Prikelkime antram gyvenimui senus gerus vištienos kepsnelius! Dar skanesni, dar sultingesni, su dar daugiau daržovių ir žalumynų, o tas išsilydęs mocarelos sūris… Valgydama nesilioviau kartoti „kaip skanu, kaip skanu!”, nes taip ir buvo.

Kepsneliai tokie sultingi, kad man prie jų nesinorėjo visiškai jokio padažo.

Ingredientai

• Vištos krūtinėlė
• Svogūnas
• Krapai
• Svogūnai (laiškai)
• Morka
• Mocarela
• Kiaušinis
• Majonezas
• Miltai
• Druska
• Pipirai
• Alyvuogių aliejus

Reikalingi kiekiai

• 2 valg. š. majonezo
• 1 arb. š. druskos
• ½ arb. š. pipirų

Gaminimo eiga

1. Vištos krūtinėlę supjaustykite mažais gabalėliais. Svogūną, krapus ir svogūnus smulkiai supjaustykite, morką smulkiai sutarkuokite. Mocarelą sutarkuokite.
2. Įmuškite kiaušinį, sudėkite majonezą, suberkite miltus, pagardinkite druska ir pipirais.
3. Keptuvę įkaitinkite virš vidutinės ugnies, įpilkite šlakelį alyvuogių aliejaus. Šaukštu semkite tirštą tešlą ir tarp drėgnų delnų suformuokite nedidelius blynelius.

Baltieji smidrai - skanu ir sveika

„Ko gero, ne vienas yra ragavęs žaliųjų smidrų, tačiau norisi nepamiršti ir visai be reikalo šešėlyje liekančius baltuosius smidrus. Palyginti su žaliaisiais, baltieji smidrai yra švelnesnio, saldesnio skonio, o jų organizmui teikiama nauda nesiskiria nuo žaliųjų smidrų“, - sako Šiaurės rytų Lietuvoje aštuonerius metus smidrus auginantis Simonas Klinavičius.

Baltųjų smidrų nauda

Baltųjų smidrų sezonas prasideda pavasarį, o baigiasi birželį, tad visi mėgstantys šią daržovę turėtų suskubti prisiragauti jos iki valios. Tai padaryti verta, mat smidrai turi itin mažai kalorijų ir labai daug sveikatai naudingų medžiagų, rašoma prekybos tinklo „Maxima“ pranešime spaudai.

„100 g smidrų turi vos 20-22 kcal. bei 2,1 g skaidulų, kurios itin naudingos žarnyno veiklai. Šiose daržovėse gausu folio rūgšties, vitamino C, E, B6. Smidrai padeda pasišalinti organizme susikaupusiems toksinams, taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Jie mažina uždegiminius procesus, lėtina senėjimą, taip pat slopina įvairių virusų pasireiškimą, tad įtraukti baltuosius smidrus į savo mitybą yra daugybė priežasčių“, - atkreipia dėmesį S. Klinavičius, pridurdamas, kad skaniausia ir vertingiausia daržovės dalis yra galvutė, mat čia susikaupia daugiausiai maistinių medžiagų.

Kaip gaminti baltuosius smidrus?

Gaminti baltuosius smidrus labai paprasta ir neužtrunka, todėl net ir neturintiems laiko maisto ruošimui, paprasta mėgautis šia daržove. Baltuosius smidrus geriausia virti - ši tradicija yra atkeliavusi iš Vokietijos. Tiesa, termiškai apdoroti juos reikia kuo trumpiau - taip bus išsaugotos daržovėje esančios naudingosios medžiagos.

„Egzistuoja keletas taisyklių, kaip reikia gaminti smidrus. Visų pirma, daržovę reikia nuplauti, tada nulupti maždaug 1 milimetrą odelės. Tiesa, vienas labai svarbus momentas, kurį puikiai žino patyrę virtuvės šefai, tačiau daugelis žmonių ne - baltieji šparagai kartais gali karstelėti. Taip nutinka dėl to, kad smidrams augant žemėje kartais pritrūksta reikalingų mineralų. Išvengti karstelėjimo padeda viena paprasta gudrybė - į verdantį vandenį įspauskite šlakelį citrinos sulčių arba įdėkite šiek tiek cukraus“, - sako ūkininkas, pridurdamas, kad tokia prevencija padės išvengti galimo karstelėjimo ir leis mėgautis puikiu smidrų skoniu.

Anot jo, baltieji smidrai yra gana greitai gendanti daržovė - ima kietėti ir raukšlėtis. Juos patariama suvartoti maždaug per dvi paras nuo įsigijimo.

„Atskleisiu vieną gudrybę, kuri padės baltuosius smidrus ilgiau išlaikyti šviežius. Sudrėkinkite servetėlę ar ploną rankšluostėlį, apvyniokite daržovės kotelius ir tik tada dėkite į šaldytuvą. Dar vienas puikus būdas - pamerkite smidrus į vandens stiklinę ir dėkite į šaldytuvą“, - pataria S. Klinavičius ir dalijasi savo receptais.

Smidrų receptai

Šparagų sriuba

Reikės: 1 kg šparagų, sviesto, druskos, juodųjų pipirų, baziliko lapelių, kalendros lapelių, krapų ir, žinoma, vandens.

Gaminame: svieste kepame šparagus su prieskoniais ir žolelėmis, pakepus šparagams, pilame vandenį dar kelias minutes paverdame - paliekame šiek tiek pravėsti ir sutriname elektriniu plaktuvu. Patiekiant galima pabarstyti mėgstamu sūriu.

Virti šparagai

Reikės: šparagų, vandens, druskos, juodųjų pipirų, žaliosios arba paprastos citrinos sulčių, gabalėlio sviesto.

Gaminame: užverdame nedidelį kiekį vandens, beriame prieskonius, pilame citrinos sultis, dedame nedaug sviesto, dedame šparagus. Iš naujo užvirus, virti 3-5 minutes. Išgriebtus šparagus patiekiame su šviežiomis virtomis bulvėmis arba šviežia duona.

Šparagai žirnių miltų tešloje

Jums reikės: šparagų (perpjaukite juos per pusę), vandens, žirnių ar avinžirnių miltų, ciberžolės, juodųjų pipirų, druskos, „Pakora masala“ ar kitų mėgstamų prieskonių bei kokosų aliejaus kepimui.

Gaminame: iš miltų, vandens ir prieskonių padarome grietinės tirštumo tešlą, merkiame į ją šparagų pagaliukus ir kepame įkaitusiame kokosų aliejuje.

Vegetariška mityba pasaulyje

Daugelyje šalių mėsos valgymas yra tarsi dalis nacionalinio identiteto. Vis dėl to kai kuriose pasaulio vietose, dažniausiai dėl religinių priežasčių ir su tuo susijusių mitybos taisyklių, yra labiau paplitusi vegetarinė mityba, pavyzdžiui, Indijoje ir kitur Azijoje, kur didelę populiacijos dalį sudaro budistai, induistai ar daoistai.

Indijoje net apie 30 proc. gyventojų teigia esantys vegetarai, o mėsos suvartojimas šalyje yra vienas mažiausių pasaulyje.

Košerinė mityba žydams neleidžia valgyti kiaulienos, o taip pat - kartu valgyti mėsos ir pieno produktų, todėl Izraelio virtuvėje - gausus vegetarinių patiekalų pasirinkimas. Vegetarinė ir veganinė mityba šioje šalyje pastaraisiais metais netgi tapo ir šiokiu tokiu mados reikalu: skaičiuojama, kad net 8 proc. izraeliečių yra vegetarai, ir net 5 proc.

Kaip ir Izraelyje, Etiopijoje mitybos įpročiams įtaką daro religija: didelė dalis etiopų, priklausančių Etiopijos Ortodoksų bažnyčiai, laikosi tradicijos nevalgyti mėsos trečiadieniais ir penktadieniais bei tam tikrais periodais prieš religines šventes. Mitybos pagrindą sudaro injera - etiopiška duona, primenanti didelį ploną blynelį, ant kurios dažnai patiekiami kiti ingridientai, tokie kaip lęšiai, špinatai, žirniai, pupelės ar kalafijoras.

Graikijos virtuvėje naudojama daug šviežių vaisių ir daržovių, žalumynų, alyvuogių aliejaus ir žymiojo feta sūrio.

Ital mitybos tikslas - naudoti kuo daugiau „gyvų” produktų, todėl vengiama mėsos, apdoroto maisto ir įvairių priedų, tokių kaip cukrus ir druska.

---