (veganai ar vegetarai) valgo savo maistą ir gauna maisto papildus (vitaminus, mineralus), tuomet viskas būna gerai. Bet jeigu jie nevartoja papildų, tuomet gali trūkti kažkurios medžiagos.

Augalinis maistas yra labai „neturtingas“, jame praktiškai nėra tam tikrų vitaminų (B12), cinko, labai prastai įsisavinama geležis. Pieno produktuose labai daug kalcio, kituose kalcio - žymiai mažiau. Jei žmogus nevartoja žuvies, trūksta dokozaheksaeno riebalų rūgšties, omega3 riebalų rūgšties, kuri yra labai svarbi vaikų regėjimui ir protiniam vystymuisi. Jei žiūrėtume teoriškai, tuomet idealus maistas - kai valgome viską. Tik visa problema ta, kad pradedame valgyti per daug, pavyzdžiui, mėsos ar perdirbtų jos gaminių. Tuomet poveikis sveikatai tikrai yra neigiamas.

Pastebėta, kad veganams ir vegetarams dažniau nei valgantiems mėsą lūžta kaulai. Todėl reikia vitamino D, didesnio kiekio kalcio. Deja, yra pastebėta tokių liūdnų faktų, kad vegetarus dažniau nei valgančius mėsą ištinka hemoraginis insultas. Negali sakyti, kad yra kažkoks supermaistas, kuris žmogų padarys idealiai sveiką.

Vyresnio amžiaus žmonėms, ko gero, tikrai vegetarinis (ne veganinis!) maistas yra nebloga išeitis. Bet kai kalbame apie vaikus, galima jiems duoti vegetarinį maistą (veganinio tikrai nesiūlyčiau). Tik tuomet reikia sekti vaiko kraujo tyrimus, skirti papildus.

Mėsos sudedamųjų dalių palyginimas

Produktas Vanduo Baltymai Riebalai Cukrus ir krakmolas
Liesa jautiena 75% 22% 1% -
Kiaušinis 73% 14% 11% -
Pienas 87% 4% 4% 4%
Sūris 10% 43%