Daržinio builio tėvynė yra Vakarų Azija ir Kaukazas. Jis anksti pateko į Viduržemio pajūrio kraštus, o iš ten jau viduramžiais paplito ir vidutinio klimato juostoje. Nuo seno jis yra populiarus dėl aromatingų specifinio prieskonio lapų ir kraują gerinančių savybių. Kulinarai labai vertina specifinio prieskonio lapus.
Daržinio builio savybės ir panaudojimas
Daržinis builis (Anthriscus cerefolium) - salierinių šeimos žolinis vienmetis 20-70 cm aukščio prieskoninis, vaistinis, medingas augalas. Europos šalių daržuose paplito viduramžiais. Daržiniai builiai puikiai tinka su kitomis prieskoninėmis žolėmis, ypač peletrūnais, petražolėmis, bazilikais. Žolė dažniausiai vartojama šviežia. Builių galima užšaldyti, nors šviežių lapelių galima turėti visus metus: augalai puikiai auga ir vazonėlyje ant palangės.
Naudojamos dalys ir sudėtis
Naudojamos dalys - šaknys ir lapai. Daržinio builio lapuose yra eterinio aliejaus, kurio pagrindinis komponentas yra anetolis. Be to, daržinio builio lapuose yra vitamino C, provitamino A bei apiino. Tai vitamininis, organizmą stiprinantis augalas.
Gydomosios savybės
Eteriniai aliejai ir karčiosios medžiagos aktyvina inkstų veiklą ir virškinimą. Pavasarį vartojant daržinio builio lapus, galima iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas ir pagerinti kraują. Dietologai rekomenduoja šią daržovę sergant kepenų, inkstų, tulžies pūslės ligomis. Šviežiomis daržinio builio lapų sultimis patariama gydyti karštligę, galvos svaigimą, geltligę, viršutinių kvėpavimo takų ligas. Daržinio builio preparatai palengvina atsikosėjimą, jais taip pat patariama gydyti ilgai trunkančias ir žmogaus organizmą sekinančias ligas. Builio sultys skatina šlapimo išsiskyrimą. Beje, daržinio builio duodama ir naminiams gyvuliams šlapimui varyti. Builio sultimis bei lapais, kaip išoriniais ir vidiniais vaistais, patariama gydyti niežus, odos ligas bei hemorojų. Šviežiomis daržinio builio lapų sultimis patariama valyti kraują bei jų gerti padidėjus limfmazgiams.
Antpilo ruošimas ir vartojimas
2 valgomuosius šaukštus daržinio builio žolės užpilkite ½ stiklinės verdančio vandens, leiskite nusistovėti valandą laiko, po to antpilą nukoškite. Sergantiems niežais bei votimis šio antpilo patariama gerti po 50 mililitrų 2 kartus per dieną.
Daržinio builio auginimas
Tai vienametis išsikerojęs, iki 60 cm aukščio augalas. Gležni lapai yra daug kartų plunksniškai suskaldyti. Todėl, neatkreipus dėmesio į anyžių saldoką aromatą, galima lengvai supainioti su petražolėmis ir morkomis. Turi eterinio aliejaus anetolio, kurio ypač didelis kiekis būna augalui žydint. Balsvi žiedų skėčiai, priklausomai nuo sodinimo laiko, gali formuotis iki vidurvasario. Daržinis builis mažais baltais arba blyškiais rožiniais žiedais žiedynuose žydi gegužės-rugpjūčio mėnesiais, o jo vaisiai subręsta rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Daržinis builis pakankamai gerai auga pavėsyje, tačiau mėgsta purią, gerai drenuotą bei kalkėmis patręštą priemolio dirvą.
Sodinimas ir priežiūra
Daržinis builis geriausiai auga daliniame pavėsyje, drėgname dirvožemyje. Jis yra nereiklus maisto medžiagoms, bet esant sausrai pradeda anksti žydėti. Tai kenkia jo skoniui. Tai atsparus šalčiui augalas, todėl jau kovo mėnesį jį galima sėti į atvirą gruntą. Sėjama eilutėmis 10-15 cm atstumu. Patartina pakartotinai sėti kas 14 dienų, nes daržinis builis greitai auga ir žydi. Pasodintas tarp salotų savo kvapu jis atbaido amarus ir sraiges. Keletą augalų palikite žydėti, tada patys galėsite išsiauginti sėklų kitiems metams. Daržinį builį per žiemą galima auginti vazone ant palangės. Sėklos dygsta 2 savaites, taigi šiek tiek ilgiau negu sėjamoji pipirnė. Sėti, daigus sodinti rekomenduojama saulėtoje vietoje ar daliniame pavėsyje. Pageidautina drėgna, puri, humusinga, giliai įdirbta dirva. Sėją galima pradėti ankstyvą pavasarį, kai tik pavyksta įeiti į dirvą. Norint nuolat turėti jaunų lapelių, galima sėti pakartotinai kas kelias savaites. Vasarą patartina parinkti vietą daliniame pavėsyje, kad augalai ne taip skubėtų žydėti, būtų lengviau palaikyti dirvos drėgmę. Sėklos įterpiamos į 0,5-1 cm gylį. Sudygsta per 12-16 d. Sudygę augalai retinami 8-10 cm atstumais. Vėliau dar kartą retinama paliekant 25 cm tarp augalų, 40 cm tarpueiliais.
Derliaus nuėmimas
Derlius ištisai imamas po sėjos praėjus 6-8 sav., iki žydėjimo. Builiai pjaunami 10-15 cm virš dirvos. Patręšti (pvz., kompostu) ir palaistyti augalai vėl užaugina sultingus lapus. Lapai skaniausi jauni ir švieži. Juos vartoti galima jau po kelių savaičių nuo sėjos ir tik iki žydėjimo. Užšaldant aromatas išlieka, bet džiovinant ir verdant jis dingsta.
Geri ir blogi kaimynai
Builius galima sėti pramaišiui su ridikėliais ir ridikais, taip pat auginti tarp salotų, svogūnų. Eteriniai aliejai saugo juos nuo skruzdžių, amarų, sraigių, tikrosios miltligės. Netinkami builių kaimynai yra petražolės, kalendros, gražgarstės.
Daržinis builis virtuvėje
Builio lapeliai primena petražolę, o kvapas - anyžių ar baziliką. Tai populiarus prancūzų virtuvės prieskonis. Subtilaus skonio builio lapelių maišoma į salotas, jie tinka jūros gėrybių, vištienos, kiaušinių patiekalams, sriuboms ir padažams.
Patarimai naudojant daržinį builį
Daržninis builis yra svarbi daržovių sriubų sudėtinė dalis, dėl to dar yra vadinamas sriubos žole. Jo dedama į garsųjį Frankfurto žaliąjį padažą, jis taip pat tinka žuvies ir kiaušinių patiekalams, prie žalių daržovių arba sūrio. Jo dėkite prieš baigiant gaminti, kad nedingtų aromatas. Builiai dažniausiai vartojami švieži.
Tiršta daržinio builio sriuba (receptas)
1. Iš 100 g daržinio builio lapų kelis atidėti garnyrui, o likusius susmulkinti.2. Tada puode išlydyti 40 g sviesto ir jame paskrudinti apie 30 g miltų.3. Įpilti ¼ l pieno, ½ l daržovių sultinio ir virti ant silpnos ugnies 10 minučių.4. Per tą laiką susmulkintus builio lapus ištrinti su 100 g Creme fraiche ir sudėti į sriubą.5. Pabaigoje pasūdyti, įberti pipirų ir žiupsnelį cukraus.
Daržinis builis kaip cinko šaltinis
Daržinis builis (9 mg cinko / 100g) - tai žolė, kurioje yra daugiausia cinko pagal svorį ir tūrį. Daržinį builį galima valgyti šviežią, tačiau mineralai išlieka ir džiovintose žolelėse. Ši žolelė tinka su bet kokiais kiaušiniais - virtais, plaktais, kiaušiniene ar omletu. O jei kiaušiniai jums nepatinka, pabandykite daržiniu builiu paskaninti paltusą ar kitą švelnią žuvį.Štai keletas žolelių, kuriose taip pat gausu cinko:
| Žolelė | Cinko kiekis (mg / 100g) |
| Aguonos | 8 |
| Kardamonas | 7 |
| Salierų sėklos | 7 |
| Čiobreliai, džiovinti | 6 |
| Bazilikas, džiovintas | 6 |
| Garstyčių sėklos, geltonos | 6 |
| Kmynų sėklos | 5 |
| Anyžių sėklos | 5 |
| Krapų sėklos | 5 |
