Visi pasiilgsta savų užsiaugintų šviežių daržovių šaltuoju periodu, tad vos tik išlindus pirmiesiems saulės spinduliams augintojai skuba į sėklų parduotuves.

Abrikosai

Abrikosai - ne tik vertingiausi iš Lietuvoje auginamų kaulavaisių, turintys geriausią skaidulų ir cukrų santykį, bet ir vaistines savybes turintys vaisiai, o jų prinokę kauliukai vertingesni už migdolus, kuomet mėgaujamasi saikingais jų kiekiais.

Abrikosai turtingi flavonoidų, antioksidantų, fosforo, kalio, beta-karotenoidų (vit. A). Palyginti su obuoliais, abrikosai turi mažiau kalorijų: galite suvalgyti net šešis abrikosus ir gausite mažiau kalorijų nei viename obuolyje.

Taip pat tai vieni gražiausių sodo medžių, unikalių savo vainiko forma, žiedų ir žievės spalva. Lietuvoje abrikosai auginami ne vieną dešimtmetį, o šylant klimatui jie pritaikomi vis įvairesnėmis auginimo sąlygomis.

Net ir Rytų Lietuvoje, laikantis rekomendacijų, galima ne tik sėkmingai užsiauginti abrikosų derlių, bet ir išlaikyti ilgaamžį medį, kuris nežus po pirmos ekstremalios žiemos.

Yra kelios taisyklės, kurių reikia paisyti dar prieš įsigyjant augalą, kad po kelių metų netektų gailėtis dėl padarytos klaidos ir prarasti ne tiek augalo vertę, bet laiką ir energiją, kurią skyrėte pasirinkimui ir sodinimui.

Taigi, per keliolika metų mūsų ir mūsų pirkėjų stebėjimų, išrinkome kelis svarbiausius faktorius, lemiančius, kad abrikosas išgyvens ir derės ekstremaliausiomis Rytų Lietuvos sąlygomis:

1. Sodinkite abrikosą toje vietoje, kur nėra didelių temperatūros svyravimų. Vasario mėnesį iš rytinės pusės į augalo kamieną iki metro aukščio neturi šviesti saulė. Jei abejojate ar vieta tinka - sodinkite vakarinėje namo pusėje arba kampe tarp rytinės ir pietinės tvoros/gyvatvorės.
2. Jokiu būdų neriškite nieko prie kamieno, abrikosų žievė jautresnė iššutimui nei bet kurio kito kaulavaisio. Jei norite sudaryti saugią dirbtinę užuovėją žiemos metui, įsmeikite prie medžio kelis kuoliukus ir apjuoskite juos audiniu (pvz agroplėvele).
3. Sodinkite abrikosus tik užuovėjose nuo sausų rytų ir šiaurės krypčių vėjų, jei norite išvengti apšalimų šakų galuose ar viso augalo iššalimo ekstremalią žiemą. Komforto temperatūra dažnai skiriasi nuo termometro parodymų, jei yra vėjelis.
4. Niekuomet nesodinkite abrikoso sunkiame dirvožemyje, kokį pakenčia slyvos ar vyšnios. Abrikosai mėgsta tik pralaidų dirvožemį, priesmėlį, lengva priemolį, mažai molio turinčią daržo žemę. Taip pat nesodinkite ten, kur aukšti gruntiniai vandenys.
5. Galiausiai, juk jums rūpi vaisiai, o ne tik pats medis, todėl parinkite vieta „antkalniu“, jokiu būdų ne dauboje ar šalčio kišenėje, kur minimali stiprių šalnų tikimybė. Gera mintis sodinti prie pat pastato pietinės ar pietvakarinės sienos.
6. Taipogi, abrikosai gan anksti nubunda. To dažnai nesimato, nes pumpurai delsia išsprogti, bet vėlyvoji gegužės šalna dažnai nepastebimai pražudo jauną medį ar vyresnio medžio žiedpumpurius. Tai dar viena priežastis nesodinti ten, kur aktyvi ryto saulė žiemos pabaigoje nutirpdo sniegą.

Abrikoso veislės pasirinkimas - ANTRAEILIS faktorius prieš vietos sodinimui parinkimą, todėl lengvai pasirinksite iš keliolikos mūsų siūlomų veislių.

Jei gyvenate Rytų Lietuvoje - privenkite ankstyvų, anksti žydinčių veislių (pvz. Early Orange). Beje, visi šiuolaikiniai abrikosai yra savidulkiai, todėl derės net ir vienas medis nedidelame sode.

Taipogi, iš grunto kasami tik vienerių metų augalai, kurių šaknys gebės išmaitinti storus kamienus ir antžeminę vainiko dalį persodinimo metu, ir kategoriškai nerekomenduojama iš grunto kasti dviejų metų augalų, bet geriau rinktis saugiam prigijimui vyresnį augalą vazone.

Agrastai

Agrastų sodinukai vazonuose ir atviromis šaknimis. Kamieninės ir krūminės vaismedžių formos.

Aronijos

Vaisinis, vaistinis, gražiai ir ilgai žydintis, kompaktiškas ir puošnus, lengvai formuojamas, visiškai atsparus ir abosoliučiai nereiklus - toks svajonių augalas tiesiog privalomas kiekviename šiuolaikiškame sode.

Pasak mokslininkų, juodavaisė aronija yra vertingesnė už šilauoges. Ji atspari šalčiams, jos nepuola kenkėjai, nebijo oro užterštumo, nereikia rūgštinti ar kaip nors specialiai ruošti dirvos.

Nuskinti vaisiai gali būti saugomi vėsiai iki 2 mėnesių, o geriausiai laikosi drėgnesniame rūsyje ar uždengtame inde šaldytuve. Tinka šaldyti. Palaikyti ar pašalę vaisiai skanesni už šviežiai nuskintus, saldesni, turi mažiau taninų.

Džiovinti ir sumalti vaisiai labai tinkami konditerijos gaminiams spalvinti ir suteikti maistinės vertės. Daugiausia vitaminų išsaugosite jei šviežiai skintas uogas sutrinsite lygiomis dalimis su cukrumi.

Turi daug pektino, todėl aronijos labai tinka kaip priedas uogiėnėms. Jos turi daug antocianinių ir polifenolių, kas privalu kokybiškam sausam raudonam vynui. Nepakartojamas ir aronijų vynas, aronijas galite naudoti kaip priedą kitų uogų ir visių vynams.

Gausu vitaminų, mikroelementų, fosforo ir geležies, askorbo rūgšties, vitaminų K, E, o P vitamino turi rekordiškai daug. Uogų arbata tinka peršalimo ligoms gydyti.

Tyrimais patvirtinta, kad antioksidantų aronijos turi tiek pat kiek šilauogės ir gervuogės, arba 1,5 karto daugiau už serbentus ar spanguoles.

Moksliniai tyrimais nėra patebėta šalutinio poveikio vartojant aronijų uogas net ir didesniais kiekiais. Iš krūmo galite nuskinti nuo 5 iki 10 kg uogų, pavertus sultimis gausite apie 4-7 litrus.

Veislinės aronijos labai skiriasi nuo laukinių uogų skoniu, dydžiu ir produktyvumu.

Rytų Europoje išskiriamos trys vertingiausios aronijų veislės, kurių genėtinė kilmė identiška: GALICJANKA, NERO ir VIKING. HUGIN yra kitos kilmės. Jos visos savidulkės, apdulkinamos bičių, žiedai medingi.

Aronijų veislės

• GALICJANKA - perspektyviausia palyginti nauja veislė, komercinėms pantacijoms, nes uogos ypač stambios, deri ypač gausiai, o svarbiausia - vaisiai sunoksta vienu metu, todėl galima vienodos kokybės sunokusį derlių nuimti vienu metu, mechanizuotai.
• Tuo tarpu HUGIN, NERO ir VIKING rekomenduojamos būtent sodininkams - mėgėjams.
• NERO - čekiška veislė, kompaktiškas, iki 2m aukščio, mažesnio nei VIKING augumo, uogos yra dukart didesnės už laukinės juodavaisės aronijos ir turi dukart daugiau vitamino C palyginti su laukinėmis.
• VIKING - švediška veislė, iki 3m aukščio krūmas, uogos viskuo panašios į NERO. Sultingumas identiškas GALICJANKA, uogos tik truputį mažesnės už Galicjanka.
• HUGIN - švediška veislė, pasižyminti pačiomis aromatingiausiomis, saldžiausiomis ir pačiomis vertingiausiomis uogomis. Jose daugiausia polifenolių, uogos šviesesnės nei kitų juodavaisių aronijų. Tačiau uogos 4 kartus mažesnės už Galicjanka, Viking, Nero uogas. Sulčių spalva šviesesnė nei kitų juodavaisių. Labiausiai tinkama džiovinti, taip pat kaip priedas minkštiems duonos kepiniams.

Labai tinka gyvatvorėms, pavieniui galima formuoti medelio forma. Galima skiepyti į šermukšnio kamieną - medelis bus didesnis.

Krūmas užauga iki 2-3 m aukščio, genimas panašiai kaip serbentai - tik vėliau, nuo 10 metų, pašalinamos seniausios (7-10 metų) šakos. Anksti pradeda derėti - jau 2-3 metais galite tikėtis derliaus.

Žiedai paprastai neapšala nuo pavasario šalnų,nes žydi jau po jų. Aronijos nereiklios dirvai, mėgsta šviesias ir saulėtas vietas. Mėgsta normalaus drėgnumo dirvožemius, kurie gali būtų rūgštūs. Paprastai sodinama su 2 metrų tarpais. Augalas produktyvus ir dekoratyvus išlieka kelis dešimtmečius.

Avietės

Avietės ir jų hibridai. Vasarinės ir remontantinės veislės. Sodinukai vazonuose internetu su pristatymu į namus visoje Lietuvoje.

Braškės

Braškės - visų mėgstamos sodo uogos, tačiau jos yra dar vertingesnės, nei iki šiol įsivaizdavome. Tai - ne tik vitamino C (100 g uogų net 71% dienos normos), mangano (18%) šaltinis, bet ir turtingas fotocheminių elementų - polifenolių lobynas, jų šiose uogose yra net iki 11-os kartų daugiau, nei daugumoje kitų vaisių ir uogų.

Braškės iš tikrųjų nėra tokios saldžios, kaip mes jas įsivaizduojame ir netgi mažiau saldžios nei dauguma kitų uogų. Jų „saldumą“ mes suprantame jausdami jų kvapiąsias medžiagas.

Mokslininkų ištirta, kad iš 360-ių šių braškėse esamų medžiagų net 31-a susijusi su skoniu ir aromatu. Braškių veislių selekcija šiuo metu būtent ir susitelkusi ties šių medžiagų atskleidimu naujose veislėse.

Kita selekcijos sritis, dar svarbesnė (nes tai žemės ūkio pramonės vystymosi garantas) - yra uogų išlaikymas transportuojant ir sandėliuojant.

Būtent taip išvestos pramoninės braškių veislės, visais metų laikais tobulai atrodančios parduotuvių lentynose, nors ir mėnesį laiko keliavusios iš kitos mūsų planetos pusės iki mūsų stalo. Jos visada kietos, tvirtos, stambios, vienodos ir nepatamsėjančios nuo suspaudimo.

Pramoninės braškės itin populiarios ir Lietuvoje - juk šaldyti „frigo“ daigai būtent ir skirti pramoniniam auginimui. Tenka pripažinti, kad pramoninės braškės dažnai stokoja minkštumo („tirpimo burnoje“), nors yra turtingos spalvos ir aromato, bet turi mažiau skonio ir yra vandeningos.

Šiuolaikinės sodo braškės atsirado dar XVIII a. Prancūzijoje, kuomet apie 1750-uosius metus buvo sukryžmintos Fragaria virginana iš Šiaurės Amerikos ir Fragaria chilensis iš Čilės Pietų Amerikoje.

Šiuo metu jų botaninis pavadinimas - Fragaria x ananassa, taip praminta dėl ananasų poskonio uogose.

Čia rasite tiek seniausias (istorines) veisles, tiek įdomius laukinių braškių ir žemuogių hibridus, baltavaises ir aviečių skonio braškes, vijoklines-besidriekiančias bei tradicines pačių geriausių skoninių savybių braškes. Tai - nepretenzingos veislės, kurias galite auginti tiek atvirame grunte, tiek ir lovelyje balkone.

Daugiau nei pusę asortimento sudaro remontantinės veislės, kurių derėjimui neturi įtakos dienos ilgumas, ir derliumi galite mėgautis nuo pavasario pabaigos iki pat rudens šalnų.

Braškių serija Bio sodinama tik į perdirbto kartono vazonėlius ir ženklinama popierinėmis etikėtimis. Siunčiame nuo balandžio iki vidurvasario. Kartu su braškių daigiais galime pateikti ir visus kitus augalus, užaugintus vazonuose, tad kviečiame užsakyti viską kartu.

Bruknės

Uogos vartojamos šviežios, pašaldytos ir kitaip perdirbtos: uogienėse, džemuose, saldžiuose ir aštriuose padažuose, rauginamos, džiovinamos ir t.t.

Lapai naudojami arbatose, tačiau negalime gerti jų reguliariai. Lapai gali būti džiovinami ir naudojami kaip vaistinė medžiaga.

Cidonijos

Daržovės: kuriose gausu vitaminų, mineralų ir ląstelienos

Figmedžiai

Figmedis - bene lengviausiai auginamas terasos augalas, kuris ne tik dekoratyvus ir praktiškas, bet ir, remiantis naujausiais medicinos atradimais, vertingas vaistinis augalas.

Ir ne tik vaisiai, kurių galima lengvai užsiauginti, bet ir lapai. Britų mokslininkai neseniai nustatė, kad džiovintų figmedžių lapų ekstraktas veiksmingai gydo diabetą, o vaisiai, kaip žinoma nuo seno, mažina "blogojo" cholesterolio kiekį kraujyje ir turi įvairių ktų vaistinių savybių. Todėl tikrai verta auginti figmedį.

Gervuogės

Gervuogės: auginti nesudėtinga, joms reikalinga panaši dirva kaip avietėms - rūgšti ir derlinga. Geriausia - saulėta vieta užuovėjoje.

Gervuogės būna tiesiastiebės, vijoklinės arba pusiau tiesiastiebės. Visos gervuogės reikalauaja vienokių ar kitokių atramų. Kiti Vaiskrūmiai ir uogakrūmiai internetu.

Kriaušės

Kriaušės nuo seno auginamos Lietuvoje, o šiuolaikinės krisušės yra žemesnio augumo.

Pristatome net keturių žemaūgių poskiepių kriaušes (viso per 30 veislių ir poskiepių kombinacijų) :

• S-1 - žemaūgis, derlingas, atsparus šalčiui, tinkamas rūgščioms dirvoms;
• BA-29 - žemaūgis, itin derlingas, itin atsparus šalčiui, tinkamas sausoms dirvoms;
• Eline - panašus į cidoniją C poskiepį - nykštukinis, ir kartu gan atsparus šalčiui poskiepis;
• Pyrodwarf - pusiau žemaūgis, itin atsparus šalčiui, toleruojantis šarmines/kalkėtas dirvas, mažai priežiūros reikalaujantis ir pradedantiesiems sodininkams tinkamas.

Jei sodinate tik vieną kriaušę, rekomenduojame rinktis šeimos (giminės) medį arba dalinai savidulkę kriaušių veislę (Konferencinė, Pepi, Suvenirs), jei dvi - bent vieną dalinai savidulkę ir kitą panašiu metu žydinčią kriaušę, o jei tris ir daugiau skirtingų (pvz. vasarinę, rudeninę ir žieminę) - galite nebesukti galvos dėl apsidulkinimo, visos jos derės jūsų sode.

Medlievos

Medlievų sodinukai internetu su pristatymu visoje Lietuvoje. Desertinės kultūrinės medlievos, vertingos veislės. Dekoratyvinės ir gyvatvorių medlievos.

Nektarinai

Nektarinai: medis augus, žydi vėlai, todėl pavasario šalnos nepažeidžia. Nektarinai, kaip ir kiti kaulavaisiai turi būti auginami pakankamai derlingoje, neužmirkstančioje neutralioje (nerūgščioje ir nešarmingoje) priesmėlio ar priemolio dirvoje.

Persikai

Persikai, kaip ir kiti kaulavaisiai turi būti auginami pakankamai derlingoje, neužmirkstančioje neutralioje (nerūgščioje ir nešarmingoje) priesmėlio ar priemolio dirvoje.

Rūgščias dirvas būtina kalkinti, todėl sodinimo metu įterpkite kalkių kartu su organine trąša ir kasmet kalkinkite dirvos paviršių. Derėtų parinkti pačią šilčiausią sodo vietą (jokiu būdu ne dauboje), kuo labiau saulėtą, tačiau apsaugotą nuo vėjų.

Sausmedžiai

Sausmedžiai būna:

• Valgomieji krūmo formos
• Vijokliniai dekoratyviniai
• Krūmo formos dekoratyviniai

Valgomasis sausmedis - tai viena pirmųjų uogų sode ir kartu tai vienas lengviausiai auginamų uogakrūmių. Jis prisitaiko prastose ir net rūgščiose dirvose, išlaiko 40 laipsnių šaltį, todėl gali augti net vazone.

Sodinant melsvauogius sausmedžius yra viena pagridinė taisyklė - būtina sodinti bent tris skirtingas veisles, kad pasiekti maksimalų derlių (iki 1.5-2.5 kg nuo krūmo). Ir yra vienas žinotinas dalykas - kai augalas labai sparčiai augina ir nokina uogas (birželio mėn.), tuo metu jam reikia papildomo palaistymo.

Šiuolaikinių veislių privalumai - mažesnis uogų nubyrėjimas, ženkliai stambesni vaisai, o kas dar svarbu - be kartumo.

Serbentai

Serbentai: auginami kaip daugiašakis krūmas derlingoje puveningoje dirvoje. Toleruoja įvairią dirvą, taip pat šarmingą.

Pavasarį patręškite subalansuotomis universaliomis trąšomis ir papildomai azoto trąšomis. Sodinami truputį giliau nei augo medelyne.

Ką rudenėjant galima pasodinti savo užmiesčio darže?

Rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje darže lysvės ima tuštėti. Nurinktas aguročių ir cukinijų, baklažanų, pomidorų, svogūnų, morkų derlius, kamputyje vieniši tūno žieminiai kopūstai, o pilvoti moliūgai oranžiniais šonais godžiai gaudo kasdien vis labiau vėstančius saulės spindulius. Nors daržas plikas ir tuščias, nuleisti per vasarą nuo darbo sudiržusias rankas dar ankstoka.

Pripažinsime, sąrašas nemenkas, tad salotų mėgėjai gali džiugiai trinti rankas. Žinoma, reikėtų įvertinti vegetacijos laiką ir klimato sąlygas.

1. Salotos ne tik skanios, ne tik turi daug vitaminų ir mikroelementų, jos dar ir labai dailios - puikiausia sodo puošmena. Apskritai salotas galima sėti visą vasarą su nedidelėmis pertraukomis. Jei to dar nepadarėte, pradėti galite jau šiandien. Salotos nesunkiai ištveria žemesnes temperatūras, ramiai auga 5 °С temperatūroje, jų negąsdina šalnos iki -4-5 °С. Sodinimui tinka žalios lapinės salotos, kurių vegetacinis laikotarpis yra trumpas - t. y. Greitai augančios salotos taip pat greitai išsiurbia iš dirvos mikroelementus, todėl prieš sodinant patariama dirvą patręšti azoto-kalio trąšomis. Lapinės salotos mėgsta vėsą, skaniausios jos būna užaugusios 10-17 °С temperatūroje. Tad rugpjūtis ir rugsėjis - geriausias laikas auginti salotas. Lapines salotas maistui galima naudoti nuo sėjos praėjus 35-40 dienų, o gūžinės auga kiek ilgiau, iki 60-80 dienų.
2. Kininis kopūstas atsparesni šalčiui, gerai auga 14-18 °С temperatūroje, o aukštesnėje nei 25 °С temperatūroje - pradeda vysti. Todėl kininis kopūstas yra tobulas kandidatas į rugpjūčio ir rugsėjo lysves.
3. Gražgarstės - šio augalo lapai yra išskirtinio aštraus garstyčių-riešutų skonio. Be to, gražgarstes reikia gausiai laistyti, kitaip jos taps karčios.
4. Špinatai - vasarą špinatams net reikia dirbtinio pavėsio, užtat rudeniniai orai jiems puikiausiai tinka. Apie špinatų naudą ko gero visi esame girdėję. Popajus gali paliudyti!
5. Pipirnės - rugpjūtį-rugsėjį užaugintos pipirnės būna ypač skanios, sodrios, vešlios ir garbanotos. Pipirnės auga labai greit: 12-17 dienų nuo sėjos jau galima jas skinti.
6. Garstyčios - garstyčių būna baltųjų, juodųjų ir rudųjų. Jos taip pat mėgsta vėsą, geriausiai jaučiasi +18 °С temperatūroje, bet gali sudygti ir -3 °С temperatūroje. Juodosios garstyčios pernelyg mėgsta šilumą ir šiuo metu mums neaktualios. Jei nemėgstate garstyčių valgyti, užsėkite lysves baltosiomis garstyčiomis, kurios turi daugiau žalios masės.
7. Ridikėlius - šie sparčiai nokstantys sultingi šakniavaisiai gali džiuginti visą sezoną. Ridikėlius galima rauti jau 15-20 dienų po pasodinimo.
8. Žirniai - šios daržovės labiau tinka šiltesniam klimatui, kur rugsėjį ir spalį laikosi panašūs, be didelių temperatūros svyravimų, orai. Optimali temperatūra žirneliams - 18 °С. Jei šalnos prasideda anksti, rugsėjį pasodinti žirniai gali ir nesubrandinti ankščių. Bet žirniai lysvėse vis vien duos naudos, nes jie puikūs sideratai, o jų ūglius galima sukapoti ir įkasti į lysves.
9. Kvapniosios žolės - darže galima nuolat auginti ir puoselėti kvapnias ir greitai augančias prieskonines žoles: krapus, kalendras, bazilikus, petražoles, svogūnų laiškus ir kitus greitai augančių ir šalčiui atsparius žalumynus. Tam, kad žalumynai kuo greičiau dygtų ir nesiožiuotų, yra keletas gudrybių. Kai kurie daržininkai rekomenduoja sėklas dviem valandoms pamerkti į pieną. Taip pat galima naudoti augimą skatinančias priemones - biostimuliatorius. Daigų galima tikėtis jau po 8-10 dienų nuo sėjos, o dar po 2 savaičių galima mėgautis šviežiais žalumynais.

Visų išvardytų augalų derlių galite spėti surinkti dar šiais metais. O įpusėjus rugsėjui ir vėliau galima pasodinti daug augalų, kurių derliaus sulauksite ankstyvą pavasarį.

---