Pastaruoju metu Vilniaus Gedimino prospekte ir Šiaurės miestelyje veikiantys mėsainių restoranai „Drama Burger“ susidūrė su problemomis ir nutraukia veiklą.
Prekės ženklą „Drama Burger“ ir tokiu pačiu pavadinimu veikiančius restoranus valdo bendrovė „Septyni mėsainiai“. Balandžio 13 d. duomenimis, „Septyni mėsainiai“ „Sodrai“ buvo skolingi beveik 8 tūkst. eurų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu ji turi 22 darbuotojus, kurių vidutinis darbo užmokestis - 1312 eurų neatskaičius mokesčių arba maždaug 916 eurų po jų.
Registrų centro duomenimis 2023 m. bendrovė gavo daugiau kaip 1,2 mln. eurų pajamų ir uždirbo virš 61 tūkst. eurų grynojo pelno.
„Už pavėluotą einamą mokėjimą „Sodra“ „išstatė inkasinį“ visai Covid-19 laikotarpio sumai, kuriai dar buvo mokėti 22 mėnesiai ir viskas. Ir sustabdė veiklą. Šiandien restoranai jau neveikia“, - naujienų portalui tv3.lt sakė bendrovės vadovas Vygantas Makselė. Jis pripažino, kad „Drama Burger“ toliau visai neveiks. Paprastai kalbant, sprendžiant iš vadovo paaiškinimo, „Sodra“ priverstinai nuskaitė lėšas iš įmonės sąskaitų.
„Drama Burger“: Klasikiniai Pastrami Ruošimo Principai
„Mes laikomės klasikinių pastrami ruošimo principų, todėl procesas užtrunka savaitę, - pasakoja „Drama Burger“ vadovas Simas Slabačiauskas. Šio kruopščiai prižiūrimo proceso rezultatas - išraiškingo skonio, itin švelni mėsa. Ruošiant sumuštinius, ji yra plonai suraikoma ir dedama tarp dviejų sumuštinių duonos riekių, gausiai pertepant garstyčiomis bei į viską įterpiant vieną kitą marinuotą agurką.
„Dėl ilgo paruošimo laiko iš pradžių mėgautis pastrami galėdavome pakviesti tik kartą per savaitę. Tačiau neseniai „Ogmios mieste“ atidarytas „Drama Burger | Smokehouse“ nuo šiol leidžia mėgautis pastrami kasdien. Be to, tik šiame restorane eksperimentuojame ir pastrami ruošiame vis iš kitokios mėsos. Šiuo metu tai antiena.
Atsiliepimai ir Alternatyvos: „Burger Factory“ Kaune
Tačiau leiskite papasakoti apie kitą vietą, kuri gali būti puiki alternatyva mėsainiams. Kažkada Lietuvą vadinome šiaurės Atėnais, dabar bus šiaurės Teheranas, na ir ką, ten irgi žmonės gyvena.
Tai dabar aš Kaune, ir pasirinkau valgyti ten, kur nėra viešbučių su sietynais ir auksinių šakučių: prekybos miestelis „Urmas“, tas, kur greta garsiojo pastato, kuris atrodo kaip tarpukario Lietuvos 1000 litų banknotas, begalinė teritorija, kur šimtuose parduotuvių galima nusipirkti visko (jie patys rašo „nuo dešros iki mados“, ir tai labai teisingas prisipažinimas) - ir tuos žmones, prekiaujančius ir perkančius, reikia kažkuo maitinti.
„O kodėl jūs čia fotografuojate?“ - klausia manęs moteris, pardavinėjanti burgerius restoranėlyje „Burger Factory“, įsispraudusiame viename iš stilizuotų traukinuko vagonų prie parduotuvių galerijos, kuriuose čia įrengtos valgymo vietos. Aš net pasimečiau. Tai, sakau, aš fotografuoju ir rašau apie maistą.
Nepasakiau „aš - Užkalnis“, nes o ką, jei ji nežino, kas toks yra Užkalnis. Moters keistas akcentas, ir kalba keista - su vyru, triūsiančiu prie grilio, ji kalba prancūziškai ir angliškai, su lankytojais - lietuvių ir anglų kalbų mišiniu.
„Nefotografuokit labai daug, kam čia tas viešumas“, - juokiasi moteris, ir aš nesuprantu, ar rimtai, ar juokais, ar per pusę. Klausiu, ką gali rekomenduoti. Sako, viską.
Skaitytojau, tai paprastai blogiausias įmanomas atsakymas, jei skaitote mano apžvalgas, tai žinote, kad mane nudilgina kaip elektra, kai man pasako „pas mus viskas skanu“, o čia kažkas kitaip, nes net nesusinervinau, nesvarbu, kad pavargęs ir iš Vilniaus atvažiavęs lietingas lapkričio keliais. Tiesiog pats paėmiau ir išsirinkau burgerį su šonine (€3,30), ir galvoju, dar reikia bulvyčių paimti.
Kol kepa burgeris, pasišneku su savininkais. Moteris lietuvė, bet negyvenusi Lietuvoje 25 metus, ir tik neseniai grįžusi su savo vyru prancūzu. Gyveno Prancūzijoje ir Amerikoje. Jis irgi. Ant sienos - savininko nuotrauka jachtoje su aktoriumi Tomu Hanksu.
Sakau, ar čia jūs toje nuotraukoje? „Taip, čia aš, jaunas ir gražus, - sako šeimininkas. - Nors aš ir dabar gražus.“ Sakau, jūs prancūzas, kodėl jūsų restorane amerikietiška virtuvė? „Kad mes pripratę prie tokios, visada tokius patiekalus gaminame.“
Štai jums ir prašom. Aš visada sakydavau, kad visos istorijos apie tai, neva Prancūzijoje nekenčia Amerikos ir visko, kas amerikietiška, yra tik muilo burbulas ir pasakojimai iš antiglobalistų mitingų. Prancūzai myli Ameriką. Prancūzija yra didžiausia McDonald‘s rinka už Šiaurės Amerikos ribų, jei jau kalbame apie burgerius - bet čia ne McDonald‘s burgeriai, čia tokie dideli ir atrodo labai sultingi ir galingi. Už labai nedidelę kainą, beje.
Trys eurai trisdešimt šiais laikais yra nedidelė kaina už didelį burgerį. Šeimininkas sako, kad jie su žmona grįžo į Lietuvą, kad pailsėtų. „No stress“, kartoja šeimininkė. Jokio streso. Ir šneka įvairiomis kalbomis, tuo pačiu metu, su įvairiais lankytojais ir su savo vyru.
Ir dar šeimininkas manęs klausia, kaip aš noriu, kad būtų iškepta mėsa. Aš, pasinėręs į apmąstymus, neišgirstu, tai šeimininkė pakartoja klausimą - irgi angliškai. Man patinka, kai į mane kreipiasi angliškai, reiškia, atrodau, kaip žmogus, kuris ta kalba gali susišnekėti.
Sakau, tegu šefas iškepa savo nuožiūra, ir šefui toks požiūris patinka (jei norite skaniausiai iškeptos mėsos, visada palikite tai šefo nuožiūrai - čia tik mano mažas patarimas, tinkantis bet kokiame restorane).
Aš sakau, sumokėsiu. Ne, jie sako, neimsime pinigų. Jeigu ką, aš neturėčiau aprašinėti to, už ką nemokėjau (čia toks „Laukinių žąsų“ principas - rašau apie tai, už ką moku). Bet blynelis man patiko, nors nemėgstu desertų ir juos ragauju tik iš profesinės pusės. Užsimerkiau ir pasijutau, kaip kokioje gatvės mugėje - bet kur pasaulyje - kur kepa tokius blynelius ir juos žmonės valgo tiesiog gatvėje.
Tai o kaip burgeris? Burgeris buvo toks sultingas ir mielas, ir su tobulu šoninės traškumu, kad aš valgydamas pamiršau, kad šiais laikais nebevalgau burgerių beveik niekada (net burgerių restorane, o Dieve, aš dažniausiai užsisakau salotas), nebent apžvalgas rašydamas. Aš suvalgiau burgerį visą ir pagalvojau, kad norėsiu pas tuos keistus žmones sugrįžti.
Sumokėjau už burgerį, bulvytes (čia jos vadinasi „frites“) ir gėrimą €5,10. Penkis eurus ir dešimt centų. Suprantate, norėjau pavalgyti su paprastais žmonėmis pas paprastus žmones. Gavosi, tačiau, kaip visada. Netyčia sutikau nepaprastus žmones, kurių iki galo nesupratau, tik žinau, kad jie labai skaniai gamina.
O burgerių restoranėliui su keliomis kėdėmis - penkios žąsys iš penkių. Ir jiems tegul sekasi.
Burger Factory, prekybos miestelis „Urmas“, Pramonės pr. 16, Kaunas. +370 672 68312
Darbo valandos: nuo pirmadienio iki penktadienio - nuo 09:00 iki 18:00, šeštadieniais nuo 09:00 iki 17:00, sekmadieniais nuo 09:00 iki 15:00.
Amerikietiška Virtuvė: Mėsainiai ir Daugiau
Bet JAV didelė šalis, imigrantų šalis, į kurią suvežtos viso pasaulio kulinarinės tradicijos, kurios čia keitėsi ir pildėsi kuo nauju. Kai kuris amerikietiškas maistas pasaulyje toks dažnas, kad net nelaikome to kažkokia ypatinga virtuve - bet už įprastų patiekalų slypi daugiau. Be to, įvairiuose JAV regionuose sukurta tik ten būdingų patiekalų.
Beveik visas Amerikos greitas maistas priklauso vienai iš šių versijų:
- Mėsainiai (burgeriai). Kas jų nežino? Apvali perpjauta bandelė ir įvairūs ingredientai viduje. Klasikiniai variantai - mėsainis (“hamburger”, su mėsa) ir sūrainis (“cheeseburger”, su mėsa ir sūriu), bet kiekvienas restoranas ar jų tinklas greta šių dar prikuria papildomų savo versijų, su visokiom daržovėm, padažais, kitokiom mėsom ir t.t.
- Submarinas. Pailgas sumuštinis, į kurį pridedama įvairiausių ingredientų ir daržovių (neretai itin daug). Submarinai būna šildyti ir nešildyti: JAV daug populiariau nei kur kitur valgyti ir nešildytus, ištisi restoranai į tai orientuojasi.
- Reubenas. Tai tarsi mėsainis, kur vietoje batono - kiek tamsesnės duonos riekės. Viduje - mėsa ir rauginti kopūstai. Dažnai patiekiamas kartu su raugintais agurkais šalia.
- Beigelis. Žydų į Ameriką atvežtas didelis riestainis iš mielėmis kildintos kvietinių miltų duonos. Būna patiekiamas ir atskirai, bet dažnai valgomas kaip sumuštinis ar mėsainis su sūriu, lašiša ir pan.
Itališkos picos tad įsiliejo į JAV virtuvę, bet čia buvo perkurtos savaip. Visų pirma, tradicinė pica Amerikoje - storapadė.
JAV populiarūs skrudinti vištos gabaliukai, paprastai dviejų rūšių - su kaulais (wing - sparnas) arba be kaulo (tender).
Kiti Amerikos Virtuvės Patiekalai
- Džambalaja: Tai - ryžiai, sumaišyti su daržovėmis, ypač kadžunų virtuvės “trejybe”: salierais, svogūnais ir paprikomis, o taip pat su dešrele.
- Navahų takai (Navajo taco) - ant indėniškos duonos tarsi ant pocos sukrauta daržovės ir mėsa.
Gėrimai Amerikoje
- Kola. “Coca Cola”, “Pepsi” ir daugybė jų kopijų. Tai tikriausiai pats tikriausias JAV nacionalinis gėrimas, jį visi sieja su JAV ir jį JAV geria beveik visi, nuo vaikų iki šimtamečių senelių, išskyrus kai kuriuos imigrantus ar į tam tikras subkultūras linkusius.
- Limonadas.
- Root beer. Pažodžiui pavadinimas reiškia “šaknų alus”, bet iš tikro tai ne alus, o saldus nealkoholinis gėrimas, gaminamas iš šaknų žievės ir JAV tiekiamas beveik visur, kur ir kola bei vaisvandeniai (net McDonald’s ir pan. restoranuose).
Restoranų Tipai JAV
- Greito maisto restoranai. Jie būna keleto rūšių ir paprastai tiekia tik vieno tipo patiekalus (pvz. tik mėsainius, tik submarinus, ar tik vištieną), nors ilgainiui asortimentas plečiasi. Užsakomus patiekalus reikia užsakyti prie prekystalio ir pasiimti pačiam.
- “Casual dining”. Į šiuos restoranus ateinama pasėdėti, čia aptarnaujama prie staliukų. Kaip ir visur JAV, kur aptarnaujama prie staliukų, įprasta palikti didelius arbatpinigius (20% ir pan.), o nepalikęs kartais sulauki ir piktų replikų.
- Prabangūs restoranai. Čia virtuvė jau retai gryna amerikietiška (kaip aprašiau ją čia), kainos gali “rauti stogą” (+arbatpinigiai), aptarnaujama prie staliukų. Tai vienintelė kategorija, kur gali būti išskirtinesnis interjeras, nors ir tai nebūtinai.
- Bufetai. Susimokėjęs fiksuotą mokestį čia gali imti kiek nori patiekalų. Jie būna arba konkrečios virtuvės (pvz. kinų), arba įvairių virtuvių.
„Drama Burger“ Bankrotas: Restoranų Verslo Aimanos
Verslas2025 m. Balandžio 15 d. „Lietuvos viešojoje erdvėje garsėja restoranų verslo aimanos - neva mokesčių našta nepakeliama, o valstybė paliko juos likimo valiai.
Pasak jo, klausimų kelia tai, jog „Drama burger“ restoranus valdžiusi įmonė per pastaruosius metus uždirbo daugiau nei 83 tūkst. eurų grynojo pelno, o jos nuosavas kapitalas sudarė daugiau nei 140 tūkst. eurų, tačiau bendrovė teigia negalinti grąžinti valstybės suteikto kredito, gauto per pandemiją.
„Šioje istorijoje mažai kas apie tikrą bankrotą. Primenama, kad praėjusią savaitę buvo uždaryti sostinės Gedimino prospekte ir Verkių gatvėje veikę „Drama burger“ restoranai.
| Įmonė | Pajamos (2023 m.) | Grynasis pelnas (2023 m.) | Darbuotojų skaičius | Vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) |
|---|---|---|---|---|
| Septyni mėsainiai (Drama Burger) | 1,2 mln. eurų | 61 tūkst. eurų | 22 | 1312 eurų |