Dantų ėduonis ar dantų kariesas - viena labiausiai paplitusių burnos ertmės ligų visame pasaulyje. Remiantis atliktais tyrimais, net 90% gyventojų yra sirgę šia liga. Kaip ir apie kiekvieną ligą, taip ir apie dantų ėduonį - galime pamatyti ar išgirsti daug skirtingos informacijos, tačiau ar viskuo galime aklai tikėti?

Kas yra dantų ėduonis?

Dantų kariesas, kitaip dar vadinamas ėduonimi, įvardijamas kaip labiausiai paplitęs susirgimas, nuo kurio kenčia daugiau nei devyniasdešimt procentų pasaulio žmonių. Dantų ėduonis yra lėtinė infekcinė liga, kurią sukelia ant danties paviršiaus prisitvirtinusios kariesogeninės bakterijos, metabolizuojančios cukrų ir gaminančios rūgštį. Ilgainiui ligai progresuojant dėl burnoje esančios rūgštinės terpės pradeda irti kietieji danties audiniai - emalis, dentinas, cementas.

Supaprastinus karieso atsiradimą lemia trys pagrindiniai veiksniai - angliavandenių turintis maistas, bakterijos ir laikas. Jei išpildomos visos šios sąlygos, po kurio laiko galima pastebėti dantų spalvos pakitimus.

Dantų ėduonies priežastys

Dantų ėduonį paskatinti gali bendri organizmo sutrikimai (kraujotakos ligos, cukrinis diabetas ir kt.) ar genetinės ligos, kurioms esant būtina kruopštesnė nei įprasta dantų ir burnos ertmės priežiūra. Tačiau dažniausia priežastis, dėl kurios atsiranda dantų ėduonis - nepakankama ar netinkama burnos ertmės higiena. Ėduonies atsiradimas tiesiogiai susijęs su gausiu paprastųjų angliavandenių vartojimu. Dantų ėduonis atsiranda ir dėl prastos burnos higienos, dėl tam tikrų mikroelementų (pavyzdžiui, fluoro) trūkumo, dėl angliavandenių pertekliaus maiste, ir t.t.

Taigi, pagrindinės ėduonies priežastys yra šios:

• Susidariusios apnašos: Pagrindinė ėduonies atsiradimo priežastis, tai ant dantų susikaupusios dantų apnašos, lipni bakterijų plėvelė.
• Cukraus vartojimas: vartojant daug cukraus turinčius maisto produktus padidėja ėduonies atsiradimo rizika, nes burnoje esančios bakterijos minta cukrumi ir gamina rūgštis, kurios kenkia dantims.
• Prasta burnos higiena: Netinkamas dantų valymas šepetėliu ir siūlu gali sukelti apnašų kaupimąsi ir padidinti ėduonies susidarymo tikimybę.
• Rūgštus maistas ir gėrimai: Rūgščios medžiagos gali suardyti dantų emalį, todėl jie tampa labiau pažeidžiami ėduonies.
• Fluoro trūkumas: Nepakankamas fluoro kiekis vandenyje arba burnos priežiūros priemonėse gali susilpninti dantų emalį ir padaryti dantis labiau linkusius į ėduonies atsiradimą.

Kaip cukrus veikia dantis?

Turbūt dauguma jau vaikystėje yra girdėję apie cukraus žalą mūsų dantims. Tačiau kyla klausimas, kaip jis veikia dantis? Burnos bakterijoms skaidant cukrų susidaro rūgtis, kuri tirpdo apsauginį emalio sluoksnį ir taip randasi ėduonis ir ertmės dantyse. Kitaip tariant, burnoje esančios bakterijos cukrų naudoja kaip maistą. Iš jo pasigamindamos sau reikiamą energiją, jos greičiau dauginasi ir auga.

Cukrus laikomas dideliu dantų priešu, nes angliavandeniai nusėda ir prilimpa prie pat danties paviršiaus. Burnoje susidariusi rūgštinė terpė ir įvairūs maisto likučiai sudaro palankias sąlygas bakterijoms vystytis. Galiausiai atsiranda dantų ėduonis. Visas vartojamas maistas ir gėrimai į mūsų organizmą patenka per burną, todėl burna veikia kaip kovos laukas tarp naudingų ir kenksmingų bakterijų. Daugelis tyrimų parodė, kad kai kurios iš šių kenksmingų bakterijų gamina rūgštį burnoje, kai suvartojame cukraus. Kuo daugiau cukraus žmogus vartoja, tuo daugiau „maisto” kariesogeninėms bakterijoms jis duoda.

Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume teikiamų paslaugų kokybę.

Angliavandeniai ir dantų sveikata

Angliavandeniai skirstomi į dvi dalis, t.y. paprastuosius ir sudėtinius. Parastiesiems priskiriama gliukozė, fruktozė ir galaktozė. Kai vartojame daug paprastųjų angliavandenių, burnoje susidaro rūgštinė terpė ir greičiau atsiranda ėduonis. Tai nereiškia, kad daug fruktozės turinčių vaisių bei daržovių vartojimas kenkia dantims. Iš tiesų pavojingiausi yra dirbtinai saldinti produktai, kuriuose yra didelis kiekis cukraus.

Paprastiesiems angliavandeniams priklauso monosacharidai - gliukozė, fruktozė ir galaktozė. Gliukozė dar vadinama vynuogių cukrumi, o fruktozė - vaisių cukrumi. Šių monosacharidų yra vaisiuose, daržovėse, meduje. Fruktozė yra saldesnė už gliukozę.

Cukraus per parą galima suvartoti suaugusiai moteriai 50 gramų, aktyviam vyrui - apie 62,5 gramus, o vaikui ši norma turėtų būti dar mažesnė (apie 10 proc. suvartojamos dienos energijos). Labai svarbu šių normų neperžengti.

Tačiau koncentruotose sultyse yra daug cukraus. Nesubalansuota mityba, minkštos konsistencijos konditerijos produktų, prisotintų cukrumi, vartojimas turi įtakos ėduonies vystymui. Burnos ertmėje yra įvairių vietų, kuriose ilgokai (nesilaikant burnos higienos) išlieka minkšto, saldaus ir lipnaus maisto likučių. Angliavandeniai taip pat nusėda ir prilimpa prie danties paviršiaus. Jie tampa gera terpe apsigyventi ir daugintis įvairiausių bakterijų kolonijoms.

Ėduonies stadijos

Skiriamos 4 pagrindinės karieso formavimosi stadijos:

1. pirmajame etape susiformuoja kariozinė dėmė,
2. antrajame - paviršinis kariesas,
3. trečiajame - vidurinysis ėduonis,
4. o ketvirtajame - gilusis kariesas.

Pirmoje stadijoje ant danties pastebima matinė dėmė, kurią tinkamai valant galima atitolinti gilesnio ėduonies formavimąsi. Šiame etape pacientams dažniausiai neskiriamas dantų plombavimas (išskyrus tuos atvejus, kai tai yra reikalinga dėl estetinių priežasčių).

Pačioje dantų ėduonies pradžioje galite pastebėti balkšvas dėmeles ant emalio paviršiaus ar jo vagelėse, pats dantis nebūtinai tampa jautrus ar skausmingas. Tai pirmas dantų audinių įrimo požymis. Apie karieso vystymąsi dažniausiai išduoda nelygių kraštų ertmės, kurios aptinkamos apsilankius pas odontologą.

Dantų ėduonies simptomai

• Baltos arba tamsios dėmės ant dantų: Akivaizdžiai pastebimos baltos arba tamsios dėmės ant dantų gali indikuoti, kad yra ertmė.
• Dantų jautrumas: Padidėjęs jautrumas karštam, šaltam ar saldžiam maistui ir gėrimams.
• Skausmas: Dantų skausmas arba pažeisto danties skausmas, ypač kramtant ar vartojant tam tikrus maisto produktus, gali reikšti ėduonį.
• Matomos skylutės: Kai danties paviršiuje jaučiama arba matoma skylutė, tai yra aiškus ėduonies požymis.
• Spalva: Tam tikros danties vietos spalvos pasikeitimas arba patamsėjimas gali būti danties ėduonies ir ertmės susidarymo požymis.

Ėduonies diagnostika ir tyrimai

Odontologai naudoja įvairias diagnostikos priemones ir procedūras, kad tiksliai nustatytų ėduonį. Štai keletas dažniausiai naudojamų dantų ėduonies diagnozavimo metodų:

1. Vizuali apžiūra: Įprastinės dantų apžiūros metu odontologai vizualiai apžiūri dantis, ieškodami matomų ėduonies požymių, pavyzdžiui, dėmių, skylučių ar spalvos pakitimų.
2. Rentgeno spinduliai: Atlikti dantų rentgenogramas yra labai svarbu norint aptikti ertmes tarp dantų arba po esančiomis plombomis, kurių nematyti vizualinės apžiūros metu. Rentgenogramos suteikia išsamų dantų vaizdą ir padeda odontologams nustatyti ertmes ankstyvoje stadijoje.
3. Ėduonies aptikimas lazeriu: Pažangiosios technologijos odontologijoje apima lazerinių prietaisų naudojimą ertmėms aptikti. Šie prietaisai gali nustatyti net mažiausias ertmes matuodami šviesos atspindį nuo danties paviršiaus.
4. Transiliuminacija: Transiliuminacija atliekama per dantį šviečiant ryškia šviesa. Nagrinėdami, kaip šviesa sklinda per dantį, odontologai gali aptikti ėduonies vietas, kurios gali būti nematomos plika akimi.
5. Fluorescenciniai dažai: Kartais odontologai naudoja specialius fluorescencinius dažus ėduoniui nustatyti. Dažai prilimpa prie pažeistų vietų, todėl jos tampa geriau matomos specialioje šviesoje.

Ėduonies gydymas

Ėduonies gydymas atliekamas išvalant danties ertmę ir ją plombuojant arba atstatant protezu (dantų protezavimas Vilniuje). Pirminėse karieso stadijose galima išvengti dantų plombavimo, tačiau vėliau reikia rimtesnio dantų gydymo.

Kai kalbama apie dantų ėduonies gydymą ir priežiūrą, metodai priklauso nuo ėduonies sunkumo. Štai įprastos ėduonies pažeistų dantų atstatymo galimybės:

• Plombavimas: Odontologas užpildo ertmę plomba.
• Vainikėliai, įklotai, užklotai: Odontologų naudojami tada, kai danties ėduonis yra pažeidęs labai daug sveiko danties paviršiaus. Pašalinę ir sutaisę pažeistą danties dalį, likusias struktūras šlifuoja ir ruošia pasirinktai restauracijai.
• Šaknų kanalų gydymas: Jei danties šaknis arba pulpa yra nepataisomai pažeista arba negyva, gali prireikti atlikti endodontinį gydymą. Šios procedūros metu odontologas pašalina danties nervą, kraujagysles, kt. audinius, pvz. seną užterštą užpildą iš šaknies kanalo. Gydytojas kanalą apdoroja specialiomis cheminėmis medžiagomis, išvalo išplatina specialiais instrumentais. Tada šaknys užpildomos specialia medžiaga.

Prevencija

Prevencija visuomet yra pats geriausias ligų gydymo metodas, ir dantų kariesas tikrai nėra išimtis. Norint išvengti dantų ėduonies, svarbiausia palaikyti gerą burnos higieną.

Pats cukraus vartojimas ėduonies nesukelia, tačiau jei žmogui trūksta burnos higienos įgūdžių, t.y., žmogus nemoka taisyklingai išsivalyti dantų, nenaudoja dantų siūlo, dantis valo tada kai prisimena, o ne du kartus per dieną, ėduonis vystosi labai greitai.

Svarbu žinoti, jog net nejaučiant skausmo, gydytojas odontologas gali laiku pastebėti ir užkirsti kelią dantų ėduoniui. Gydytojas odontologas ar burnos higienistas reguliarių profilaktinių vizitų metu vertina situaciją ir gali pastebėti dantų ėduonį pačioje ligos pradžioje.

Taip pat svarbu rūpintis ir vaikų dantimis: vos tik išdygsta pirmasis dantukas, reikėtų pasirūpinti tinkama burnos higiena. Pirmuosius išdygusius dantukus dažniausiai pakanka nuvalyti virintame vandenyje pamirkytu marlės gabaliuku, o vėliau galima pereiti ir prie specialių priemonių naudojimo. Klaidinga manyti, kad pieninius dantis nėra būtina gydyti: jei atsiranda rimtų pažeidimų, tai gali pakenkti ir nuolatiniams dantims.

Mitybos patarimai

Žmogaus organizmas - tai harmoninga sistema, energiją gaunanti su maistu. Todėl visa mūsų savijauta, taip pat ir dantų sveikata, labai priklauso nuo to, ką valgome. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, jog nepilnavertė mityba, saldumynų ir kitų nesveikų produktų vartojimas, skatina ėduonies atsiradimą bei sukelia kitas problemas. Todėl norint turėti sveikus ir gražius dantis, būtina subalansuotai ir sveikai maitintis.

Jei norite turėti sveikus dantis, venkite šių produktų:

• Saldumynų. Cukrus burnoje sudaro rūgštinę terpę, kuri yra palanki bakterijoms bei skatina ėduonies susidarymą.
• Gaiviųjų gėrimų. Juose yra didelis kiekis cukraus, kuris sudaro palankią terpę ėduoniui, ir dažiklių, kurie gali pakeisti emalio spalvą.
• Bulvių traškučių, krekerių. Šie produktai turi didelį krakmolo kiekį, o tyrimai rodo, kad krakmolas taip pat padeda atsirasti ėduoniui. Be to krakmolas ilgai išsilaiko ant dantų paviršiaus.
• Džiovintų vaisių. Datulės, razinos ir džiovinti bananai turi apie 10 % fruktozės t.y. vaisių cukraus. Jis, kaip ir paprastas cukrus, skatina atsirasti ėduonį. Džiovinti vaisiai nėra pavojingi, kai juos vartojame saikingai.

Praturtinkite mitybą šiais produktais:

• Lapinės salotos. Kramtymo metu ant dantų paviršiaus nusėda mikroskopinės dalelės, kurios padeda kovoti su bakterijomis. Be to, jei valgote kopūstus, salotas, špinatus ir rūgštynes, organizmas lengviau įsisavina kalcį, reikalingą stipriems dantims.
• Pieno produktai. Juose gausu kalcio, kuris yra pagrindinė dantų kaulų statybinė medžiaga.
• Vanduo. Mokslininkai nustatė, kad geriant nepakankamai vandens, du kartus padidėja rizika susirgti burnos ertmės ligomis ar kariesu.
• Braškės. Įvairios uogos turi daug mikroelementų, kurie naudingi dantims. Tačiau braškėse esanti rūgštis juos dar ir balina.
• Fluoro turintys produktai. Graikiniai riešutai, sardinės, šprotai, ikrai ir kiaulių kepenys pasižymi dideliu fluoro kiekiu. Šis elementas naudingas dantims, nes stiprina dantų emalį.

Laikykitės šių mitybos patarimų ir džiaugsitės ne tik sveikesniais dantimis, bet ir geresne fizine savijauta.

Mitai apie ėduonį

Mitas nr. 2: ėduonį lengva pastebėti. Nors dalis pacientų nejaučia jokių simptomų, tačiau tai nereiškia, kad dantys yra visiškai sveiki. Mitas nr.3: kartą išgydytas dantis daugiau nebeges. Mitas nr. 4: kuo daugiau pastos naudosite, tuo bus geriau.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar ėduonis gali išnykti savaime?

Jei ėduonis nėra pradinėje formavimosi stadijoje, jis negali natūraliai užgyti, ypač tas, kuris prasiskverbė pro dentiną. Kai pradedate jausti skausmą danties vietoje, tai ženklas, kad pažeidimas yra per didelis ir turėtumėte kreiptis į odontologą, kuris profesionaliai gydys ėduonį.

Ar dantų ėduonis yra užkrečiamas?

Dantų ėduonis nėra tiesiogiai užkrečiamas, tačiau bakterijos, sukeliančios ėduonį, gali būti perduodamos nuo vieno žmogaus kitam. Tačiau svarbu pažymėti, kad vien bakterijų perdavimas nereiškia, jog asmuo automatiškai susirgs dantų ėduonimi - tam įtakos turi ir kiti veiksniai, tokie kaip burnos higiena, mityba bei dantų struktūra.

Kokia yra dantų ėduonies gydymo eiga?

Gydytojas parenka tinkamą plombavimo medžiagą, atsižvelgdamas į ertmės dydį, vietą ir estetines savybes. Išvalius ėduonį, danties ertmė yra paruošiama ją ėsdinant, apdorojant specialia surišimo medžiaga. Kartais reikalingas smėliavimas ar papildomos pamušalinės medžiagos aplikacija. Plombavimo medžiaga pritaikoma ir sukietinama specialia šviesa. Galiausiai danties paviršius šlifuojamas ir poliruojamas, kad atitiktų natūralią danties formą ir neerzintų burnos ertmės audinių.

---