Greito maisto užkandinės vertinamos labai įvairiai. Vieni teigia, kad jų maistas neskanus, kiti - kad priešingai, skanus, bet nesveikas.
Greitas Maistas: Svarbiausi Aspektai
Greito maisto kabokas turi dirbti greitai. Mes ten einam ne dėl aplinkos, ne dėl malonių padavalkų, o tam, kad greitai paėstume. Vidutinis paruošimo laikas turi neviršyti kokių 5 minučių. Pageidautina - minutę. Maistas turi būti pakankamai greitai valgomas. Prisirijus to maisto, visgi neturi sutrikti virškinimas. Jei tik įmanoma, maistas turi būti dar ir rimtai skanus. Toksai, kuris būtų išties skanus.
Greito maisto įstaigos neturi būti puošnios, prabangios ir malonios. Jos turi būti patogios. Į jas skubėdamas, turi neišsisukti kojos. Turi būti patogu privažiuoti, pastatyti mašiną, bent jau trumpam. Išties, į išvaizdą - nusispjaut, svarbu, kad nebūtų purvo, ir kad kažkas netrukdytų.
Lyginamoji Apžvalga: Macdonalds, Hesburger, Homeburger, ir Tiotia Niura
Macdonalds
Macdonalds - gerumas tame, kad turi tuos savo makdraivus. Jie, kaip bebūtų keista, veikia lėčiau, nei įprastos eilės, tačiau šalia daugumos makdakų būna laisvų stovėjimo vietų, tad jei norite vos vos greičiau - galit nueiti prie gyvos eilės. Stovėjimo aikštelė - didelis privalumas, nes jei 20 minučių ieškosite, kur pastatyti mašiną, o paskui 20 minučių kulniuosite iki kažkokios valgyklos, paskui dar tiek pat laiko - atgal, tai sugaišta papildoma valanda vargu, ar leis jums tokią atrakciją pavadinti greitu maistu.Tačiau Macdonalds - bene vieninteliai iš aptariamųjų turi aplinką su slidžiomis plytelėmis, kur žiemą galite susilaužyti kojas.
Macdonalds verslo praktika yra atidirbta taip idealiai, kad juos laiko tiesiog pasauliniu pavyzdžiu tarp paslaugų teikimo įmonių, orientuotų į pigų segmentą. Beje, tai viena iš priežasčių, dėl kurių laiks nuo laiko ten nueinu - visada gėriuosi smulkiomis detalėmis ir jaučiu malonuma atkurdinėti procedūras pagal tenykščio personalo vaikščiojimus, šūkčiojimus ir pan.. Ir nerandu, prie ko prisiknisti. Kita vertus, atkreipkite į tai, ką rašiau - pigus segmentas. Tai pasaulinis tinklas, kuris nors ir brangus, lyginant su vietinėmis užkandinėmis, yra optimizuotas kainai. Dėl to ten priimami silpnapročiai oluchai, kurie netiktų kitoms įmonėms. Esate silpnaprotis? Puikiausiai galėsite dirbti Macdonalds. Darbo organizavimas toks, kad nesugebėsit dirbti blogai. Bet. Dėl šitos priežasties nuolatos nervina tūpos kasininkės. Pasakai, kad nori kokio nors dvigubo mėsainio - gauni viengubą. Pasakai, kad nori dviejų mėsainių ir trijų sūrainių - gauni tris mėsainius ir du sūrainius. Ir beje, man yra tekę laukti makdake 15 minučių.
Macdonalds maistas - visiškas šlamštas. „Skaniausias“ jų hamburgeris „Big Tasty“ tegali gauti 0 balų, kai paragauji bet kurio Homeburger mėsainio. Visi kiti - minusinius balus. Minusai ir minusai.
Per paskutinius kokius 10 metų esu vėmęs kokius 4 ar 5 kartus. Visi be išimties mano vėmimai buvo po to, kai prisirijau Macdonalds. Jei kam kyla klausimas apie gėrimą - aš jau seniai beveik abstinentas. Ir ne, tikrai nevemiu kaskart, kai pavalgau Macdonalds. Vidutiniškai pavemiu kokį kartą iš 10-20 pavalgymų. Kitus kartus - šiaip pykina.
Hesburger
Hesburger - atpigintas Macdonalds klonas. Atpigintas tik sąlyginai, man rodos, praėjus kuriam laikui po jų atsidarymo, kainos pakilo. Bet ne tame esmė. Hesburger šėryklų su slidžiomis plytelėmis nepastebėjau. Kaip nepastebėjau ir Hesburgerių su aptarnavimu vairuotojams. Kita vertus, visi Hesburgeriai turi ir aikšteles, vienokias ar kitokias. Viskas labai panašu, kaip makdakuose, bet savininkai nutarė paoptimizuoti idealų Macdonalds procesą. Todėl galite aptikti purvinas grindis, nevalytus staliukus ar pan.
Kita vertus, darbo jėgos kainos pas mus dar ne tragiškos, tad dauguma atvejų viską puikiai kompensuoja tai, kad Hesburger nedirba tokie silpnapročiai, kaip Macdonalds. 2 darbuotojai atlieka tą patį darbą, kurį Macdonalds daro 5 žmonės. Ir atlieka kokybiškiau.
Hesburger - stebėtina, bet šis atpigintas Macdonalds klonas nei karto man nesukėlė nei vėmimo, nei pykinimo. Maistas - fufelis, skanumu atsiliekantis ir nuo Macdonalds. Nepastebėjau pas juos pagerintų mėsainių, tokių, kaip koks „Big Tasty“.
Homeburger
Homeburger yra Oze. Kol Ozo aikštelėse susigaudysi (o apie Ozo prekybos centro bėdas rašiau), nuo alkio ims drebėti kojos. O kol surasi tą Homeburger Ozo labirinte, tai pargriūsi nuo išsekimo, taip ir nepasiekęs šios nuostabiųjų hamburgerių vietos. Ir padvėsi iš bado.
Homeburger dirba šneki mergina, kuri pabendrauja, pasigiria, kokie skanūs pas juos mėsainiai ir nesumeluoja - taip, tai fantastika. Aptarnavimo greitis varijuoja. Kai keptuvės įkaitusios, patys sakosi, kad paruoš per 10 minučių, o paruošia per 5 ar net greičiau. Ir padeda išsirinkti, ir nebijo šnekėt su klientais.
Homeburger - štai čia ir susiduriam su tuo, kas yra tikrieji skanieji hamburgeriai. Brangieji, jei jūs nesate valgę Homeburger, jūs negalite kalbėti apie hamburgerius išvis. Žmogus, neragavęs TOKIŲ hamburgerių - tai tas pat, kas žmogus, neragavęs kaimiškos rūkytos dešros, o mėsos skonį težinantis iš visiškai netikusios šlapdešrės. Vienas mano draugas, valgęs idealių hamburgerių Teksaso kaubojaus rančoje, paruoštų su šviežutėlėmis daržovėmis ir keptų ant tikros ugnies, davė Homeburger cielus 8 balus. Maždaug taip: „7-8 - tikrai be kalbų, 9 gal visgi netraukia, kaimiškos daržovės ir laužas visgi duoda savo“.
Nėra skanesnių hamburgerių Lietuvoje. Nėra.
Tiotia Niura
Nėra ten vietos normaliam sustojimui prie Santuokų rūmų, kur prekiauja Tiotia Niura. Bet Tiotia Niura dirba taip greitai, kad spėsit iššokti iš mašinos, sumokėt pinigus ir gauti beliašus iš besišypsančios ir dėkingos senutės ir grįžti atgal. Įmanoma apsisukti per kokias 15-20 sekundžių - greičiau, nei bet kur. Neįtikėtinai greitai - priėjei, davei pinigus, per 10 sekundžių gavai beliašus - ir viskas.
Tiotia Niura, ideliai greitas atvejis. Vežimėlis su beliašais gatvėje - štai kur aptarnavimo greičio optimizavimas. Vienas žmogus, visu greičiu vykdantis visas operacijas. Davei porą litų - gavai senutės šypseną, nuoširdų dėkingumą ir beliašą.
Sovietmetį su nostalgija prisimenantys tautiečiai turėtų didžiuotis, kad visai nepakitęs išliko nors vienas tų laikų obščepito išradimas. Taip, tai beliašai. „Tarybinės dešrelės“, jau nekalbant apie kitus kliedesius - pakito ganėtinai smarkiai. Beliašai - liko tokie, kokie buvę. Jau tais laikais būdavo visaip įtardinėjama juose esančios mėsos kilmė, tačiau galiu pasakyt, kad viskas su ja tvarkoj. Beliašuose nerasit atliekų, tokių, kaip maltų kaulų tyrė, soja, smulkinti vidaus organai ir pan.. Tai tiesiog kažkokia malta mėsa su svogūnais. Ir ji, mano manymu, žymiai natūralesnė už tą, kuri dedama Macdonalds.
Mane nuo beliašų visad apima žagsulys. Ir, kiek pastebėjau, ne tik mane.
Rezultatai
Kaip jau pastebėjote, už standartą palyginimui ėmiau Macdonalds - jų procesas idealus, jie turi kokybės kontrolę, jie yra optimizuoti, jie vienodi visame pasaulyje. Ir pabandžiau įvertinti, kiek gi su visokiais hamburgeriais kontrastuoja tieji daugelio peikiami beliašai.
- Macdonalds surinko 0-2-99=-101 balas. Jei atmestume tuos vėmimo atvejus su -99 balais, tai gautųsi gražūs -2 balai, kitaip tariant, pats prasčiausias rezultatas iš visų keturių vertintų maisto tiekėjų. Ir, beje, vienintelis neigiamas.
- Hesburger surinko 0+1-1=0 balų. Nulis. Nulis yra nulis. Nulis - tai kontora, kuri pamėgdžioja kitus, kažką darydama geriau, o kažką - blogiau. Kita vertus, tai juk visvien geriau, nei Macdonalds.
- Homeburger surinko -2+0+4=+2 balus. Rekomenduoju.
- Tiotia Niura surinko 2+2+1=5 balus.
Kaip matote, netgi lyginant greitą maistą, kur greitis yra viskas, visiškoje Ozo palėpėje esantis Homeburger gauna daugiau balų, nei mums įprasti Macdonalds ar Hesburger. O jei dar nuvažiuosite tenai ne tam, kad pavalgytumėt greitai, o tam, kad sužinotumėt tikrųjų hamburgerių skonį - važiusite ten dar ir dar.
Jei ieškote labai greito maisto, jei dėl reikalų lekiate kaip akis išdegęs ir pilvas staugia iš alkio - patariu stabtelti prie senutės, prekiaujančios beliašais. Tikrai nenusivilsite.
Burger Street Apžvalga (Molėtų pl.)
Verta pasistengti žymiai labiau. Burger Street, Molėtų pl. 47B, Vilnius.
Man labai daug žadėjo apie užkandinę už Vilniaus (iš tikrųjų, gal ir Vilniaus miesto ribose, kas ten supaisys, tas Vilnius dabar yra išaugęs nenormaliai, greitai jau ir Utena bus žymima kaip Vilnius). Sakė, čia gabaliukas Amerikos prie greitkelio. Sakė, čia kaip tos Amerikos užkandinės prie didžiųjų kelių, kur maistas gal ir paprastas, bet kur sutinka, kaip geriausius draugus, o išlydi - kaip giminės narius. Taip man sakė. Aš pats kaltas, kad patikėjau. Ir įvertinimas Feisbuke (jeigu ką nors reiškia įvertinimas Feisbuke) yra kone tobulas - 4,8 iš 5 taškų. Tačiau kas tas įvertinimas Feisbuke? Prie mano oficialaus puslapio „Andrius Užkalnis“ įvertinimas Feisbuke yra 3 iš 5, tai ką dabar tai reiškia? Turbut tik tiek, kad iš penkių sutiktų žmonių trims aš patinku, o dviems ne. Arba kiti nesinaudoja Feisbuku.
Ir iš tikrųjų virš jos plevesuoja Amerikos vėliava, dryžuota ir žvaigždėta, ir tikrai logotipas šiek tiek amerikietiškai atrodo (gal nelabai, bet nebūsiu priekabus). Interjeras tipiškai lietuviškas, pakelės užkandinė, kurioje Amerika net ir nekvepia. Tualetas lauke, tą būdelė „Toi Toi“, na, tikrai ne Amerika.
Valgiaraštyje - krūva amerikietiškai pavadintų patiekalų. Burgerių pavadinimai labiau lietuviški, negu turintys ką nors bendra su tais, kurie už Atlanto: „Klasika“, „Mexico“ (gerai, šitą dar galima suprasti, turbūt bus aitresnis), „Nacho Macho“, „Kentucky“, „Brooklyn“, „Florida“ (šitas apie ką - gal čia su apelsinais arba su krokodiliena, arba skirtas pensininkams, nes Floridoje jų daug gyvena?), „Minnesota“ (ką girdėjote apie Minesotą - kad ten žiemos šaltesnės, negu Lietuvoje?) ir panašiai. Jau seniai pasisakau prieš pavadinimus, kurie nieko nesako apie patiekalą. „Kalvio plaktinis“ ir „Raganų suktinukai“ yra prisiminimas iš paskutiniųjų sovietinės Lietuvos metų, iš tų laikų, kai valgiaraščiai būdavo su violetiniu antspaudu ir mažiausia su dviem parašais - direktoriaus ir buhalterės.
Yra ir picų, apie jas irgi pakalbėsim. Gerai, kad nors šaltibarščiai vadinasi šaltibarščiais, o ne kokia nors „Sriuba „Molėtai““.
Šaltibarščiai nelabai kokie, skonis blankus, ir dar patiekti su valdiško skonio bulvytėmis fri. Tiek to, Amerikoje juk šaltibarščių nebūna, tai gal paragaukim standartinių amerikietiškų patiekalų. Vištienos sparneliai (5,50 EUR) gal ir gražiai buvo mano nufotografuoti, bet skonis buvo toks vidutiniškas, kad iki galo nesuvalgėm ir į namus nesivežėm. Absoliučiai nieko įspūdingo ir įdomaus.
Burgeris nebuvo nei įsimintinas, nei koks nors labai kokybiškas: labai vidutiniškos bandelės, kokias Lietuvoje patiekdavo su burgeriais prieš dešimtį metų, kol visi nepersimetė prie tinkamesnių „brioche“ tipo bandelių, visko perkrauta, nei skanu, nei gražu, nei įdomu. Ko mažiausiai reikia Vilniui ir Lietuvai, tai dar vienų vidutiniškų burgerių.
Picos pasirodė visiškai prastos. Pirmiausia, ta, kuri vadinosi „Blue Cheese“ (mėlynojo sūrio), 7 EUR, kažkap labai gerai buvo paslėpusi mėlynąjį sūrį. Mes jo ieškojome, ieškojome ir neradome. Mergaitė, priiminėjusi užsakymą, patikino, kad jo ten tikrai yra, ir aš nesakau, kad ji meluoja, bet tik sakau, kad jo neradome jokiais būdais. Ir dar, žinote, kas yra blogai? Labai blogai yra rauginti agurkėliai ant picos. Jie netinka, niekada netiko ir niekada netiks. Jei jums atrodo kitaip, niekuo negaliu padėti - aš rašau tik savo nuomonę.
Nėra čia Amerikos nei dvasios, nei jausmo, nei skonio. Nėra patogių stalų ir kėdžių, kur užsisakymas ne prie baro, o aptarnauja greiti padavėjai, nėra atnešamo, nesiklausus, vandens su ledu, nėra bedugnio kavos puodelio su neribotais papildymais už vieno puodelio kainą, nėra kečupo, garstyčių, aitraus čilių padažo ir vynuogių džemo ant stalų. Yra tik labai vidutiniškas maistas, kuris, taip, tikrai, yra prie kelio.