Vasarai įsibėgėjus, daugelis suskumba prisirinkti arba nusipirkti iš ūkininkų įvairių uogų bei vaisių ne tik valgymui, bet ir uogienių bei džemų virimui. Juk vėlyvą rudenį ar žiemą bus taip malonu atsukti džemo indelį, užuosti ir paragauti užkonservuoto vasaros skonio?

Kas Yra Džemas?

Džemai populiarūs visame pasaulyje ir ne be reikalo. Trumpai tariant, džemas yra į želė panašus virtas sirupas su virtais uogų arba vaisių gabalėliais. Be to, verdant džemą svarbu, kad uogos ar vaisių gabalėliai būtų labai gerai išvirę, dėl to cukrus labai gerai prasiskverbia į jų minkštimą. Lietuvoje nuo seno mėgstama virti uogienes, kurių gaminimo būdas šiek tiek skiriasi nuo džemų.

Džemo Virimo Technologija

Džemas verdamas keliais etapais: vaisiai arba uogos pirmiausiai užpilami trupučiu vandens. Tada pridedama cukraus ir uogienė pirmiausiai verdama ant didelės ugnies, vėliau - ant mažos. Labai svarbu žinoti, kiek tiksliai reikia laiko išvirti džemą. Apytikslis virimo laikas yra 30 min. Tačiau virimo technologija gali skirtis, atsižvelgiant į tai, iš ko jis gaminamas. tobulo džemo gaminimo paslaptis yra teisingas viryklės kaitros laipsnio kaitaliojimas.

Svarbūs Patarimai Gaminant Džemą

• Svarbu pasirinkti tinkamus vaisius ir uogas. Juose turi būti natūralaus pektino.
• Virdami džemą, įdėkite šiek tiek neprinokusių vaisių ir uogų.
• Nepervirkite!
• Prisiminkite vaisius, kuriuose natūraliai gausu pektino: obuolius, svarainius, abrikosus, agrastus, slyvas, serbentus.

Likus 2 min. Džemas verdamas, pridedant natūralaus arba miltelių pavidalo pektino, sumaišius jį su cukrumi arba ištirpinus cukraus sirupe. Pektinas dedamas paskutiniame džemo virimo etape arba, likus 5 min. iki džemo virimo pabaigos.

Uogienės, Marmeladas ir Džemas: Skirtumai

Kita vertus, visada verta atsižvelgti ir į technologinius bei naudojimo skirtumus.

• Tobula uogienė - tai gražios uogos, vaisiai arba jų gabaliukai, tolygiai pasiskirstę skaidriame ir tirštame sirupe. Spalva mažai pakitusi. Blyneliai tiesiog reikalauja gardžios uogienės.
• Marmeladas - tai tiršta vientisa vaisių arba uogų masė, dažniausiai vartojama įdarams arba kaip pusgaminis kitiems patiekalams ruošti. Puikiai tinka sumuštiniams.

Žaliavos Pasirinkimas

• Uogienėms žaliava renkama ypač rūpestingai: vaisiai ir uogos turi būti švieži, be mechaninių pažeidimų, nepakenkti kenkėjų, prinokę, bet nepernokę.
• Džemui ir marmeladui galima naudoti ir šiek tiek prastesnės kokybės žaliavą, bet prieš verdant visas pažeistas vietas būtina pašalinti.
• Marmeladas gali būti gaminamas tiek iš šviežių, tiek iš šaldytų vaisių arba uogų. Kietesni vaisiai prieš pertrinant gali būti apvirti nedideliame vandens kiekyje.

Džemus, uogienes ir marmeladus galima virti ir iš šaldytų uogų arba vaisių, bet šaldant juose žymiai sumažėja pektino kiekis, todėl ir DANSUKKER cukraus uogienėms, ir DANSUKKKER cukraus marmeladui naudokite 5-10 proc. daugiau, nei nurodyta.

Sandėliavimas

Uogienes ir marmeladus supilstome į švariai išplautus, pakaitintus, sausus stiklainius. Stiklainiuose konservuotas gėrybes reikia akylai stebėti maždaug 2-4 savaites nuo konservavimo pabaigos. Jeigu praėjus šiam laikui stiklainiuose neatsirado jokių pakitimų, tuomet viskas padaryta teisingai ir jiems nieko nenutiks. Laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje. Šaldytuvas nebūtinas.

Receptai

Braškių Uogienė arba Marmeladas

Reikia:

• 500 g braškių
• 250 g DANSUKKER cukraus uogienėms arba 165 g DANSUKKER cukraus marmeladams
• 1-2 žvaigždanyžių

Gaminimas:

1. Stambesnes uogas supjaustykite
2. Uogas suberkite į puodą, supilkite 20 ml vandens, užvirinkite
3. Suberkite DANSUKKER cukrų uogienėms, sudėkite žvaigždanyžius ir išmaišykite
4. Kaitinkite uogienę kartkartėmis pamaišydami
5. Užvirinkite uogienę
6. Nugraibykite putas ir išimkite žvaigždanyžius
7. Lengvai pravėsinkite uogienę ir supilstykite į uogienę švarius stiklainius
8. Mėgaukitės gardžia ir gražiai išvirta uogiene arba marmeladu.

Geriausiai braškių uogienei reikia geriausių uogų. Gerų uogų teks paieškoti. Braškių uogienėms šeiminkės dažniausiai naudoja paskutines uogas. Jos būna mažesnės, nekondicinės, tačiau dažniausiai sukaupusios daugiau cukraus ir aromato. Atrodytų į uogienę bus pridėta tiek daug cukraus, tačiau natūralus cukrus ir kvapas jausis net saldžiausiame sirupe. Tokių pavyksta nusipirkti pas ūkininkus sezono pabaigoje. Nors dažniausiai įsigyjame šviežas braškes iš daržovių ir vaisių bazės. Čia parduodamos šviežiai nuskintos lenkiškos braškės kurios iš čia patenka į miesto turgavietes.

Gerai braškių uogienei pagaminti yra keletas nedidelių gudrybių. Netgi su tuo pačiu cukraus kiekiu galima gauti visiškai skirtingą braškių uogienę. Kaip taisyklė braškės turėtų būti užpilamos pusdieniui, dienai cukrumi ir laikomos kol išsiskiria sultys ir jos ima tose sultyse plaukioti. Verdama ant mažesnės ugnies ir kaip galima trumpiau. Užvirus nuimamos putos. Nuimkite braškių uogienę nuo ugnies ir ataušinkite. Vėl užvirus galima maišyti su kitomis ( jau virtomis) uogomis ir pilstoma į stiklainius. Net ir be kitų uogų papildomai ataušinta uogienė būna tirštesnė. Braškės net skystame sirupe pasiskirsto tolygiai visame indelyje.

Visuose receptuose naudotas paprastas cukrus. Gal kas nesutiks su teikiamomis cukraus proporcijomis kurios atrodo nestandartiškai mažos. Tačiau visos uogienės praktiškai išbandytos. Etnografinėse uogienėse cukraus galėjo reikėti daugiau dėl sunkesnių sąlygų paruošti sterilius indus ir dangtelius. Cukraus turėjo labai svarbią natūralią konservacinę funkciją. Uogienei atrenkamos sveikesnės uogos ir užpilamos cukrumi. Kilogramui braškių naudojama nuo 200 iki 1 kilogramo cukraus. Su mažesniu kiekiu cukraus išvirta uogienė rūgštesnė ir kiek prasčiau laikosi. Ją reikėtų laikyti vėsiau. Tačiau ji išeina sodresnio skonio ir tirštesnė. Su daug cukraus bus daug sirupo ir uogienė bus skystesnė. Beveik nepakitusios uogos bus jei jas kuo mažiau virsite. Todėl būtinai braškes užpilkite cukrumi ir palaikykite 12 valandų. Verdame braškes su sirupu, nugraibome putas ir užvirus išjungiame ugnį. Ataušiname braškių uogienę ir vėl užverdame. Nelaikome verdančios, išpilstome po sterilius stiklainiukus, užsukam steriliais dangteliais ir apverčiame bent pusvalandžiui.

Klasikinė braškių uogienė išvirta su 500 g. cukraus kilogramui braškių. Gerai išlaikyta spalva, uogos forma. Pikantiško skonio priduoda nedidelis kiekis į braškių uogienę pridėto medaus. Kilogramui braškių jo reikėtų apie 100 gramų. Dviejų skaniausių uogų uogienė bus tikras uogienių šedevras. Braškės užpilamos cukrumi, santykiu apie 300 - 500 g. kilogramui uogų. Tokiu pat santykiu užpilamos ir nukaulintos tręšnės. Po pusės paros uogos bus paruoštos virimui. Santykis nuo 30 iki 50 procentų tręšnių.

Dar įdomesnius braškių trešnių uogienių skonius sukuria stiprūs alkoholiniai gėrimai. Įdomesnį skonį uogienei priduos konjakas, romas, kalvadosas. Litrui uogienės įpilama apie 30 -50 g gėrimo. Gėrimas įpilamas kelios minutės išpilstant.

Egzotiški vaisiai jau tampa mažiau egzotiški nei braškės. Naudojant vaisius galima išgauti gerokai daugiau skonių ir konsistencijų braškių uogienių. Dažniausiai egzotiški vaisiai perkami vaisių ir daržovių bazėje, čia jie pigesni ir labai švieži. Į braškių uogienes tiks persikai, abrikosai, kiviai, bananai, kriaušės, apelsinai. Šių vaisių deriniai gali būti naudojami įvairiomis proporcijomis. Įdomus derinys išeina derinant persikus ir abrikosus. Persikai uogienėje labai suminkštėja ir sutirština uogienę. Braškes užpilame cukrumi. Abrikosus supjaustome gabaliukais ir užpilame cukrumi. Persikus nulupame, supjaustome gabaliukais ir užpilame cukrumi. Po pusdienio palaikymo vėsiai galėsime pradėti gaminimą. Pats geriausias rodiklis tai ištirpęs cukrus. Sudedame į vieną puodą kaitiname, nugraibome putas ir laikome iki užvirimo. Nors galima uogas ir vaisius virti atskirai. Ataušinus dedame įvairiomis proporcijomis ir vėl užkaitiname. Braškių uogienė su abrikosais ir persikais gaunasi tiršta. Abrikosai priduoda daugiau saldumo, braškės priduoda kiek rūgštelės.

Džemui dažniausiai panaudojamos visai nekondicinės uogos. Tai gali būti ne tik grynas braškių džemas, bet ir pridedant kitų vaisių ir uogų. Braškių uogas sudedame į puodą pertriname ir kiek palaikome, kad išsiskirtų sultys. Pradedame kaitinti ant vidutinės ugnies ir sudedame cukraus. Vėl proporcija nuo 0,3 iki 1 kilogramo cukraus kilogramui uogų. Kaistančią masę maišome, turėtų pavirti bent pusvalandį. Verdame kol vizulaiai braškių masė sutirštėja. Jei naudojame kitus vaisius ar uogas jas dedame kartu su braškėmis. Daug pektino turintys juodieji serbentai suteikia braškių uogienei tirštumo. Tai labai sodraus, gana aštraus skonio uogienė - džemas kuris gali ne kiekvienam patikti. Tačiau abejingų ši uogienė nepaliks. Dažnai šią tirštą uogienę šeimininkės panaudoja pyragų pertepimams.

Juodieji serbentai ( dažniausiai desertinė sveislės) ima bręsti kaip tik kai baigiasi braškės. Arba priklausomai nuo metų kiek vėliau. Galima pasidaryti grynos braškių uogienės, išpilstyti į didelius stiklainius ir palaukti geriau prisirpusio juodųjų serbentų derliaus. Braškės užpilamos cukrumi ir palaikomos, kad išsiskirtų sultys. Su juodaisiais serbentais galima pasielgti dviem būdais. Sutraiškyti visus serbentus ir užpilti cukrumi. Gausis labiau džemas. Arba dalį patraiškyti, užpilti cukrumi ir palaikyti, kad išsiskirtų sultys. Džemui pradedame nuo serbentų virimo, po dešimtie sminučių pridedam braškes ir verdame pusvalandį maišant. Uogienei pradedame nuo serbentų, užvirinam, pridedam braškes ir vėl užvirinam. Nemaišom, tik nuimam putas. Atšaldom ir vėl užvirinam.

Cukatos: Saldūs Vaisiai iš Sirupo

Cukatos - cukraus sirupe virti ir išdžiovinti vaisiai arba daržovės. Joms gaminti tinka visi kieti citrusiniai vaisiai, net kai kurios daržovės: moliūgai, burokėliai, morkos ir net cukriniai runkeliai. Be abejonės, tai sveikesni saldumynai už gausiai chemija pagardintus saldainius, šokoladus, tačiau ir cukatomis mėgautis reikėtų saikingai. Kartais cukraus kiekis jose siekia net 80 proc., kaloringumo dėl angliavandenių gausos irgi nestinga.

Svarbu atkreipti dėmesį dar ir į tai, iš kurios vaisiaus dalies gaminamos cukatos. Prekyboje siūlomas cukatas reikėtų atidžiai patyrinėti.

Sumanius jų pirkti, nereikia pamiršti: nebūna žalių apelsinų, violetinių kivių, mėlynų ananasų. Jei cukatos yra nebūdingos ir ryškios spalvos, akivaizdu, kad gamyboje buvo naudoti sintetiniai dažikliai.

Nesunku nustatyti, ar jūs tikrai įsigijote natūralių cukatų ar dažytų. Pamerkite jas į karštą vandenį. Jei vanduo pradėjo keisti spalvą - saldumynai yra dažyti. Gali nutikti ir taip, kad pamirkę cukatas vandenyje, jų išvis neberasite.

Pirkdami cukatas, jas spustelėkite, stebėkite, ar neišsiskiria skystis. Skystis parodo, kad produktas buvo pagamintas pažeidžiant technologinius reikalavimus arba buvo netinkamai saugomas.

Moliūgų Cukatos

1. Moliūgą nulupkite, išimkite sėklas, supjaustykite smulkiais stačiakampiais (maždaug 2-3 cm storio).
2. Susmulkintą moliūgą sudėkite į didelį puodą, užpilkite cukrumi ir palikite parą pastovėti kambario temperatūroje.
3. Susidariusias sultis nukoškite į kitą puodą ir pakaitinkie iki virimo.
4. Suberkite vanilinį cukrų, nutarkuokite citrinų ir apelsinų žievelių geltonąją ir oranžinę dalis (baltos dalies nelieskite, nes ji duoda kartumo), įspauskite vaisių sulčių.
5. Sirupą gerai išmaišykite ir supilkite ant moliūgo gabalėlių.
6. Vėl palikite parą pastovėti.
7. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir suberkite moliūgo gabalėlius.

Citrusinių Vaisių Žievelių Cukatos

1. Vaisius labai gerai nuplaukite, nušveiskite kempinėle.
2. Juostelėmis nupjaukite vaisių žievelę ir supjaustykite ilgais šiaudeliais.
3. Sudėkite į puodą, užpilkite vandeniu, kad apsemtų.
4. Užvirkite, sumažinkite kaitrą ir virkite, kol žievelės suminkštės (30-45 min.).
5. Išgriebkite kiaurasamčiu, nuvarvinkite.
6. Įberkite į puodą pusę cukraus, užpilkite puse litro vandens, užvirkite.
7. Sudėkite žieveles ir virkite ant labai silpnos kaitros pamaišydami, kol žievelės taps permatomos.
8. Išgriebkite kiaurasamčiu ir nuvarvinkite.
9. Ant kepimo popieriaus suberkite likusį cukrų ir paskleiskite žieveles.
10. Pamaišykite, kad jos pasidengtų cukrumi.

Svarainių Uogienė

1. Pirmiausia jie nuplaunami, po to nulupami (galima ir nelupti), supjaustomi į 4 dalis ir pašalinami sėklalizdžiai.
2. Supjaustyti vaisiai merkiami į parūgštintą (1 L vandens - pusė arbatinio šaukštelio citrinos rūgšties) vandenį ir apverdami 5-10 min. (kol suminkštėja).
3. Apvirti svarainiai su kiaurasamčiu išgriebiami į dubenį.
4. Iš vandens ir cukraus išverdamas sirupas (tam naudojami likę 500 ml vandens ir parūgštintas vanduo, kuriame virė vaisiai).
5. Į verdantį sirupą sudedami paruošti vaisiai ir lėtai verdama 15-20 min. (kol vaisiai pasidaro permatomi).
6. Uogienė supilstoma į iškaitintus stiklainius ir hermetiškai uždaroma.

---