pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Cikorijos Šaknų Arbatos Nauda ir Paruošimas

Šiuo pasakojimu norime padrąsinti paragauti ir savo kasdieniams ritualams „prisijaukinti“ cikorijų kafiją - paprastosios trūkažolės skrudintų šaknų kavą. Pažintį su cikorijos kava, kaip viena žinomiausių kavos alternatyvų, pradėkime nuo istorinio konteksto.

Cikorijos Kavos Istorija

Vienas dažniausiai kylančių klausimų, neretai jau net kuriančių mitą - kaip seniai mūsų protėviai gaminosi ir gėrė šaknų, grūdų ar gilių kavas? Niekas neabejoja, kad maistui šios augalų dalys įvairiausiomis formomis vartotos jau nuo priešistorinių laikų, tačiau tokio ritualinio gėrimo, kaip kava, geriama ryte ar po valgio, atsiradimas labiausiai siejamas tik su kavamedžio pupelių išpopuliarėjimu Europoje.

Pupelių kavos Europoje pradžia, pasak istorikų nenuneigtos legendos, yra gan linksma ir netikėta: 1683m. lietuvių ir lenkų husarų būriams pralaužus turkų apsiaustos Vienos gynybą ir privertus juos bėgti, mieste likusios jų atsigabentos kavos pupelių atsargos. Kovoje pasižymėjo ukrainietis Jerzy Franciszek Kulczycki, kuriam šios atsargos dalinantis priešų grobį ir atitekusios, o ilgai netrukus jis ten pat atidaręs ir pirmąjį „kaffenhauzą“ - šiuolaikinės kavinės pirmtaką.

Kaip brangus malonumas kava iš pradžių išpopuliarėjo valdovų rūmuose, paskui aristokratų, pirklių, valdininkų namuose, o vėliau - tarp miestiečių. 18-19 a. plintant šiai „madai“, augant poreikiui, tačiau kainai nepasiekiant visiems įkandamų žemumų dėl prasto derliaus, logistinių trikdžių dėl karų, blokadų ar konkurencijos, pradedama ieškoti kavą primenančio skonio ir spalvos gėrimo.

Daugelyje šalių kavos pakaitalų paieškos atgaivina ir grūdinių gėrimų tradiciją, kuri vienomis ar kitomis formomis istorikų ir archeologų fiksuojama jau nuo žemdirbystės pradžios. Lietuvos, Lenkijos dvaruose grūdinė kava atsiranda 18 a., o 19 a. per Klaipėdos kraštą iš Vokietijos ateina ir miestiečių kafijos ruošimo ir gėrimo tradicija, dabar pripažįstama vienu iš Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo ženklų. Pieno pagrindu plikomas gėrimas iš grūdinių kultūrų, ąžuolo gilių ir cikorijos atsiranda receptų knygose, šeimininkės improvizuoja kurdamos savo receptus, o ketvirta valanda popiet tampa įprastu metu miestiečių šeimoms susėsti puodeliui kafijos su pyragu.

Cikorija su visais lapais ir šaknimis ant europiečio kasdienio stalo atsiranda jau 17 a. Kad skrudinamos šaknys savo skoniu primena kavą, tikriausiai, atrasta jau tik formuojantis naujam įpročiui ir augant pupelių kavos poreikiui. Nors yra manoma, kad pirmiausia cikorija su pupelių kava pradėta maišyti Olandijoje, tačiau 1801 m. laikomi oficialia cikorijos kavos pradžia, kai Prancūzijoje, Napoleonui paskelbus importinių prekių blokadą, ji pristatyta kaip kavą galintis pakeisti gėrimas. Beje, tarptautinis pavadinimas chicoree ir yra kilęs iš prancūzų kalbos.

Svarstant, kodėl iš visų kavos alternatyvų ji paplito labiausiai, galima spėti, kad tai lėmė augalo nereiklumas, paprastesnis auginimas bei artimiausias kavai skonis. Mūsų regione pirmoji gamykla, gaminanti kavą iš skrudintų grūdų su cikorija, įkurta 1818 m. Lenkijoje. Lietuvoje tarpukariu didžiausios kavos ir cikorijos gamyklos veikė Kaune - „Neris“ ir šokolado fabrikas „Tilka“. Kėdainių krašte žinomi du ūkiai, auginę ir gaminę cikorijų šaknų kavą: agronomo E. Širmulio cikorijos plantacija „Ragas“ Gudžiūnuose bei Kondroto cikorijų kavos manufaktūra Gėlainiuose.

Cikorijos Sudėtis ir Nauda

Pati cikorija, arba paprastoji trūkažolė (Cichorium intybus), auganti ir Lietuvoje, nuostabiai išsamiai aprašyta Ievos Šidlaitės ir prof. Rimvydo Laužiko straipsnyje, todėl jos savybių ir panaudojimo neperpasakosime, o pasigilinsime į vieną jos savybių, dabar įgaunančią vis didesnį aktualumą.

Inulino Šaltinis

Cikorijos šaknys yra vienas iš pagrindinių natūralių skaidulų - inulino šaltinių. Šių skaidulų taip pat gausu varnalėšų šaknų kavoje. Inulino nauda sveikatai intensyviai tyrinėjama, patvirtinamas jo daugiapusiškas teigiamas poveikis organizmui:

  • surišantis ir reguliuojantis kraujo lipidų („blogojo“ MTL-cholesterolio ir triacilglicerolio) koncentraciją;
  • hipoglikeminis efektas: stabilizuoja cukraus lygį kraujyje;
  • apsauginis virškinamojo trakto poveikis: skatina bifidobakterijų dauginimąsi, gerina žarnyno sienelių atsparumą ir jo turinio praeinamumą;
  • mažina daugelio virškinimo trakto ligų (opinio kolito, Krono ligos, storosios žarnos vėžio) riziką;
  • padeda pasisavinti mineralus, ypač kalcį, geležį, magnį;
  • reguliuoja apetitą ir stiprina imuninę sistemą.

Viena svarbiausių savybių šiuolaikinei visuomenei, susiduriančiai su diabeto iššūkiais, - lėtas inulino virškinimas.

Cikorijos kava - nors ir karčiai salstelėjusi, su karamelės poskoniu, bet nesukelia staigaus gliukozės kiekio kraujyje, o kaip tik jį mažina. Diabetu sergantiems žmonėms arba norintiems palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje tai gali tapti puikia priemone laviruojant tarp sveikatos ir malonumų.

Natūralus saldiklis, salsvo skonio inulinas tirpsta vandenyje (ypač karštame) ir nėra virškinamas mūsų fermentų. Dėl šios savybės jis didina žarnyno turinio tūrį, o į storąją žarną patenkantys polisacharidai ir yra pagrindiniai fermentacijos substratai, dėl kurių mūsų vidinė mikroflora auga, kaip ir fermentacija, kurios pasekmė - mūsų organizmui reikalingi vitaminai ir medžiagos, kurių kitaip gauti neturime galimybės.

Vertinant ne tik inulino naudą, dar išskiriamas cikorijų šaknų antimikrobinis, antioksidacinis (skatina kologeno gamybą), antihelmintinis, hepatoprotekcinis (kepenų apsaugos) poveikis. Artimuosiuose rytuose tradiciškai šviežios paprastųjų trūkažolių šaknys buvo naudojamos kaip vaistas nuo maliarijos.

O mums belieka prisiminti savo kultūrinę ir kulinarinę istoriją, atrasti savo receptą ir dienos metą, kurį kasdien galime skirti tam ne tokiam „nuodėmingam“, o kaip tik sveikatinančiam juodos ar balintos kafijos puodeliui.

Cikorijos Aprašymas

Cikorija (Cichorium intybus) yra augalas, kuris Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių yra gerai žinomas dėl savo unikalaus skonio ir naudingų savybių. Tai daugiametis žolinis augalas, kuris dažniausiai auga laukinėse pievose, laukuose ir pakelėse. Cikorija yra vertinama ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip vaistinis augalas, turintis daugybę sveikatai naudingų savybių.

Cikorijos Istorija ir Tradicijos

Cikorija turi ilgą istoriją, kuri siekia tūkstantmečius. Senovės Egipte šis augalas buvo naudojamas kaip vaistas, o senovės Romoje ir Graikijoje jis buvo vertinamas dėl savo virškinimo gerinimo savybių. Cikorija taip pat buvo populiari Europoje viduramžiais, ypač kaip kavos pakaitalas. Šiais laikais cikorija dažnai naudojama maisto gamyboje, tiek kavos prieduose, tiek salotose ir kituose patiekaluose.

Cikorijos Nauda Sveikatai

Cikorija yra žinoma dėl daugybės sveikatai naudingų savybių. Ji yra turtinga inulinu - natūraliu pluoštu, kuris padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir gerina virškinimo sistemos veiklą. Inulinas taip pat skatina sveiką žarnyno mikroflorą, kas padeda išvengti virškinimo sutrikimų. Be to, cikorija turi antioksidacinių savybių, kurios padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir mažina uždegimus organizme.

Cikorijos Naudojimas Maisto Gamyboje

Cikorija yra plačiai naudojama maisto pramonėje. Vienas iš populiariausių būdų naudoti cikoriją yra kaip kavos pakaitalą. Skrudinta cikorijos šaknis turi stiprų, kartų skonį, kuris primena kavą, bet yra be kofeino. Tai puiki alternatyva tiems, kurie nori sumažinti kofeino vartojimą, bet nenori atsisakyti kavos skonio. Be to, cikorija dažnai naudojama kaip priedas salotoms, sriuboms ir net desertams, suteikiant jiems unikalų skonį ir papildomą sveikatingumo dozę.

Cikorijos Auginimas Lietuvoje

Lietuvoje cikorija auga natūraliai laukinėje gamtoje, tačiau ji taip pat gali būti auginama soduose ir daržuose. Cikorija yra gana atspari augalas, kuris gali augti įvairiose dirvožemio sąlygose, tačiau geriausiai jaučiasi derlingoje, gerai drenuotoje dirvoje. Augalui reikia saulės šviesos, todėl geriausia jį sodinti atvirose vietose, kur jis galėtų gauti pakankamai šviesos. Cikorija žydi nuo liepos iki rugsėjo, ir jos žiedai yra mėlynos spalvos, kas daro šį augalą patraukliu ir kaip dekoratyvinį.

Kaip Paruošti Cikorijos Šaknį

Cikorijos šaknis yra pagrindinė augalo dalis, naudojama kaip kavos pakaitalas. Norint paruošti cikorijos šaknį, pirmiausia reikia ją iškasti, nuplauti ir išdžiovinti. Po to šaknys yra skrudinamos, kad įgytų tamsią, beveik juodą spalvą ir stiprų skonį. Skrudinta šaknis gali būti malama į miltelius ir naudojama kaip kavos pakaitalas. Norint paruošti cikorijos kavą, tiesiog užpilkite šaukštelį maltos cikorijos karštu vandeniu ir palikite kelias minutes, kad ji pritrauktų. Šis gėrimas turi turtingą, žemišką skonį, kuris patiks net ir išrankiausiems gurmanams.

Cikorijos Įvairovė

Nors dažniausiai naudojama cikorijos šaknis, yra ir kitų šio augalo dalių, kurios taip pat gali būti naudingos. Pavyzdžiui, cikorijos lapai yra puikus vitaminų A ir K šaltinis, o jie gali būti naudojami šviežiose salotose arba kaip garnyras prie mėsos patiekalų. Kai kurios cikorijos rūšys yra auginamos specialiai lapų derliui, ir jų skonis gali būti šiek tiek kartus, tačiau labai gaivus.

Ar Cikorija Turi Šalutinių Poveikių?

Nors cikorija yra sveikas ir naudingas augalas, kai kurie žmonės gali turėti alergiją šiam augalui. Be to, didelis cikorijos kiekis gali sukelti virškinimo problemų, pavyzdžiui, pilvo pūtimą arba viduriavimą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad cikorija gali veikti kaip diuretikas, todėl reikėtų vengti jos vartojimo dideliais kiekiais, jei turite problemų su inkstais.

Kaip Išsirinkti ir Laikyti Cikoriją?

Renkantis cikoriją, svarbu atkreipti dėmesį į jos kokybę. Šviežia cikorijos šaknis turėtų būti tvirta, be jokių žymių, kad ji yra sugedusi ar pažeista. Lapai turėtų būti žali ir švieži, be pageltimų ar vytimų. Cikorijos šaknį geriausia laikyti sausoje, vėsioje vietoje, kur ji gali išlikti šviežia kelias savaites. Jei norite ilgiau išlaikyti šaknį, ją galima išdžiovinti ir laikyti sandariuose induose.

Cikorijos Kavos Paruošimas

Cikorijų kavos paruošimas: 1 arbatinis šaukštelis kavos užpilamas stikline verdančio vandens, uždengus palaikoma 3-5 minutes kad prisitrauktų, nukošti nereikia. Likusias minkštas šaknis naudinga valgyti, galima pvz, su medumi ir smulkintais riešutais.

Maistinė vertė

Iš cikorijos pagamintos kavos maistinė vertė gana kukli, nes 100 g yra labai mažai riebalų (tik 0,1 g), angliavandenių 4,7 g ir baltymų 0,9 g, tačiau ji gausi kitų naudingųjų medžiagų.

100 g žalios cikorijos šaknies yra:

  • 1,4 g baltymų
  • 1,5 g ląstelienos
  • 8,73 g cukraus
  • 41 mg kalcio
  • 0,8 mg geležies
  • 22 mg magnio
  • 61 mg fosforo
  • 290 mg kalio
  • 50 mg natrio
  • 0,33 mg cinko
  • 0,08 mg vario
  • 0,23 mg mangano
  • 0,7 mg seleno
  • 5 mg vitamino C
  • 23mkg folio rūgšties
  • šiek tiek vitamino A

Kitos rekomendacijos

Turėdami omenyje cikorijų kavos privalumus, galbūt svarstote, kaip teisingai ją paruošti, kad kava būtų optimalaus skonio. Kadangi cikorijos kava skoniu gali būti šiek tiek silpnesnė nei kavamedžio pupelių kavos, reikėtų naudoti didesnį kiekį cikorijos miltelių. Vienam puodeliui turėtų būti maždaug 2-4 valgomieji šaukštai skrudintų cikorijos miltelių t. y. apie 10-20 gramų.

Cikorija užpilama karštu vandeniu (geriau ne verdančiu, o karštu virintu vandeniu, nes užplikyta kava praranda daug naudingųjų savybių) ir mirkoma kelias minutes. Per sietelį ar filtrą perkoškite gėrimą, papildykite mėgstamu saldikliu, cinamonu ar kitais prieskoniais. Jei planuojate patobulinti ir paįvairinti savo įprastą rytinį puodelį kavos, kartu įtraukdami šiek tiek skaidulinių medžiagų, rekomenduojama 2 šaukštus cikorijos miltelių sumaišyti su jūsų mėgstama įprasta kava.