Su pasididžiavimu ir nostalgija dalinuosi savo pasukų vaflių receptu, kuris nugulė į mano užrašus, prieš maždaug 7 metus. Nostalgija, nes nuo šių vaflių prasidėjo mūsų šeimos tradicijos, susijusios su maistu. Dabar jau turime ne vieną mėgstamą patiekalą, kurį vis kartojame, bet prisiminimuose visa tai prasidėjo nuo šių vaflių.
Dvyniai buvo beveik metų amžiaus ir jau pilnai įsitraukę į mūsų mitybą, tad savaitgaliais pradėjau kepti šiuos vaflius, kol ištobulinau receptą. Dabar visa šeima puikiai žino, kokie yra mūsų vafliai ir net pakeitus smulkmeną recepte, iškart pastebi pokyčius.
Vafliai su pasukomis yra purūs ir minkšti viduje su maloniai traškia plutele. Dėl pasukų jie ypatingai gerai iškyla ir turi smagų vos rugštų poskonį.
Ingredientai
Vaflių tešlai prireiks visai įprastų ingredientų. Galbūt tik pasukų ne visada turiu šaldytuve, tačiau jos čia yra ypatingai svarbios, nes vafliams suteikia purumą, storumą, putlumą ir labai gerą poskonį. Renkuosi GAMTOS pasukas, kurios yra išskirtinai kremiškos ir tirštesnės, palyginus su kitomis parduotuvėse randamomis pasukomis.
Šis receptas pritaikytas būtent joms, mat su skystesnėmis pasukomis reikėtų koreguoti sausųjų ingredientų proporcijas ir kiekius.
Gaminimo eiga
Pirmiausia imuosi sviesto tirpinimo: į nedidelę keptuvę ar puodą sudedu sviestą ir ištirpinu ant nedidelės kaitros. Sviestą palieku ataušti.
Naudodama plakimo šluotelę didesniame dubenyje iki suputojimo išplaku kiaušinius, cukrų ir vanilinį cukrų.
Ataušintą tirpintą sviestą ir pasukas (geriausia, kad jos būtų kambario temperatūros) supilu į kiaušinių masę ir iškart gerai išmaišau plakimo šluotele. Geriausia, jei pasukos yra kambario temperatūros. Taip jos neatšaldo sviesto, kuris gali šiek tiek sustingti į mažus varškės tekstūros gumuliukus.
Bet, tiesą sakant, dažniausiai pati pamirštu pasukas ištraukti iš šaldytuvo prieš kepant vaflius, tad nieko baisaus, jeigu taip nutiks ir jums. Naudodami šaltas pasukas, nuolat maišykite tešlą pildami jas į dubenį.
Dabar sudedu visus likusius sausuosius ingredientus: kvietinius miltus, krakmolą, kepimo miltelius ir druską. Plakimo šluotelę dedu į šoną ir naudodama šaukštą maišau tešlą.
Svarbu - nereikia permaišyti iki visiškai vientisos masės, nes vafliai bus sausi ir ne tokie purūs. Maišau, kol tešloje nelieka labai didelių gumulų, tačiau žirnio dydžio gumuliukai tešloje yra geras ženklas, kad vafliai bus purūs viduje su traškia išorine plutele.
Šiame žingsnyje labai svarbu nepersistengti su maišymu. Maišau tik tol, kol tešloje nebelieka didelių gumulų. Žirnio dydžio gumuliukai yra geras ženklas, kad tešla išmaišyta pakankamai.
Į gerai įkaitintą čirvinių arba belgiškų vaflių keptuvę dedu 3-4 didelius šaukštus tešlos. Kepimui papildomų riebalų nenaudoju, nes tešla yra riebi.
Kepu iki norimo apskrudimo lygio: trumpiau kepti vafliai bus minkštesni, o ilgiau kepti vafliai - traškesni. Kepimui nenaudoju papildomų riebalų, nes tešla yra gan riebi ir turėtų neprilipti prie keptuvės.
Atėjo laikas iškepti vaflius. Į gerai įkaitintą čirvinių arba belgiškų vaflių keptuvę dedu 3-4 didelius šaukštus tešlos. Nuotraukoje matosi, kad mano tešloje yra nemažai gumuliukų. Vaflį kepu iki norimo apskrudimo lygio. Trumpiau kepti vafliai bus minkštesni, ilgiau kepti - traškesni.
O čia jau skonio klausimas, dėl kurio juk nesiginčyjama.
Pateikimas
Vafllius patiekiu su mėgstamais priedais. Mūsų dažniausias pasirinkimas - graikiškas jogurtas ir trintos braškės arba uogienė.
Šie vafliai su pasukomis yra purūs ir minkšti viduje su maloniai traškia plutele. Dėl pasukų jie ypatingai gerai iškyla ir turi smagų vos rugštų poskonį.