Daugelis gamintojų dabar svarsto galimybę į savo ūkį įtraukti broilerių bloką, nes tai yra paprastas būdas užsidirbti papildomų pinigų. Be to, kad vištos gali duoti mėsos, jos vertingos ir dėl to, kad duoda kiaušinius. Iš tokio didelio skaičiaus nesunku išsirinkti tas veisles, kurios greitai auga, priauga didelį kūno svorį ir net deda kiaušinėlius. Tokiu būdu galite auginti gyvūnus sau arba parduoti skerdenas ir kiaušinius.

Mėsinės vištų veislės labai skiriasi nuo kiaušinius dedančių kolegų. Jos yra didesnės, turi masyvius kaulus, tvirto kūno sudėjimo ir palaidų plunksnų, palyginti su vištomis dedeklėmis. Išskirtiniai ne tik išoriniai bruožai, bet ir temperamentas. Mėsinių veislių vištoms šviesos reikia mažiau nei vištoms dedeklėms. Dėl stabilios temperatūros paukštidėje ir tinkamos mitybos, ypač per pirmuosius du gyvenimo mėnesius, vištos gali greitai vystytis. Vos per vieną sezoną didelės vištos, kurios greitai auga, gali atnešti augintojams pelno parduodant sveiką, sultingą mėsą.

Pagrindiniai Vištų Dėdeklių Auginimo Aspektai

Šiuolaikinę vištidę galima pilnai įrengti per pusę metų. Ir per kelis metus galima atpirkti investicijas, nes broileriams užauginti užtenka 38-50 dienų, vidutinio dydžio fermoje užauga apie 30 - 35 tūkstančius viščiukų. Net užauginus juos iki 1,5 kg, tai bus 45-50 t mėsos. Aišku, daug kas priklauso ir nuo auginimo savikainos, kiek mokate už pašarus (tai gali sudaryti daugiau nei pusę savikainos), kokie šildymo ir energijos taupymo sprendimai.

Vištidės įranga parenkama priklausomai nuo pasirinktos technologijos ir vištų laikymo sąlygų. Įrangos eksploatacijos laikotarpis turėtų būti apie 10-15 metų, dėl šios priežasties įrangą reikėtų rinktis pagamintą iš kokybiškų medžiagų. Jos kainos gali skirtis tiek dėl kokybės, tiek dėl komplektacijos.

Kiekvienas iš šių vištų auginimo metodų turi savo pranašumų ir trūkumų. Grindinio auginimo šalininkai kaip pranašumą nurodo, kad šiuo būdu išaugintų vištų geresnė mėsa, jos greičiau auga, mažesnė produkcijos savikaina. Praktikoje dedeklėms ir mėsinėms vištoms daugiau vištidžių yra grindinių.

1 kv, metre išaugintų vištų svoris narveliuose ir ant grindų būna panašus - nuo 25 iki 65 kg, laikas taip pat panašus - 38- 42 dienos, prieauglis - 48-50 g, pašarų konversija - 1,8- 1,9, kritimas - 3-5 procentai. Grindinis būdas kiek saugesnis veterinariniu požiūriu. Ant grindų lengviau pastebėti sergantį ar negyvą paukštį. Daugumos specialistų nuomone, mėsos kokybė auginant abiems būdais yra panaši. Narveliniu būdu auginamos vištos gali turėti nuominas ant kojų ir krūtinės, o tai mažina mėsos kategoriją, tačiau ši problema sprendžiama vykdant selekciją bei spartinant auginimo laiką. Narvelinėje vištidėje susidaro barjerai oro judėjimui, todėl sunkiau judėti tiek šaltam, tiek šiltam orui.

Vertinant atsipirkimą grindinė vištidė atsiperka per 2 - 2,5, narvelinė - per 3-4 metus. Tačiau vėliau narvelinė generuoja 20 proc. daugiau pelno. Skaičiuojant 10- 15 metų įrangos tarnavimo laikotarpį, atsipirkimas daugmaž panašus.

Užsakovas turėtų paruošti techninę užduotį, pagal kurią įrangos tiekėjai pateiks komercinį pasiūlymą. Techninė užduotis turėtų remtis pasirinktu vištų auginimo technologiniu procesu. Užsakovas turėtų įvertinti gautus pasiūlymus atsižvelgdamas ne tik į kainą, bet ir į komplektacijos niuansus bei įrangos kokybę. Šiuolaikinėje įrangoje galimi labai dideli kainų svyravimai dėl papildomų elementų komplektacijoje. Būtina įvertinti įrangos ergonomiškumą, būtent tai leidžia sumažinti sąnaudas aptarnaujančiam personalui. Taip pat galimybę įrangą remontuoti, atsarginių dalių ir remonto dalių kainas, ar tiekėjas galės užtikrinti kokybišką servisą. Paklausinėkite, kaip tokia įranga veikia kitose vištidėse. Įvertinkite įrangą energijos vartojimo požiūriu.

Šiuolaikinėje vištidėje vištų maitinimui naudojamas pašarų padavimas per kabančius vamzdžius su spiraliniu šneku. Pašarai į tokį vamzdį byra iš tarpinių - nedidelių, apie 100 litrų pašarų talpyklų, kitoje vamzdžio pusėje įtaisytas įrangą sukantis šnekas. Šneko stumiami pašarai išbyra į įvairių tipų kabančias lesyklas esančias paukščiui pasiekiamame aukštyje.

Į tarpines, mažąsias pašarų talpas, spiraliniais šnekais pašarai paduodami iš didesnių pašarų talpyklų, kurios skaičiuojamos, kad galėtų sutalpinti apie 3 dienų pašarų kiekį. Pačiose naujausiose sistemose naudojamos dideliu greičiu pratempiamos spiralės. Tai leidžia patobulinti augimo technologiją griežtai dozuojant maistą, maistas greitai ir tolygiai išpilamas, maitinima tiksliai nustatytu laiku. Tai ypač svarbu, kai auginami mėsiniai broileriai kiaušinių dėjimui viščiukams perinti.

Taip pat reikia įvertinti šėryklėlių konstrukciją, kad jos ribotų gaidžių maitinimąsi siekiant palaikyti jų didelį aktyvumą. Specialistai rekomenduoja ir ovalo formos lesyklėles su kiek galima didesniu maitinimosi vietų skaičiumi. Nipelinė girdyklėlė su lašų gaudymo lėkštele.

Kiaušinių surinkimas svarbus etapas kuriame svarbu kaip galima švelniau pristatyti kiaušinius į paskirstymo punktą tuo pačiu kaip galim mažiau naudoti žmogiškų išteklių reguliavimui. Svarbu tolygiai paskirstyti kiaušinius ant transportavimo juostos. Šiuolaikinė įranga turi ir rūšiavimo įrangą, kiaušinių plovimo įrangą. Papildomai gali būti naudojama liftinė kiaušinių surinkimo įranga kai tarp narvelių esanti juosta pakyla prie kiekvieno narvelių lygio. Surinkusi kiaušinius ji nusileidžia ir perduoda kiaušinius pagrindinei kiaušinių surinkimo juostai.

Vištos pačios negali atvėsinti savo kūno. Šiuolaikinės vėdinimo sistemos įvertina tiek reikiamo pakeisti oro kiekius, drėgmės lygį bei temperatūrinį režimą. Vėdinimo sistema tampa neatsiejama ir šildymo sistemos dalimi. Kartu su drėgmės priežiūros sistema jos susijungia į mikroklimato sistemą. Geras mikroklimatas prailgina dedeklių amžių, sumažina kritimo lygį, padidina kiaušinių dėjimą bei mėsinių vištų produktyvumą.

Klasikinėje schemoje oro padavimas vyksta per stogo ventiliatorius, o ištraukimas - per sieninius ar langinius priverstinio ištraukimo ventiliatorius. Tokia oro padavimo schema leidžia sumažinti šildymo kaštus dėl tolygaus oro susimaišymo. Jei oras priteka per apšildytas pritekėjimo šachtas, tai irgi klasikinė vėdinimo schema. Stoginiuose ventiliatoriuose turėtų būti ir atbuliniai vožtuvai, tam atvejui, jei ištraukimas neveikia.

Tunelinėje vėdinimo sistemoje oro padavimo ventiliatoriai montuojami vienoje vištidės pusėje, ištraukimo ventiliatoriai - kitoje pusėje, dažniausiai sudarant oro srautus išilgai paukštidės. Ištraukimo ventiliatoriai montuojami tarpuose tarp narvelių eilių.

Mišri vėdinimo schema - kai oro pritekėjimas iš šono ir iš stogo, naudojama, jei ferma yra nestandartinių matmenų, joje yra kliūčių išilginiam oro judėjimui.

Labai efektyvus sprendimas vėdinimo sistemoje naudoti rūko gaminimo įrangą. Ji leidžia staigiai pažeminti temperatūrą vasarą, palaiko reikalingą drėgmės režimą, kuris turi teigiamą įtaką paukščių augimui. Vėdinimo sistemos taip pat skirstomos į neigiamo slėgio, kai oro judėjimas sukuriamas jį ištraukiant, perteklinis - kai oro judėjimas sukuriamas jį paduodant bei kombinuoto varianto.

Dažniausiai vištidės šildomos kombinuojant šildymo ir vėdinimo įrangą, pašildant paduodamą į patalpas orą. Šildymui naudojami dujiniai arba kieto kuro šildytuvai.

Tinkamas apšvietimas turi didelę įtaką vištų mėsos ir kiaušinių produktyvumui. Apšvietimas matuojamas liuksais (lx). Auginant viščiukus apšvietimo intensyvumas turi būti didelis - apie 30 lx, kad viščiukai rastų maistą ir vandenį. Jauniems viščiukams taip pat svarbu ir apšvietimo trukmė.

Naudojant fluorescencines lempas būna mirgėjimo efektas. Žmogaus akis mirgėjimo nepastebi, tačiau paukščiai pastebi ir tai gali turėti neigiamą poveikį. Paukščius neigiamai neveikia lempos turinčios didesnę nei 26 000 Hrz pulsaciją. Paukščiai vengs mirgėjimo ir didelio apšvietimo zonas naudos tik išsituštinimui.

Šiuolaikinė produktyvi vištidė jau neisivaizduojama be kompiuterinio valdymo. Dauguma procesų atliekama automatizuotai, taupant brangstantį rankų darbą bei optimizuojant gamybinius procesus. Automatika valdo oro padavimą ir ištraukimą, seka dujų koncentraciją, oro temperatūrą ir drėgmę.

Taip kaip pašarai sudaro didžiąją vištos išauginimo savikainos dalį itin svarbus efektyvus pašarų panaudojimas ir jo gamybos savikainos sumažinimas. Kai kuriais atvejais paukštynai turi viso ciklo gamybinę įrangą nuo grūdų džiovyklų ir saugyklų iki maišytuvų.

Kombinuotosius pašarus vištynai gamina patys nes tai leidžia pagaminti juos pagal savo receptūrą, suteikia pasitikėjimą žaliavos kokybe.

Pagrindinės vištų dedeklių veislės

Renkantis vištų dėdeklių veislę, svarbu atsižvelgti į daugybę faktorių, pradedant nuo jūsų poreikių ir lūkesčių, baigiant klimato sąlygomis ir turima erdve.

Veislės Pasirinkimo Kriterijai

Prieš pradedant apžvelgti konkrečias veisles, būtina nustatyti pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos rinksitės vištas. Tai padės susiaurinti paiešką ir sutelkti dėmesį į tas veisles, kurios geriausiai atitinka jūsų poreikius.

• Kiaušinių kiekis: Kiek kiaušinių per metus norite gauti? Kai kurios veislės deda daugiau kiaušinių nei kitos. Aukštos produktyvumo veislės, tokios kaip Lohmann Brown, gali dėti virš 300 kiaušinių per metus, tačiau jų gyvenimo trukmė dažnai būna trumpesnė.
• Kiaušinių dydis ir spalva: Ar jums svarbus kiaušinių dydis ir spalva? Kai kurios veislės deda didelius rudus kiaušinius, kitos - mažesnius baltus arba net spalvotus kiaušinius (pvz., araukanos).
• Vištų charakteris: Ar norite ramių ir paklusnių vištų, ar jums tinka aktyvesnės ir savarankiškesnės? Kai kurios veislės yra draugiškesnės žmonėms ir lengviau prižiūrimos, o kitos gali būti baikštesnės arba net agresyvios.
• Atsparumas ligoms ir klimato sąlygoms: Ar jūsų regione vyrauja šaltas klimatas? Tuomet reikėtų rinktis veisles, kurios atsparios šalčiui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į veislės atsparumą dažniausioms vištų ligoms.
• Priežiūros reikalavimai: Ar turite pakankamai laiko ir išteklių, kad užtikrintumėte tinkamą vištų priežiūrą? Kai kurios veislės reikalauja daugiau priežiūros nei kitos, pavyzdžiui, joms reikia didesnio ploto arba specialaus pašaro.

Populiariausios Vištų Dėdeklių Veislės Lietuvoje

Lietuvoje populiariausios vištų dėdeklių veislės yra tos, kurios gerai prisitaiko prie vietos klimato sąlygų ir pasižymi geru kiaušinių dėjimu. Štai keletas populiariausių veislių:

Lohmann Brown

Tai viena populiariausių pramoninių veislių pasaulyje, pasižyminti aukštu kiaušinių dėjimo lygiu. Lohmann Brown vištos yra ramios, lengvai prižiūrimos ir greitai subręsta. Jos pradeda dėti kiaušinius anksti, maždaug 5-6 mėnesių amžiaus, ir gali dėti virš 300 rudų kiaušinių per metus. Tačiau jų produktyvumas mažėja po 2-3 metų, todėl jas dažnai reikia pakeisti naujomis vištomis.

Isa Brown

Ši veislė labai panaši į Lohmann Brown ir taip pat pasižymi aukštu kiaušinių dėjimo lygiu. Isa Brown vištos yra ramios, draugiškos ir lengvai prisitaiko prie įvairių sąlygų. Jos deda didelius rudus kiaušinius ir yra puikus pasirinkimas pradedantiesiems paukštininkams.

Leghorn

Leghorn vištos yra kilusios iš Italijos ir yra žinomos dėl savo aukšto kiaušinių dėjimo lygio. Jos deda baltus kiaušinius ir yra gana aktyvios ir judrios. Leghorn vištos nėra tokios ramios kaip Lohmann Brown ar Isa Brown, tačiau jos yra atsparesnės ligoms ir geriau prisitaiko prie laisvo laikymo sąlygų.

Dominant

Dominant veislės vištos yra Čekijos selekcijos rezultatas ir pasižymi įvairia spalvų gama. Jos yra atsparios ligoms ir gerai prisitaiko prie įvairių klimato sąlygų. Dominant vištos deda rudus kiaušinius ir yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori turėti įvairiaspalvę vištų bandą.

Australorp

Australorp vištos yra kilusios iš Australijos ir yra žinomos dėl savo gero kiaušinių dėjimo lygio ir didelio atsparumo ligoms. Jos deda rudus kiaušinius ir yra ramios bei paklusnios. Australorp vištos yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori turėti patikimą ir ilgai dėslią vištų veislę.

Šilkinės vištos

Šilkinės vištos išsiskiria savo išvaizda. Jos turi purų plunksnų apdarą, kuris primena šilką. Jos yra nedidelės ir ramios, todėl puikiai tinka auginimui namuose. Jos nėra labai dėslos, tačiau puikiai peri ir rūpinasi jaunikliais.

Araukana

Ši veislė išsiskiria tuo, kad deda žalsvus arba melsvus kiaušinius. Jos nėra labai dėslos, tačiau yra įdomios dėl savo unikalios kiaušinių spalvos. Būkite atidūs, nes ne visi parduodami "araukanai" yra tikri araukanai, dažnai tai būna mišrūnai.

Veislių Priežiūros Ypatumai

Kiekviena vištų veislė turi savų priežiūros ypatumų, kuriuos būtina žinoti, norint užtikrinti jų gerovę ir produktyvumą.

• Pašaras: Vištoms reikia subalansuoto pašaro, kuriame būtų pakankamai baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų. Jaunoms vištoms reikia specialaus pašaro, skirto jaunikliams, o dedeklėms - pašaro, skirto kiaušinių dėjimui.
• Vanduo: Vištos visada turi turėti švaraus ir šviežio vandens. Ypač svarbu užtikrinti pakankamą vandens kiekį karštomis dienomis.
• Erdvė: Vištoms reikia pakankamai erdvės, kad jos galėtų laisvai judėti, kapstytis ir lesinėti. Rekomenduojama, kad vienai vištąi tektų bent 1 kvadratinis metras ploto patalpoje ir 4-5 kvadratiniai metrai ploto lauke.
• Kraikas: Vištų patalpoje turi būti sausas ir švarus kraikas. Kraikui galima naudoti pjuvenas, šiaudus arba durpes. Kraikas reguliariai turi būti keičiamas, kad būtų išvengta ligų plitimo.
• Apšvietimas: Vištoms reikia pakankamai šviesos, kad jos galėtų dėti kiaušinius. Žiemą, kai dienos trumpos, patalpoje reikia įrengti papildomą apšvietimą.
• Apsauga nuo plėšrūnų: Vištas reikia apsaugoti nuo plėšrūnų, tokių kaip lapės, kiaunės, vanagai ir kt. Patalpos turi būti saugios ir patvarios, o lauko teritorija turi būti aptverta tvora.
• Sveikatos priežiūra: Reguliariai apžiūrėkite vištas, ar jos neserga. Pastebėję ligos požymių, kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Taip pat svarbu reguliariai dehelmintizuoti vištas (nugydyti nuo kirminų).

Kiaušinių Dėjimo Ypatumai

Kiaušinių dėjimo lygis priklauso nuo veislės, amžiaus, mitybos ir aplinkos sąlygų. Jaunos vištos deda daugiau kiaušinių nei senesnės. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vištos gautų pakankamai baltymų, kalcio ir kitų maistinių medžiagų, reikalingų kiaušinių formavimuisi. Stresas ir prastos aplinkos sąlygos gali sumažinti kiaušinių dėjimo lygį.

• Amžius: Vištos pradeda dėti kiaušinius maždaug 5-7 mėnesių amžiaus. Didžiausią kiaušinių kiekį jos deda pirmaisiais 1-2 metais, o vėliau jų produktyvumas mažėja.
• Sezoniškumas: Kiaušinių dėjimo lygis gali skirtis priklausomai nuo metų laiko. Pavasarį ir vasarą vištos deda daugiau kiaušinių nei rudenį ir žiemą.
• Mityba: Subalansuota mityba yra būtina geram kiaušinių dėjimui. Vištoms reikia pakankamai baltymų, kalcio, vitaminų ir mineralų.
• Apšvietimas: Šviesa stimuliuoja kiaušinių dėjimą. Žiemą, kai dienos trumpos, patalpoje reikia įrengti papildomą apšvietimą.
• Stresas: Stresas gali sumažinti kiaušinių dėjimo lygį. Venkite staigių temperatūros pokyčių, triukšmo ir kitų stresą keliančių veiksnių.

Vištų Dėdeklių Auginimas: Pradedančiųjų Patarimai

Jei esate pradedantysis paukštininkas, štai keletas patarimų, kurie padės jums sėkmingai auginti vištas dedekles:

• Pradėkite nuo mažo kiekio vištų: Pradėkite nuo 3-5 vištų, kad įgytumėte patirties ir išmoktumėte jomis rūpintis.
• Užtikrinkite tinkamą aplinką: Vištoms reikia saugios, švarios ir patogios aplinkos.
• Maitinkite vištas subalansuotu pašaru: Subalansuota mityba yra būtina geram kiaušinių dėjimui.
• Reguliariai apžiūrėkite vištas: Pastebėję ligos požymių, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
• Būkite kantrūs: Vištų auginimas reikalauja laiko ir kantrybės.

Sėkmingas vištų dėdeklių auginimas priklauso nuo tinkamos veislės pasirinkimo, tinkamos priežiūros ir nuolatinio dėmesio.

---