Gyvūnų pasaulis yra nepaprastai įvairus, apimantis daugiau nei milijoną rūšių, gyvenančių įvairiausiose Žemės ekosistemose. Gyvūnų karalystei priklauso daugialąsčiai organizmai, kurie energijos gauna maitindamiesi maistu.
Zoologijos mokslo šakos ir istorija
Zoologija, kaip mokslas, turi gilias šaknis ir ilgą istoriją. Pirmasis žinias apie gyvūnus aprašė ir susistemino Aristotelis (384-322 m. pr. m. e.). Jis visus tuo laiku pažįstamus gyvūnus suskirstė į dvi grupes: turinčius kraują ir bekraujus. Pirmajai grupei jis priskyrė žinduolius, paukščius, roplius ir amfibijas, banginius ir žuvis. Bestuburius jis suskirstė į keturias grupes: galvakojus, vėžiagyvius, moliuskus ir vabzdžius. Tuo tarpu vabzdžius dar suskirstė į vabzdžius, voragyvius ir kirmėles.
Nors Aristotelio sistema buvo netobula, ji išsilaikė iki renesanso. Be to, daugiau dėmesio buvo skiriama aukštesniesiems gyvūnams, o bestuburiais nelabai domėtasi. Vėliau zoologija ėmė sparčiai vystytis, nes prasidėjo kelionės, buvo atrandama ar atvežama įvairių gyvūnų rūšių, todėl jų pažinimas tapo būtinas.
Sistematika nurodo gyvūnų ir augalų įvairovę, klasifikaciją, remiantis sandaros panašumais. Sistematinis vienetas yra rūšis, tada gentis, šeima, būrys, klasė, tipas - pats aukščiausias taksonas. 1825 m. prancūzų zoologas ir anatomas A. Blenvilis pasiūlė tipo, kaip aukščiausio sistematinio vieneto, sąvoką.
Gyvūnų karalystė labai įvairi - ji apima organizmus, nuo paprasčiausių vienaląsčių iki sudėtingų stuburinių.Aklimatizacija - tai gyvūnų arba augalų prisitaikymas prie naujų klimato ar gyvenimo sąlygų. Natūrali aklimatizacija - kai gyvūnai plinta patys arba yra pervežami į kitas vietas. Reaklimatizacija - gyvūnų prisitaikymas gyventi toje vietovėje (regione, srityje, šalyje, žemyne), kurioje kažkada jie gyveno, bet vėliau dėl įvairių priežasčių išnyko ar buvo išnaikinti.
Prisitaikymo formos
Gyvūnų prisitaikymas prie aplinkos pasireiškia įvairiomis formomis:
- Sezoninis dimorfizmas - tai kailio, plunksnų kitimas priklausomai nuo metų laiko.
- Lytinis dimorfizmas - reiškinys, kai patinai ir patelės skiriasi kūno sandara, spalva, elgsena ir kitais požymiais, kurie nėra gonadų ar lytinių organų skirtumai.
- Ekologinis polimorfizmas - susijęs su prisitaikymais prie tam tikrų ekologinių sąlygų, prie sąlygų įvairovės.
Mimikrija - reiškinys, kai organizmas savo spalva ir forma yra panašus į kitos rūšies organizmą arba negyvą daiktą, dėl ko jo gebėjimas išgyventi būna didesnis.
Gyvenimas vandenyje
Gyvenimas gėluose vandenyse susijęs su nuolatine kova su tėkme. Srauniose upėse gyvenantiems gyvūnams tenka nuolat kovoti su tėkme. Gyvūnai turi tam tikrą dangą (odą, sparnus, žvynus), kvėpavimo sistema prisitaikiusi prie gyvenamosios aplinkos (vandenyje gyvenantys turi žiaunas, sausumoje plaučius, paukščiai oro maišus).
Kūno simetrija
Radialinės simetrijos organizmų (duobagyvių ir šukuočių) nuo centrinės ašiesišvesti keletą simetrrijos plokštumų. Dvišalės simetrijos (bilateralinių) gyvūnų išilgai kūno galima išvesti tik vieną simetrijos plokštumą. Jie turi trečiąjį gemalinį sluoksnį (mezodermą), iš kurios susiformavo daugelis vidaus organų. Bilateraliniai gyvūnai dar skirstomi pagal sandarą į celominuis (Coelomata) necelominius (Acoelomata). Vienas svarbiausių procesų bestuburių (dvišalės simetrijos gyvūnų) vystymęsi yra gemalinių lapelių atsiradimas. Iš tų lapelių atsiranda kiti kūno audiniai ir organai.
Lytinis dauginimasis apima kelis etapus: priembrioninį (gametų gavimą ir chromosomų redukciją), embrioninį (prasideda iškart po apvaisinimo) bei skilimą (segmentaciją, mitozinį dalijimasi). Skilimas gali būti pilnutinis arba nepilnutinis. Po blastulės vyksta gastruliacija- erdvinis ląstelių kompleksų susidarymas, kuris veda prie gastrulės (2-jų sluoksnių stadijos susidarymas). Gastruliacijos metu susidaro ektoderma ir entoderma. Skyriui BILATERALIA (Dvišaliai) priklauso trisluoksniai dvišalės simetrijos gyvūnai.