Danielių auginimo verslas
Į dėmėtuosius elnius panašūs ir elninių šeimos žinduoliams priklausantys danieliai savo išvaizda yra tarpinis gyvūnas tarp elnio ir stirnos. Kadaise Lietuvos miškuose jų buvo daugybė, tačiau praėjusio amžiaus viduryje nuo beatodairiškos medžioklės jie buvo išnykę iš mūsų miškų. Sovietmečiu buvo bandoma atnaujinti danielių populiaciją, tačiau natūraliai išplitusių danielių nėra daug, todėl tik kai kuriose giriose galima sutikti nedidelėmis bandomis besiganančių danielių. Po nepriklausomybės atkūrimo danielių populiacijos gausinimu užsiėmė ne tik miškininkai, bet ir kai kurie ūkininkai. Lietuvoje dabar gyvena danieliai, kurių protėviai buvo atvežti iš Vakarų Europos, tačiau mūsų šalies augintojai ženkliai atsilieka nuo kaimyninių augintojų – lenkai ir latviai danielių auginime pažengę gerokai toliau. Šiandien Lietuvoje danieliai daugiausiai veisiami dėl grožio ir medžioklei.
Jaunas danieliaus patinas
Tačiau danielių auginimas gali tapti sėkmingu verslu, galinčiu atnešti nemažą pridėtinę vertę bei duoti pastovų pelną tiems ūkininkams, kurių žemės plotai nėra itin derlingi ir nėra tinkami kitoms ūkinėms veikloms vystyti. Šių gyvūnų mėsa yra itin aukštos maistinės vertės ir laikoma delikatesine. Danielių mėsa gali būti prilyginama lašišinių žuvų mėsai ir vakarų šalyse, lyginant su kitų kanopinių gyvūnų mėsa, parduodama pačia aukščiausia kaina. Be to, lyginant su naminiais gyvūnais elninių šeimos žvėrių skerdienos išeiga yra apie 60 proc., tai yra, jokio kito naminio gyvulio skerdiena nesudaro tokio kiekio. Pastovias pajamas gali duoti ne tik danielių mėsa, savo vertę turi ir kailiai. Be to, labai vertingi yra danielių ragai, o ypatingai jaunų patinų ragai (pandai), iš kurių farmacininkai gamina vaistinį preparatą pantokriną.
Apie šių gyvūnų auginimą pakalbinau danielių auginimo praktiką Petrą Baroną, Anykščių rajone įsikūrusios kaimo turizmo sodybos Barono vila šeimininką, kuris sako, kad šios erdvios sodybos puošmena yra ne tik unikali gamta, bet ir poilsiautojų akį džiuginantys laukiniai žvėrys. Sodybos šeimininkas pirmuosius laukinius žvėris, danielius ir tauriuosius elnius, įsigijo 2008 metais. Šiuo metu netoli sodybos galima išvysti ne tik elnius, bet ir Gotlando avis. Anksčiau banda laikydavosi atokiau nuo svečių apgyvendinimo vietos, tačiau šiuo metu gyvūnai gyvena arčiau sodybos, todėl poilsiautojai turi galimybę pasigrožėti ne tik gamta, bet laukiniais gyvūnais. Iš visų auginamų gyvūnų danieliai išsiskiria savo jaukumu – jie mielai iš rankų ima duoną ir kitus skanėstus.
Briedžių, elnių, danielių, stirninų trofėjų paruošimas
briedžio ir elnio – 1 vai. – 1,5 val.
danieliaus – 45 min. – 1 val.
stirnino – 30-45 min.
Verdant vandens pilama iki rėžių, o ragų kamienai ir ręžės stipriai apvyniojamos skudurais, kad garų poveikyje ragai nepakeistų spalvos. Jei vanduo neapsemia visos kaukolės, ji uždengiama polietileno gabalu. Peilio, žirklių, pinceto pagalba pašalinama mėsa, oda ir sausgyslės. Mėsos likučius patogu pašalinti metaliniu šepečiu. Reikia būti labai atsargiems, kad nepasimestų nosies kaulai (greitai suyra juos tvirtinančios kremzlinės sąaugos) ir dantys. Vėliau, nuriebinti ir nubalinti, šie kaulai bus priklijuoti. Nuvalyta kaukolė išdžiovinama ir nuriebinama. Nuriebinimas, balinimas ir padengimas organiniu stiklu ar parafinu atliekamas taip pat, kaip ir ruošiant plėšriųjų žinduolių kaukoles.
Menkesnių elninių žvėrių ragai gerai atrodo, kuomet paliekama ne visa kaukolė, bet tik jos dalis. Pjaunama specialiu pjūkleliu, skirtu kaulams pjaustyti (jį galima įsigyti medicininės įrangos parduotuvėje ar veterinarinėje vaistinėje). Pjūviai atliekami kaip parodyta piešinyje.
Jei žveris sumedžiojamas prieš pat ragų numetimą, reikia būti peč atsargiems, kad betvarkant ragai nenukristų. Priklijuoti ar kitaip pritvirtinti prie kaukolės ragai parodose nevertinami.
Ragų negalima nei dažyti, nei lakuoti. Norint paryškinti natūralią ragų spalvą, jie iškart po paruošimo ištepami augaliniais aliejais. Jei kaukolė paliekama visa prie lentos, ji pritvirtinama specialiu kabliu, jei paliekama tik jos dalis, priveržiama medvarščiais.
Įvertinimas: 3.4 / 5. Balsavo: 5
Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!
Informacija
Lietuvoje yra ir 972 medžioklės plotų naudotojai, kurie pagal aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymą šį sezoną turi teisę sumedžioti 13 152 tauriuosius elnius ir 3888 briedžius. Stirnos nuo šių metų nebelimituojamos, tad šių gyvūnų populiacijos palaikymas dabar priklauso tik nuo medžiotojų. Palyginti: Latvijoje 2019 metais sumedžiota apie 8700 briedžių, 23 000 tauriųjų elnių ir 50 000 stirnų.
Kaip nurodo apklausti Lietuvos medžiotojai, nėra įprasta parduoti žvėrieną supirkėjams ir labai retas būna pasirengęs parduoti savo sumedžiotą elnią ar briedį. Dauguma medžioklės produkcijos lieka sau arba duodama apdoroti ir grįžta į medžiotojų ir jų šeimų šaldytuvus kaip dešros, koldūnai ir kiti gaminiai.
Perkame medienos sandėlius
Jūsų patogumui, perkame medienos sandėlius.
Jei dėl tam tikrų priežasčių ar aplinkybių neturite laiko pardavinėti medienos, galime ją visą nupirkti tiesiog sandėlyje, išmatuojami kiekiai, ir sutariama dėl abiems pusėms priimtinos kainos. Už perkamą medienos sandėlį atsiskaitome iš karto.
Jei planuojate kirsti mišką, pasikonsultuokite su mūsų bendrovės konsultantu ir mes patarsime kokio ilgio, diametro ir kokios kokybės sortimentus gaminti reikėtų, kadangi kai kurie medienos sortimentai skirtinguose Lietuvos regionuose yra gaminami skirtingo ilgio bei diametro.
Mums svarbi mūsų įmonės reputacija, siekiame būti patikimi, todėl su savo klientais atsiskaitome iš karto.
Mūsų Bendrovė gerbia ir saugo savo užtarnautą gerą vardą, todėl perka tik teisėtais būdais įgytą ir pagal miškininkystės reikalavimus paruoštą medieną.