Pica - bene žinomiausias ir populiariausias itališkas patiekalas, pamėgtas ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Italijos deimantas - pica - šiuo metu bene vienas populiariausių patiekalų visame pasaulyje.
Daugiau kaip 10 metų Lietuvoje gyvenantis verslininkas neblogai kalba lietuviškai. Prieš atvykdamas į Lietuvą, 20 metų praleidau Vokietijoje, ten turėjau 13 picerijų. Į Lietuvą pirmiausia atvykau apsižvalgyti. Jūsų šalį pasirinkau todėl, kad vienas mano draugas buvo sakęs, jog čia labai gražios merginos. Buvau išsiskyręs su žmona, atvykau pažiūrėti merginų, tačiau man patiko ne tik jos, bet ir Laisvės alėja, todėl apie 1994-1995 metus atidariau pirmąją savo piceriją Kaune, priešais „Merkurijaus“ parduotuvę.
Po trejų metų į Lietuvą man padėti atvyko sūnus Michele. Šiuo metu man priklauso dvi picerijos Kaune, „Bella Italia“ ir „Pas Paolo“, bei picerija „Eldorado“ Klaipėdoje. Ten dirba beveik prieš devynerius metus į Lietuvą atvykęs kitas mano sūnus Marco.
Sunkumai pradedant verslą Lietuvoje
Kai pradėjau dirbti Lietuvoje, žmonės dar nebuvo pasiruošę tokiai kultūrai, kokią siūlėme mes. Buvo sunku ieškoti klientų, reikėjo juos įtikinti, kad aš nesu vien tik picerijos savininkas, bet ir visų jų draugas. Pamažu jie priprato prie to, kad aš savo picerijoje kartais dainuodavau, kad klientus pasitikdavau, pasisveikindavau, paduodavau jiems ranką. Buvo sunku ir todėl, kad nekalbėjau lietuviškai, tad kartais turėjau pasikliauti vien tik savo personalu. Buvo problemų, nes aš nesuprasdavau daugelio dalykų tol, kol pagaliau išmokau lietuvių kalbą. Dabar ir mano sūnus kalba lietuviškai.
Sėkmingo verslo Lietuvoje paslaptys
Stengiuosi, kad picerijos lankytojai jaustųsi kaip namie. Žmonėms patinka šiluma, kurią jie čia gauna. Jei klientas sako, kad jam maistas nepatiko, neliepiu mokėti, o nemokamai pagaminu kitą patiekalą. Jei žmogus moka, tai turi ir skaniai valgyti. Mano sėkmės receptas tas, kad aš myliu klientus ir atiduodu jiems savo širdį. Labai myliu savo darbą, šia prasme esu tarsi visiškas ligonis. Kai matau, kad kažkas ne taip, jaučiuosi blogai, imu nervintis. Jei padavėjas suklysta bendraudamas su klientu, skirtingai nei kiti vadovai, aš nueinu pas klientą ir jo atsiprašau. Man visi klientai lygūs.
Italijoje aš dirbau pas brolį, kuris turėjo savo kepyklą. Picerijas verslui pasirinkau todėl, kad tai buvo man pažįstamas darbas. Tiesa, Italijoje picerijų neturėjau, pirmąją savo piceriją atidariau Vokietijoje.
Valgymo kultūros skirtumai
Lietuvoje dar nėra tokios gilios valgymo kultūros, kaip, pavyzdžiui, Italijoje, kai einama porą kilometrų vien tam, kad suvalgytum skanią picą. Lietuvoje valgoma visur, kur tik galima. Svarbu ne valgyti skaniai, o pripildyti skrandį. Italijoje, kaip, beje, ir Vokietijoje, jau yra susiformavusi tam tikra valgymo kultūra: žmonės jau ieško ne tik kur pavalgyti, bet ir kur valgyti skaniau.
Aš manau, kad čia picos daug geresnės už tas, kurios valgomos Italijoje. Jau 35 metus dirbu šį darbą ir vis atrandu naujų skonių, įdedu į tai daug meilės. Meniu ruošiame patys - aš ir mano sūnūs. Viską, ką matote mano picerijose, aš atsivežiau iš Italijos. Kai atvykau į Kauną, čia buvo tiktai „Pizza Jazz“ ir viena picerija Studentų gatvėje, kuri gamino labai dideles picas. Už visa tai, ką matote Kaune dabar, dėkokite Paolui Romanui, nes jis čia atvežė picerijų kultūrą.
Požiūris į lietuvišką virtuvę
Tradicinės lietuvių virtuvės yra labai mažai - truputį prancūziškos, truputėlį ispaniškos... Viskas sumaišyta... Man patinka cepelinai, bet juos valgau labai retai. Cepelinai man per riebūs, nes mes, italai, esame įpratę prie lengvesnio maisto.
Itališkas prekinis ženklas
Mes, italai, esame pionieriai. Stengiamės visada būti pasaulio dalimi ir į kiekvieną šalį, į kurią vykstame, vežamės savo kultūrą. Manau, kad tai ir yra šio ženklo sėkmė. Italijos prekinis ženklas gerbiamas, nes asocijuojasi su paslaugumu, šiluma. Mes mylime klientus, gerai su jais elgiamės, sveikinamės. Ar matėte kokį nors lietuvišką restoraną, kurio savininkas ateitų pasikalbėti su klientais? Aš nemačiau. O mes, italai, einame pas klientus, pasisveikiname, paklausiame kaip sekasi, ar patiko maistas.
Ateities planai
Čia, Kaune, turime dvi picerijas, ir to mums užtenka. Stengiamės gerai atlikti savo darbą. Piceriją „Milano“ pardaviau prieš 8 metus. Klaipėdos picerijoje dirba mano sūnus, bet norėčiau ją parduoti ir dirbti kartu su abiem sūnumis čia, Kaune. Mums čia reikia pagalbos.
Mes daug dirbame ir labai mažai bendraujame su kitais italais, kurių čia labai mažai - esame tik 4 ar 5. Su klientais italais elgiamės taip pat maloniai, kaip su lietuviais. Norime, kad ir lietuviai, ir italai sugrįžtų į mūsų piceriją.
Itališki produktai Lietuvoje
Mane stebina tai, kad čia itališki produktai kainuoja 2-3 kartus daugiau nei Italijoje. Galima rasti itališkų produktų, bet jie yra labai brangūs, nes yra 2-3 firmos, kurios šioje srityje sudaro monopolį ir pakelia kainas. Italijoje 2 eurus kainuojantis vyno butelis Lietuvoje parduodamas už 6 eurus. Manau, kad tai neteisinga.
Skirtumai tarp italų ir lietuvių
Aš manau, kad lietuviai yra puikūs žmonės. Jie tokie patys paprasti ir bendraujantys, kaip ir italai. Aišku, visame pasaulyje yra ir gerų, ir blogų žmonių, tačiau tie žmonės, kurie lankosi mano picerijose, yra labai gera publika - jie manęs ieško, mane gerbia. Lietuvos jaunimas labai pasikeitė į gerąją pusę nuo tų laikų, kai aš atvykau į Lietuvą. Galima sakyti, kad lietuviai tapo europietiškesni.
Taip. Ir aš, ir mano sūnūs. Nusipirkome butą Kaune. Aš dažnai trumpam išvažiuoju į Italiją, tačiau mano sūnūs visuomet lieka čia. Ir aš čia liksiu, nes noriu būti kartu su jais.
Picos istorija
Picos istorija prasidėjo maždaug prieš 2200 metus. Vis dėlto šis patiekalas galėjo siekti ir dar ankstesnius laikus: plokščius duonos paplotėlius ant įkaitintų akmenų kepė jau senovės egiptiečiai, romėnai ir graikai. Moderni picos versija, tokia, kokią ją valgome ir mėgstame, dabar atsirado XVIII amžiaus pabaigoje ar XIX amžiaus pradžioje Neapolyje, Italijoje. Tuo metu pica buvo greitai paruošiamas, nebrangus ir skanus darbininkų patiekalas. Tuomet picą sudarė tokie ingredientai kaip česnakai, druska, aliejus ir sūris.
Legenda pasakoja, kad ikoniškoji pica „Margherita“ pirmą kartą buvo pagaminta 1889 metais, kai Neapolyje lankėsi karalienė Margherita. Picą iškepti buvo pavesta tam pačiam Raffaele Esposito. Jis karalienei nustebinti sukūrė tris skirtingas picas. Iš jų trijų karalienei labiausiai patiko Italijos vėliavos spalvomis nuspalvinta pica su pomidorais, mocarela ir baziliku.
Ir nors šiuo metu sutikti žmogaus, kuris nėra girdėjęs apie picą beveik neįmanoma, masinio populiarumo šis ikoniškasis patiekalas sulaukė po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tuomet pica papilto po visą pasaulį.
Picos pagrindas ir ingredientai
Vienas svarbiausių picos elementų - padas. Jo tešla gaminama iš itin paprastų, tačiau aukščiausios kokybės ingredientų: miltų, mielių, vandens ir aliejaus. Suminkius tešlą, ji kildinama. To reikia tam, kad tešla taptų vientisesnė ir puresnė. Taip pat svarbu ir labai gerai tešlą išminkyti. O tuomet jau prasideda tikras picų kepėjo menas, kaip ją iškočioti taip, kad padas būtų tobulo skonio. Nuo picos neatsiejamas ir pomidorų padažas bei sūris.
Padažas picai
Vienas didžiausių mano kulinarinių norų buvo išmokti pasigaminti tokį pat skanų padažą picai, kokius tenka ragauti geriausiose picerijose. Ilgai eksperimentavau, kol pagaliau radau idealų variantą:
- 4 v. š. "Hamker Remoulade" majonezo (rasite mūsų prekybos centruose);
- 2 v. š. natūralaus jogurto be priedų (man labiausiai patinka Rokiškio liesas jogurtas);
- ~ 100 ml virinto ir atvėsinto vandens;
- 3 skiltelių česnako;
- 2 a. š.
Česnaką smulkiai sukapojame. Pasirenkame dangteliu užsukamą indelį. Dedame majonezą, tada jogurtą. Išmaišome. Nedidele srovele pilame vandens. Vandens pilame iki pageidaujamo padažo tirštumo. Išmaišome. Suberiame prieskonius. Česnakų, druskos, pipirų kiekis tai pat priklauso nuo jūsų skonio - ragaukite.
Sumuštinių pica
Sumuštinių pica - tai originalus ir paprastas patiekalas, kuriame dera geriausios klasikinės picos ir karšto sumuštinio savybės. Sumuštinių pica ypatinga tuo, kad ji iškepa ruda, kvapni ir labai skani, nereikalaudama daug pastangų ir laiko. Tai puikus būdas sunaudoti maisto likučius ir pasimėgauti naminiu greitu maistu įdedant minimalias pastangas.
Supjaustykite kumpį, svogūną, pomidorą kvadratėliais. Įdarą paskirstykite ant duonos riekelių, sumuštinius su pica dėkite ant pergamentu išklotos kepimo skardos. Gausite aromatingus paprastus picos sumuštinius per minimalų laiką.