Šiame straipsnyje panagrinėsime Ceilono arbatos ekonominę reikšmę Lietuvai, įskaitant jos istoriją, gamybą, vartojimą ir poveikį Lietuvos ekonomikai.
Arbata Lietuvoje: tradicijos ir dabartis
Atsakymas būtų keistokas, - žiūrint kokią: jei čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, mėtų, laukinių aviečių ar serbentų lapelių arbatą - tai mėgsta ir moka. Šitas naudingas organizmui ir sveikatai arbatas lietuviai geria nuo seniausių laikų. Šitas naudingas organizmui ir sveikatai arbatas lietuviai geria jau 2000 metų. Pastebėta, kad dzūkai labiau geria čiobrelių, suvalkiečiai - liepžiedžių, aukštaičiai - ramunėlių, žemaičiai - mėtų arbatas, štai šitas arbatas būtų galima drąsiai vadinti lietuviškomis, arba net ir taip išskirstyti: dzūkiškos, aukštaitiškos, suvalkietiškos, žemaitiškos ir jomis didžiuotis prieš visą pasaulį, o garbius užsienio svečius vaišinti ir stebinti.
Gaila, kad tikrosios juodosios ar žaliosios arbatos, tai ne tik paruošti, bet ir gerti lietuviai dar nėra išmokę.
Arbatos vartojimo kultūra Lietuvoje
Kad lietuviai nemoka gerti arbatos galime įsitikinti kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje, netgi maitinimo įmonėse - baruose, kavinėse ir restoranuose. Apie tai, kaip lietuvaičiai nemoka paslaugiai aptarnauti savo klientų, jau visame pasaulyje anekdotai pasakojami. Štai, Lietuvos restoranų, kavinių, barų, picerijų valgiaraščiuose kažkokie arbatos neišmanėliai, matyt niekuomet gyvenime nei matę, nei gėrę arbatos pradėjo rašyti apie „plikomą arbatą“ ir „arbatą“ .
Tokius dalykus gali „išrasti“ tik mažaraščiai, nesuprantantys nei ką daro, nei ką šneka, žmonės. Lietuviai gerti arbatos nemoka! Kad lietuviai nemoka gerti arbatos galime įsitikinti kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje, netgi maitinimo įmonėse - baruose, kavinėse ir restoranuose. Apie tai, kaip lietuvaičiai nemoka paslaugiai aptarnauti savo klientų, jau visame pasaulyje anekdotai pasakojami.
Ceilono arbata: kokybė ir autentiškumas
Šri Lankos arbatos kompanija „Dilmah“, kurią įkūrė Merrillas J. Fernando, - tai šiandien didžiausią patirtį turinti arbatos gamintoja pasaulyje, siekianti išsaugoti jos kokybę, autentiškumą ir įvairovę. Ši šeimos valdoma kompanija pasipriešino arbatos pramonės diktuojamoms tendencijoms ir norėdama parodyti savo siekį išsaugoti arbatos autentiškumą 1988 m. pristatė iš vieno regiono kilusios arbatos koncepciją.
Kompanija „Dilmah“ inicijuoja pasaulinės arbatos pramonės, patyrusios nuosmukį, kai arbata buvo paversta plataus vartojimo preke, naujoves. Jos vykdomi projektai „Virtuvės meistrai ir arbatos gamintojas“ bei „Tikra popiečio arbatėlė“ moko ir įkvepia viešbučių restoranų bei kavinių darbuotojus visiškai kitaip pateikti arbatą viešbučių svečiams. „Dilmah“ arbatos mokykla siekia įkvėpti viešbučių restoranų bei kavinių darbuotojams, arbatos mėgėjams ir vartotojams aistrą arbatai suteikdama jiems ypatingų žinių apie ją.
Arbatos „Dilmah“ gamyba paremta etika - už kiekvieną jos pakuotę gautas pelnas lieka Šri Lankoje ir yra skiriamas MJF labdaros ir paramos fondo bei aplinkosaugos organizacijos „Dilmah Conservation“ veiklai finansuoti.
Merrillo J. Fernando indėlis į arbatos pramonę
Didžiausias Merrillo J. Fernando pasiekimas yra tai, kad jis laimėjo kovą su savo šalies arbatos pramonės išnaudojimu ir jo arbata gali mėgautis šio gėrimo mėgėjai visame pasaulyje. Prie to prisidėjo ir jo sprendimas grįsti savo šeimos arbatos verslą nuostata, kad verslas turi tarnauti žmonėms. Šią filosofiją įkūnija jo įkurto MJF labdaros ir paramos fondo veikla, kuriai skiriama mažiausiai 10 proc. kompanijos „Dilmah“ ir jos pagalbinių įmonių ikimokestinio pelno. Fondas rūpinasi negalią turinčių vaikų ir socialinę atskirti patiriančių bendruomenių jaunimo bei senyvo amžiaus žmonių maitinimu, švietimu, priežiūra bei parama.
MJF abdaros ir paramos fondą įsteigė kompanijos „Dilmah“ įkūrėjas Merrillas J. Fernando laikydamasis nuostatos, kad jo šeimos verslas turi tarnauti žmonėms. Šis fondas kasmet pakeičia daugiau kaip 10 000 žmonių gyvenimą. Visos kompanijai „MJF Group“ priklausančios įmonės fondui skiria 10 proc. savo ikimokestinio pelno.
Aplinkosaugos organizacija „Dilmah Conservation“ skatina tausoti aplinką, nes Merrillas J. Fernando yra įsitikinęs, kad tai yra kiekvieno asmens ir kiekvienos įmonės pareiga. Per šią organizaciją jis ugdo pagarbą aplinkai ir užtikrina jos tausojimą skatindamas darnų žmogaus ir gamtos sambūvį.
Arbatos pasirinkimas ir paruošimas
Pirmiausia reikia žinoti kaip ją pasirinkti. Arbata yra baltoji, žalioji, ulongo (raudonoji arba dalinės fermentacijos), juodoji, natūraliai aromatizuota ir presuota (čia nešnekame apie lapačio, matė, medaus krūmo ir pan. arbatas). Aišku, kiekviena iš šių rūšių turi dar daugybę variantų, o pasaulyje jų gaminama net 3000 pavadinimų.
Sveikiausia ir naudingiausia yra žalioji arbata, nes ji atpalaiduoja, suteikia žmogui gyvybingumo, mažina tikimybę susirgti vėžiu, skrandžio, žarnyno ligomis, apsaugo nuo infarkto, mažina cholesterino kiekį kraujyje, ypač būtina gerti žmonėms, dirbantiems protinį darbą, vadovaujantiems darbuotojams (patiriantiems stresus), dirbantiems su kompiuteriais, studentams ir moksleiviams. Rinktis reikėtų japonišką „Sencha“ (Senčia), vėlesnio derliaus „Bancha“ (Bančia), „Kokeicha“ (Kokeičia), „Genmaicha“ (Genmaičia), kiniškas arba Taivanio arbatas.
Sudėtingiausia yra pasirinkti juodąją arbatą. Beje, renkantis juodąją arbatą, būtiniausiai reikia žinoti ką reiškią ant pakelio sužymėtos raidės, nes jos nusako arbatos rūšį ir gamybos būdą.
Arbatos paruošimo būdai
Juodoji arbata plikinama 94-96ºC ir traukiama nuo 4 iki 8 minučių, - priklausomai nuo arbatos rūšies ir vandens kietumo. Ulongams reikia mažesnės temperatūros - nuo 82 iki 91ºC ir traukinti nuo 3 iki 15 minučių. Žalioji arbata pilkinama tokiu vandeniu, kuris tik pradeda „judėti“, - ne aukštesniu nei 70ºC temperatūros vandeniu.
Puodeliui arbatos imamas nubrauktas šaukštas arbatžolių; jei arbata traukinama arbatinuke, tai viršaus įberiamas dar vienas šaukštelis. Taip užplikius žaliąją arbatą, ji nupilama, nes tada į paviršių išplaukia visos šiukšlelės, po to dar kartą užplikoma, palaikoma 30 sekundžių ir vartojama pirmajam gėrimui, nes pirmasis užpilas yra skiriamas pasigardžiavimui, paskui tos pačios arbatžolės dar kartą užplikomos, pritraukinamos 2-3 minutes ir jau galima mėgautis tikros žaliosios arbatos gėrimu, kuris Kinijoje vadinamas „Subrendusi moteris“.
Arbata ir sveikata
Naujausi tyrimai rodo, kad arbata, kaip vaisiai ir uogos, privalo būti įrašyti į sveikos mitybos produktų sąrašą. Kornvelio universitete pravesti tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos puodelyje yra netgi daugiau antioksidantų, kaip bokale sauso raudonojo vyno bei kakavos puodelyje.
Kinų mokslininkų gydytojų duomenimis žalioji ir juodoji arbatos, geriamos didelėmis dozėmis gali ženkliai sumažinti cholesterino kiekį kraujuje. Jie atliko tyrimus su 240 žmonių, kenčiančių nuo per didelio cholesterino kiekio. 12 savaičių vienai grupei buvo duodama gerti placebo (preparatas be aktyviųjų medžiagų, - vanduo), kitai grupei - kapsulės su arbatos ekstraktu. Pagal ekstrakto kiekį vienoje kapsulėje tilpo 35 juodos ir 7 žalios arbatos puodukai. Tyrimų duomenys parodė, kad tiems tiriamiesiems, kurie gėrė arbatos ekstraktą, kenksmingo cholesterino kiekis sumažėjo 16 procentų!!!
Daugkartiniai tyrimai pasaulyje rodo, kad žalioji arbata apsaugo nuo vėžinių susirgimų. Pasirodo, kad šios arbatos priešvėžinis poveikis priklauso nuo antioksidanto - galato epigalokatechino. Japonų mokslininkai įrodė, kad EGCG stabdo vėžinių ląstelių augimą, surišdamos 67LR receptorių. Būtent, vėžinėse ląstelėse yra padidintas 67LR kiekis ir todėl vėžinės ląstelės plinta žmogaus organizme. Kad išvengti vėžinių susirgimų. Japonų mokslininkai iš Tachoko instituto nustatė, kad žmonės, reguliariai geriantys žaląją arbatą, mažiau serga senatvės silpnaprotyste.
Anglų mokslininkai teigia, kad arbatos puodelis gali pagerinti atmintį ir užkirsti kelią Alccheimerio ligai. Pagal juos tokį poveikį turi tiek žalioji, tiek ir juodoji arbata. Arbatoje yra medžiagų, kurios naikina tuos fermentus, kurie ardo smegenų cheminius ryšius.