Nieko naujo po saule - laikas bėga septynmyliais žingsniais. Dar triskart mirktelėsim, ir bus vasara - šilumos, šviesių vakarų ir iki saldumo prisirpusių braškių pripildytas metų laikas. Vasara! Pilna saulės ir šiltų jos spindulių, pilna gyvybės, laisvės ir mažų bei didelių planų. O dabar truputį atsitraukim į šalį nuo to beprotnamio, kuriuo artėjant šventėms pavirto daugelio iš mūsų gyvenimai.
Pamenat, visai neseniai kalbėjau apie paprastumą? Atrodo, jis niekur nenori išeiti iš mano minčių ir kasdienybės. Aš džiaugiuosi, nes tai atneša gerų dalykų. Namuose mažėja nereikalingų daiktų. Todėl, prašau, nepamirškim paties svarbiausio.
Prisipažinsiu, jog kepu čirvinius blynus itin retai - per užgavėnes ir dar kokį saulėtą rytą. Todėl štai: pirmadienio rytas ir blynai.
Čirviniai blynai
Ingredientai:
- 100 g sviesto
- 5 v.š. cukraus
- 1 v.š. vanilinio cukraus
- 2 kiaušiniai
- Puodelis kefyro
- 1 a.š.
- 2 valg. š.
- 1 arb. š.
- 1 arb. š.
- 1 arb. š.
- ½ arb. š.
- 2 arb. š.
- 3 valg. š.
- 1 arb. š.
- 10 arb. š.
- 1 arb. š.
- ½ arb. š.
- 2 valg. š.
- 1 arb. š.
- 1 valg. š.
Gaminimo eiga:
- Trintuvu sutriname bananą, įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome.
- Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską.
- Suberiame su kepimo milteliais sumaišytus miltus ir gerai išmaišome. Tešlą turi būti riebios grietinės tirštumo. Jeigu tešla per skysta, įmaišome daugiau miltų.
- Paruoškite blynų tešlą.
- Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite cukrų, kiaušinį pieną ir tirpintą atvėsintą sviestą.
- Miltų kalnelio viduryje padarykite duobutę. Į ją supilkite lengvai išplaktą kiaušinį, cukrų, vanilės pastą, atvėsintą tirpintą sviestą, pieną.
- Išmaišykite šluotele.
- Įkaitiname čirvinių blynų keptuvę (riebalais netepame, nes turi pakakti tešloje esančio sviesto).
- Čirvinių blynų keptuvę ištepkite gabalėliu sviesto ir įkaitinkite virš vidutinio dydžio ugnies.
- Keptuvėje įkaitinkite šlakelį aliejaus. Į įkaitusią keptuvę dideliu šaukštu ar nedideliu samčiu pilkite tešlą, formuodami nedidelius blynelius. Kepkite ant vidutinės ugnies apie 2 minutes, kol apatinė blyno pusė gražiai apskrus, o viršutinėje neapkepusioje blyno pusėje ims kilti burbuliukai.
- Samčiu semiame tešlą ir pilame per vidurį, paskirstome ir uždengiame. V.
- Iškepkite blynelius.
- Blynų tešlą susipylę į konditerinį maišelį apvaliu antgaliu, keptuvėje „nupieškite“ apskritus blynelius.
- Blynelio viršų užklokite plonu sluoksniu tešlos.
- Kepkite dar minutę ar porą, kol blyneliai sutirštės.
- Taip iškepkite visus blynelius.
- Iškeptus blynelius apibarstykite milteliniu cukrumi, apšlakstykite medumi ir pagardinkite šviežiomis uogomis.
- Patiekite.
Blyneliams reikės tirštesnės blynų tešlos ir mėgstamo tiršto džemo. Tiesa, įdaras gali būti ir kitoks - džemą galite pakeisti, pavyzdžiui, šokoladiniu riešutų kremu ar riekelėmis pjaustytais bananais. Paslėpę įdarą tarp dviejų plonų sluoksnelių tešlos, kepkite kaip įprastai, tik ant kiek silpnesnės ugnies.
Vieni sako, kad taisyklės sugalvotos ne veltui; kiti - kad jos skirtos laužyti. Dar yra taisyklių, kurias patys sau nejučia susikuriam - nematomų, niekam nežinomų, bet kasdien truputį varžančių mūsų laisvę gyventi taip, kaip patinka. Kai ateina laikas tas taisykles išmokti laužyti, nuo didelių pradėti labai sunku - todėl geriau išsirinkti kažką tokio visai paprasto. Pavyzdžiui, purūs pusryčių blyneliai pirmadienio rytą, kodėl gi ne, tiesa?
Pažadą numesti 5 kilogramus iš savo naujametinio pažadų sąrašo aš tikrai galiausiai ištryniau. Ne visada tas sveikesnis pasirinkimas reiškia „mažiau kalorijų“ ar „daugiau daržovių“. Kartais vidury nakties suvalgyta spurga, kurią perpus pasidalysi su geriausia drauge (ar gyvenimo partneriu, ar bet kuo), gali būti pats sveikiausias pasirinkimas, - jei tos spurgos norisi iki skausmo, jei ta spurga simbolizuoja kažką reikšmingo, jei ji neša kur kas didesnę žinutę nei „500 kalorijų vidury nakties”. Todėl vis tik neretai sveikesnis pasirinkimas man reiškia ne tą, link kurio norisi bėgti pametus galvą. Gal pastarasis ir teiktų didžiulį akimirkos džiaugsmą, bet rytojaus dieną (ką aš kalbu, nereiktų pasiekti nė pusės nutelos stiklainėlio žymės!) tas „džiaugsmas“ parodytų tikrą savo veidą - kaltės, pasibjaurėjimo, liūdesio, skausmo perkreiptą veidą. Pasikalbėti su savimi prieš kiekvieną kąsnį ne taip jau lengva; tam reikia laiko, kurio vis pristingame. Kai supranti, jog vietoj nutelos nori apelsino, iš pradžių gali būti šokas. Gali būti, kad vis tiek atsisuki tą stiklainėlį, nes tai įprasta, nes tai suteikia kažkokį keistą ir iškreiptą saugumo jausmą. Iki dienos, kai norėdamas apelsinų, į juos ir tiesi rankas, gali praeiti labai daug laiko. Nuo tos akimirkos gabalėlis daugiasluoksnio torto su sviestiniu kremu nebeatrodys nuodėmė, o dubuo gardžių salotų nebebus bausmė.
