Užgavėnės - žiemos šventė, kurios paskirtis išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį. Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti. Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos.
Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų - nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos. Lietuvoje Užgavėnės švenčiamos centrinėse miestų aikštėse. Pagrindiniai šventės veiksmai šventės veikėjų Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Svarbus šventės atributas blynai.
Pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių ‘gavėti’ (silpti) bei ‘gautis’ (žemė gaunasi iš po žiemos miego).
Užgavėnių kaukės ir persirengėliai
Lietuviai senovėje Užgavėnių karnavalo kaukes pasidarydavo patys. Jose atsispindėdavo žmonių darbštumas ir išradingumas, nors jos būdavo pagaminamos iš paprastų, tuomet kasdien buityje naudojamų medžiagų: medžio tošies, ratlankių, lentelių, kailio, lino pluošto. Kaukės skirtos veidui buvo daromos iš medžio žievės. Žmonės atlupdavo gabalą žievės, išpjaudavo iš jos skyles akims, burnai bei nosiai, kaukę gerai išdžiovindavo, priklijuodavo storus antakius, barzdas bei plaukus, pagamintus iš lino ar kailio.
Kai kuriuose kraštuose populiariau būdavo ne gaminti kaukes, o veidą nusibaltinti miltais ar nujuodinti anglimi. Kartais kaukės dar būdavo drožiamos iš medžio ar iškerpamos iš senų kailinių. Bet kuriuo atveju buvo stengtasi, kad persirengėlis turėtų seno, negražaus žmogaus bruožų - kreivą nosį, nesimetriškas akis, ar stipriai raukšlėtą veidą. Kiti persirengėlio bruožai priklausydavo nuo pasirinkto personažo.
Ne tik kaukės, bet ir persirengėlių apranga būdavo ypatinga. Buvo persirengiama dideliais, suplyšusiais rūbais, išvirkščiais kailiniais, susijuosiama juostomis, ant galvos užsimaukšlinama sena kepurė, užsidedama kaukė, atspindinti pasirinktą personažą.
Populiariausi personažai
- Žydai (pirkliai) - važinėdami po miestą supirkinėja iš žmonių nereikalingus daiktus: arklių uodegas, karčius, kiaulių šerius, senus skudurus ir panašiai. Žydai taip pat pardavinėja įvairias smulkmenas, reikalingas kasdieniniame gyvenime.
- Ožys - griaučiai (rėmas) sudedami iš dviejų lanksčių pusiau sulenktų lazdelių, galva drožiama iš kelmo ar medžio gabalo. Aprišta skudurais galva dar išdervuojama, kad niekas ,,ožio” netampytų už ragų. Rėmas apdengiamas balta drobule, uodegos vietoje rišamas pantis.
- Gervė - jos kostiumas taippat daromas iš išvirkščių kailinių. Viena rankovė ištraukiama per kitą ir paslepiama. Kailiniai užsagstomi virš galvos, per likusią rankovę iškišamos dvi kartelės ant kurios pritaisoma gervės galva su snapu.
- Giltinė - apsivelka baltais, ilgais marškiniais, veidą nusitepa baltai, o aplink akis pasidaro juodus ratilus.
Lašininio ir Kanapinio kova
Tarp Užgavėnių persirengėlių tai vieni, tai įsimaišę į kitų persirengėlių būrelius slankioja Lašininis su Kanapiniu. Lašininis dar būdavo vadinamas Lašinius, Lašinskas, Kumpickas ar Mėsinas, o Kanapinis - Kanapius, Kanapinskas, Kanapickas.
Lašininis vaizduoja mėsiedą, sotumą, persivalgymą. Tokia ir jo išvaizda. Jis būdavo storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis - liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, su kanapine virve rankoje arba ant galvos užsidėjęs kanapių pėdą ar vainiką, su kanapiniu botagu besukantis apie galvą, nuspurusiais ūsais, o rankose turėjo ilgą lazdą Lašininiui iš kaimo vyti.
Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grūmoja vienas kitam, kol galiausiai Kanapinis nugali. Jų grumtynės vykdavo įvairiausiose vietose - kaimo gatvėse, kiemuose, patalpose - kad tik žmonės matytų.
Užgavėnių dainos ir šokiai
Štai keletas Užgavėnių dainų pavyzdžių:
Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Su botagais išbaidysim!
Šalta žiema šalin aina, 2 k.
Pavasaralis ataina. 2 k.
Šėmi jauteliai bauboja, 2 k.
Avinėliai arcavoja. 2 k.
Pasijungsiu šėmus jaučius, 2 k.
Aisiu artų malynėlia. 2 k.
Sėsiu kviečius ir rugelius, 2 k.
A pasėjis - apakėsiu. 2 k.
Arba:
O tai arklys 2k.
O tai geras yra arklys 2k.
Kanopėlėm 2k.
Visų kelių dai razmušė 2k.
Uodegeli 2k.
Visų kelių dai nušlavė 2k.
Ė auselėm 2k.
Visas paukštes jau suklausė 2k.
Ė akelėm 2k.
Danguj žvaigždes jau suskaitė 2k.
Užgavėnių burtai ir spėjimai
Užgavėnių dieną susirenka mergaitės, paima tris lėkštes. Į vieną lėkštę įpila žemių, į kitą įdeda rūtų vainiką, o į trečią - žiedą. Po to paeiliui mergaitėms užriša akis, paveda jas toliau nuo lėkščių, apsukajas ir parodo, į kurią pusę eiti link lėkščių. Jei mergaitė pirmiausiai paliečia lėkštę su žiedu - po Velykų ji greitai ištekės, jei lėkštę su rūtų vainiku - liks jauna merga, jei prisilies prie lėkštės su žemėmis - gali tikėtis mirties.
Per Užgavėnes suskinamos vyšnių šakelės, jos atitinkamai pažymimos ir pamerkiamos į vandenį. Tas, kurio suskintos šakelės iki Velykų pražįsta, greitai ištekės arba ves. To, kurio tik lapeliai išsiskleis, tais metais sau poros dar neras. Liūdniausia bus tam, kurio šakelės, sukrovusios žiedus, Velykų rytą juos numes.
Tradiciniai Užgavėnių valgiai
Užgavėnių dieną valgoma daug kartų - nuo 7-9 iki 12. Tradiciniai valgiai: šiupinys, kopūstai, vėdarai, blynai (miltiniai ir bulviniai), dešros, pyragaičiai, kunkis.
Mėsos pasiruošiama daug, bet tiek, kad visa ji Užgavėnių dieną (kol sumigs visi Užgavėnių kaukininkai) būtų suvalgyta, nes jei liks, suges - po Užgavėnių prasideda Pelenų diena (Pelenija), o su ja ir gavėnia, kai mėsos jokiu būdu valgyti negalima.
Štai keletas tradicinių Užgavėnių valgių:
- Šiupinys - senovėje per Užgavėnes labiausiai buvęs paplitęs patiekalas Žemaitijoje. Dabar jį daug kur jau yra pakeitę blynai.
- Kunkis (sutinė, šutynė) - šutintos bulvės su mėsa.
- Blynai. Tradiciniai - mieliniai. Žemaitijoje tešlą Užgavėnių blynams kai kur visą parą raugindavo. Iš tokios tešlos iškeptus blynus „pampučkomis“ vadindavo.
- Alus. Be alaus Užgavėnės - ne Užgavėnės. Žemaitijoje seniau alų Užgavėnėms užraugdavo dar po Kalėdų.