Kasmet į Didžiąją Britaniją kaip ekonominiai migrantai atvyksta tūkstančiai jaunų nepasiturinčių lietuvių. Vieniems pasiseka susirasti gerą darbą, kiti patiria sunkumų ir išnaudojimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie atsiliepimai sklando apie darbą Anglijoje vištų gaudymo srityje, su kokiais iššūkiais susiduria darbuotojai ir kokios yra realios darbo sąlygos.
Skelbimai ir Pirmieji Įspūdžiai
Dažnai darbo skelbimuose siūlomi viliojantys pažadai: geras atlyginimas, apgyvendinimas ir galimybė užsidirbti. Tačiau realybė ne visada atitinka lūkesčius. Vienas tokių yra Žilvinas, kuris pasakoja, kad E. Mankevičius žadėjo jam maždaug 500 svarų (2080 litų) per savaitę uždarbį.
Laurynas Kelpša, kuris atvyko į Angliją būdamas vos 18 metų, prisimena pirmus įspūdžius:
„Skelbime buvo rašoma: reikalingi vištų gaudytojai, atlyginimas - nuo 200 iki 350 svarų, apgyvendinimas kambariuose po vieną, du žmones, galima pasirinkti gyventi vienam arba su kitu žmogum, nuomos kaina - 40 svarų per savaitę. Atrodė visai patrauklu, na, ir sugalvojau važiuoti“.
Tačiau, vos atvykus į Maidstoną, Laurynas iškart išgirdo perspėjimus, kad nieko gero čia nesitikėtų:
„Atvažiavome į Angliją ir sustojome prie namo, sako - čia tu gyvensi. Pasiėmiau daiktus, nuėjome, viskas gerai: svetainėje - dvi lovos, ant vienos guli vaikinukas, iš viršaus dar du nusileidžia. [...] Darbininkų namas. Ten nelabai prižiūrėta, nelabai tvarkinga“.
Darbo Sąlygos ir Iššūkiai
Darbas vištų fermose yra fiziškai sunkus ir reikalauja ištvermės. Ne vienas darbininkas po savo pamainos bėgdavo vemti, daug kam įsiskaudėdavo galvą. Stanislovas pasakoja:
„Košmaras ten buvo, o ne darbas. Mes gyvenome Maidstone ir visą vienuolikos žmonių brigadą vežiodavo po visą Angliją, kartais vykdome net į Škotiją. Gaudydavome vištas. Kaip čia pasakius... Jeigu Edikui nepatikdavo tavo snukis, tai tos savaitės uždarbio jau negausi“.
Vištų gaudymas yra sunkus fizinis darbas, dažnai atliekamas skubotai ir ne visada saugiai:
- Higiena: Vaikinas sako, kad tų vištų fermų, kuriose jam teko pabuvoti, būklė yra tragiška. Jose nesilaikoma nei higienos, nei darbo saugos normų.
- Amoniako kvapas: „Kiekvienoje fermoje yra amoniako kvapas. Jis susidaro nuo vištų išmatų. Dažniausiai su dideliais jo koncentratais susidurdavome mėsinių vištų fermose. Ten būdavo labai dideli koncentratai ir vištos būdavo labai didelės“
- Traumos: „Nuvažiavome į fermą, kai jau buvo sutemę, nes išvažiavome gal ketvirtą valandą vakare. Pastatas, „fūros“ laukia, sako - čia mes dirbsim. Įeinam į vidų, ten pilna vištų, antro aukšto grindys medinės. Kai pasakojo, kad viskas lūžta, netikėjau, bet pirmą dieną pats pamačiau, kai vienas žmogus įlūžo su viena koja aukščiau kelio“
Žilvinas pasakoja, kad tekdavo keltis dar naktį ir važiuoti į atokią fermą:
„Pirmaisiais mėnesiais mano rankos buvo nudraskytos iki kaulų. Vis dar turiu randų nuo vištų nagų. Be to, visi mes turėjome blusų. Tai kėlė pasišlykštėjimą. Kol gaudai vištas, jų blusos patenka tau ant veido. Visas aplimpi plunksnomis ir šūdais. Tačiau nusiprausti neleidžiama“.
Darbo tempas buvo toks nežmoniškas, kad darbininkai kartais tik po keletą valandų praleisdavo ant savo čiužinių. Reiškia, net negrįždavo į butą. Miegodavo kelionių metu, kai būdavo vežami į kitą fermą gaudyti vištų.
Išnaudojimas ir Smurtas
Deja, bet nemažai darbuotojų patiria išnaudojimą ir net smurtą. Žilvinas pasakoja, kad E. Mankevičius įdarbindavo žmones, kurių vienintelis darbas buvo grasinti darbininkams:
„Jei kas nors gerdavo ar mušdavosi, jis ateidavo su savo koviniu šunimi. Tačiau jis atsivesdavo šunį ir atimdavo pinigus iš mūsų net jeigu mes nepadarydavome nieko blogo. Kartais, kai jam reikėdavo pinigų, jis tiesiog sugalvodavo ką nors ir paimdavo tai, ką turi. Jeigu neturėdavai pinigų, jis sakydavo: „Dabar esi man skolingas“. Dar dažniau jis už darbą visiškai nemokėdavo“.
Stanislovas pasakoja, kad šansų pabėgti nebuvo - jeigu neturi pinigų, tai kaip grįžti namo? Edikas vyrui liko skolingas šimtus svarų.
Kitas vyras pasakoja, kad banditas metaliniu strypu sulaužė jam kelis šonkaulius. Baimindamasis tolimesnio susidorojimo, netekti darbo ir pastogės, jis net nesikreipė į gydytojus.
Pabėgimas ir Naujos Galimybės
Nepaisant sunkių patirčių, kai kurie darbuotojai randa jėgų pabėgti ir ieškoti geresnio gyvenimo. Stanislovas pabėgo kartu su draugu, gavę dalį užmokesčio jie spruko į jau surastą naują darbo vietą pas anglą ūkininką:
„Reikėjo pabėgti, o kaip kitaip? Jeigu nebūtume pabėgę, nebūtume gavę jokio užmokesčio. Dabar turiu gerą darbą. Čia atsivežiau ir savo šeimą. Praeities patirtis - nelabai džiugi. Bet ką padarysi“.
Institucijų Reakcija ir Tyrimai
Sulaukusi daugybės darbininkų skundų 2012 lapkričio mėnesį tarnyba „Gangmaster Licencing Authority“, Kento policija ir Sunkių organizuotų nusikaltimų agentūra ėmėsi veiksmų prieš šią įmonę. Vienu nurodytų adresų šalies pietryčiuose pareigūnai aptiko darbininkų grupę, penkias dienas gyvenančią furgone. Tuo pačiu furgonu jie važinėjo po fermas iki pat Glazgo, neturėdami galimybės net nusiprausti.
Anglai firmos savininkai buvo suimti įtariant prisidėjus prie prekybos žmonėmis su tikslu išnaudoti darbe. Jų firmos licenzija sustabdyta, tačiau pora visą kaltę verčia E. Mankevičiui. Sėkmingas baudžiamasis persekiojimas priklauso nuo to, ar jis bus suimtas.
Lietuvos policija taip pat bendradarbiauja su britų pareigūnais dėl informacijos apie E. Mankevičių. Anglijos pareigūnai prašė pasakyti, kad žinoma apie šį asmenį. Informaciją suteikėme.
Išvados
Darbas Anglijoje vištų gaudymo srityje gali būti sunkus ir kupinas iššūkių. Svarbu būti budriems, nepasitikėti visais pažadais ir žinoti savo teises. Jei susiduriate su išnaudojimu ar neteisėtu elgesiu, nedelsdami kreipkitės į atitinkamas institucijas.