Sriuba - lengvas ir skanus patiekalas, nuo seno lietuvių šeimininkių vertintas. Ji sušildo, pasotina, neapsunkina skrandžio ir turi nedaug kalorijų. Jei mėgstate sriubą, tai ir valgykite.
Sriubos yra svarbus mineralų ir vitaminų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis mūsų mityboje. Be to, sriubos valgomos sergant kai kuriomis ligomis. Pavyzdžiui, šaltuoju metų laiku rekomenduojamas vištienos sultinys, o sergant virškinamojo trakto ligomis, sriubos valgomos dėl mažo mechaninio poveikio gleivinei ir greito virškinimo.
Tačiau atsiminkite, kad pagrindinė svorio metimo taisyklė - kalorijų deficitas. Jei viršysite kalorijas, tai ar valgysite, ar nevalgysite sriubą svorio, greičiausiai, nepavyks numesti. Metant svorį, per pietus valgykite arba sriubą, arba antrą patiekalą. Valgant ir sriubą, ir antra patiekalą, dažnai viršijamas ne tik kaloražas, bet ir porcijos dydis. Jei per pietus pasirinkote antra patiekalą, tai vakarienei galite rinktis sriubą.
Plačiai paplitusi nuomonė, kad išvirus sriubą prarandamos visos naudingos medžiagos. Tačiau, taip nėra, nes jos lieka sultinyje. Verdant maistą, sultinyje ištirpsta daug naudingų medžiagų, kurias organizmas lengviau pasisavina.
Sriuba padeda greitai numalšinti alkį, nes greitai užpildo skrandį ir suteikia sotumo jausmą. Tačiau tuo pačiu metu vienodos masės pirmojo ir antrojo patiekalų sriuboje bus mažiau kalorijų. Be to, sriubose yra mažai keptų komponentų, todėl gauname mažiau kancerogenų ir toksinų, kurie susidaro apkepant maistą, nebent į sriubą sudeda apdegusius apkeptus produktus (pav., morkas, svogūnus ir pan.)
Sriubų nauda:
- Sriubos skatina skrandžio liaukas efektyviau išskirti fermentus nei kietas maistas.
- Sriubos suteikia šilumos, ypač šaltuoju metų laiku.
- Daržovių sriubas galima valgyti net sergant virškinamojo trakto ligomis (skirtingai nei mėsines).
- Daržovės sriubose atsiskleidžia kitaip ir įgauna naujų savybių: pavyzdžiui, virtose morkose susidaro fenoliai, apsaugantys nuo ligų.
- Kai kurios daržovės skanesnės virtos nei šviežios: pavyzdžiui, kiek žmonių valgo žalius brokolius? O trintų brokolių sriuba - labai skanus patiekalas, kuris taip pat turi antibakterinių ir priešvėžinių savybių (dėl sulforafano). Moliūgų tyrės sriuboje gausu beta karotino, kuris nesunaikinamas verdant. Pomidorų tyrės sriuboje yra likopeno - natūralaus antioksidanto, naudingo širdžiai, ir šiuo atveju terminis pomidorų apdorojimas nepakenkia pomidorų naudai.
- Sriubos yra mažiau kaloringos nei pagrindiniai patiekalai, o sriubai virškinti organizmas sunaudoja daugiau kalorijų nei joje yra (ir sotu, ir susidaro kalorijų deficitas).
Tačiau turime prisiminti, kad ne visos sriubos yra sveikos. Riebūs, sotūs ir turintys daug mėsos barščiai gali sukelti nemalonių pasekmių virškinimo traktui, pavyzdžiui, apsunkinti virškinimą, o kopūstų sriuba gali sukelti pilvo pūtimą. Stenkitės sultiniui naudoti liesą mėsą: vištieną, kalakutieną, jautieną, triušieną. Arba pasigaminkite kaulų sultinius. Svarbu, kad sriuboje būtų tik natūralūs produktai: mažiau dešrų ar kitų perdirbtų produktų, o daugiau daržovių ir liesos mėsos. Infekcinių ir virusinių ligų paūmėjimo piko metu galima naudoti aštrius prieskonius. Tačiau aštriais prieskoniais nereikėtų piktnaudžiauti, nes, per didelis aštrių prieskonių kiekis sriuboje, gali būti pavojingas kasai ir kepenims.
Sriuba tinka ir pirmam ir antram užkandžiui. Užkandžiui geriausias pasirinkimas - daržovių sriubos. Norite valgyti sveikiau ir numesti svorio? Pasiekite savo Svajonę!
Anksčiau buvo manoma, kad nevalgant sriubos galima pakenkti skrandžiui. Šiandien dietologai į sriubą žiūri kiek kitaip. Tiesiog laiko ją per dieną būtinų suvartoti skysčių dalimi. Kita vertus, laikomasi nuostatos, kad sriubos valgyti nebūtina, jeigu išeriama pakankamai (apie 1,5 l) kitų skysčių. Tačiau net ir tokios nuomonės laikantis sunku įsivaizduoti geresnį patiekalą, kai norima pasisotinti neapsunkus skrandžio.
Virti patiekalai yra lengviau virškinami nei kepti. Pastaruosiuose visada yra kancerogeninių medžiagų, kurios atsiranda degant riebalams. Įrodyta, kad jos gali sukelti vėžį. Tačiau sriubų maistinė vertė nėra didelė - anot dietologų, jos yra viso labo tik nuoviras - kruopų, daržovių, mėsos, grybų, žuvies… Termiškai apdorojus, pavyzdžiui, daržoves, jose vitaminų ir mineralų labai sumažėja. Daržovių nuoviras nenaudingas dar ir tuo, kad verdant į jį patenka daržovėse esantys nitratai, o mes juos su sriuba ir susrebiame. Vaikams esą sriubos irgi nereikia primygtinai siūlyti. Mat jos prisivalgę dažnai nebenori antrojo patiekalo, dažniausiai iš mėsos ir šviežių daržovių, kurio maistinė vertė kur kas didesnė. Pasak specialistų, valgome tam, kad pasisotintume, būtume sveiki, gyvybingi, darbingi ir kuo mažiau sirgtume. Maistas, kurį valgome, turi būti visavertis, tačiau ir gardus, atitinkantis šeimos maitinimosi įpročius.
Sriubų rūšys ir jų kaloringumas
Sultinys - tai mėsos, žuvies, daržovių ar grybų nuoviras, turintis daug ekstrakcinių medžiagų, kurios skatina virškinimo sulčių išskyrimą. Jame turi būti tik vanduo ir prieskoniai (antraip bus ne sultinys, o sriuba). Sultinyje yra šiek tiek mineralinių medžiagų ir vitaminų. Jis naudingas kaip šiltas gėrimas, tačiau pasotina labai trumpam.
Sriubas su mėsa jau galima prilyginti ir pagrindiniam pietų patiekalui - tai sotus, kaloringas, bet gana lengvai virškinamas patiekalas. Sveikiausia ir skaniausia mėsiškas sriubas virti iš šviežios, neriebios mėsos. Galima mėsą supjaustyti gabaliukais, kad jos būtų kiekvienoje sriubos porcijoje. Populiarios ir trintos mėsiškos sriubos. Mėsa - geležies ir baltymų šaltinis, ją valgyti būtina. Dar mėsa - vienas iš ilgiausiai sotumą palaikančių produktų. Jeigu laikotės mažo kaloringumo dietos, sriubą virkite su vištos krūtinėle. Lėkštė vidutinio tirštumo sriubos su liesos mėsos gabaliukais turės apie 150-200 kcal.
Žuvienė - skani ir nekaloringa sriuba. Dažniausia verdama su menkėmis, jūros lydekomis, plekšnėmis. Ji turi daug ekstrakcinių medžiagų, todėl žadina apetitą. Sriubos su kitomis jūros gėrybėmis: moliuskais, krevetėmis, aštuonkojais ir pan. dažniausiai verdamos iš šaldytų rinkinių. Didžiausia jų pranašumas prieš kitas sriubas - didelis kiekis jodo, o tai itin aktualu turintiems problemų dėl skydliaukės ar kitaip juntantiems jodo stygių. Lėkštė žuvienės be grietinės iš menkių ar jūros lydekų turės apie 60-80 kcal.
Nors specialistai daržovių sriuboms turi daugiausia priekaištų, šios yra senas lietuviškas patiekalas, kadaise virtas ko ne visuose namuose dėl taupumo. Virdamos daržovės praranda dalį vertingų maisto medžiagų, ypač vitaminų. Todėl siūloma jas virti trumpai, kad nespėtų iki galo suminkštėti. Pastaruoju metu ypač populiarios trintos, tirštos daržovių sriubos. Tokioms pagaminti reikia gerai išvirusių daržovių, taigi jos ir mažiau vertingos. Lėkštė daržovių sriubos be grietinės turės apie 60-80 kcal.
Pieniškos sriubos labai tinka vaikams, mat valgydami mažieji gaus jiems taip reikalingo kalcio. Dažniausiai šios sriubos verdamos su makaronais arba kruopomis, kartais su daržovėmis. Sriubose esančios kruopos ar makaronai turi daug maistinių skaidulų, todėl gerina žarnyno darbą. Pieniškos daržovių sriubos ne visų mėgstamos, bet yra gana sočios ir tikrai lengvai virškinamos. Lėkštė vidutinio tirštumo pieniškos makaronų ar kruopų sriubos turi apie 150 kcal.
Vadinamosios saldžios sriubos verdamos iš džiovintų ar šviežių vaisių ar uogų su makaronais arba ryžiais. Dažnai tirštinamos krakmolu ir balinamos grietine. Džiovintuose vaisiuose daug kalio, vitamino E, virškinimą geriančios ląstelienos, tik šie gana kaloringi. Sutirštinus sriubą krakmolu (jame - vieni angliavandeniai) ir užbalinus grietinėle ar grietine jos kaloringumas dar padidėja. Bet tokios sriubos gardžios ir gali būti valgomos kaip desertas.
Mažai kaloringų sriubų receptai
Net jei verdate mažai kalorijų turinčią sriubą, ji gali būti gardi ir aprūpinti organizmą reikalingomis medžiagomis. Mažai kalorijų turinti sriuba ilgam suteikia sotumo jausmą, energijos ir nekenkia figūrai.
Su daržovėmis ir pupelėmis
Reikės: 450 g raudonųjų pupelių, 8 stiklinių vandens, 0,5 stiklinės raudono vyno, 2 šaukštelių džiovinto baziliko, 1,5 šaukštelio druskos, 1 šaukštelio mairūno, 1/4 šaukštelio pipirų, 400 g svogūnų, 200 g salierų, 200 g raudonųjų paprikų, 200 g morkų, 6 česnako skiltelių, 170 g pomidorų padažo, 1/3 šaukšto tarkuoto sūrio.
Gaminimas. Pupeles per naktį užmerkite šiltame vandenyje (vandens virš pupelių - apie 5 cm). Kitą dieną virkite 2 minutes, nukaiskite, uždenkite ir palaikykite valandą. Po to nupilkite vandenį, perpilkite į dubenį, leiskite išsausėti ir vėl atgal supilkite į puodą.Užpilkite vandeniu, pridėkite vyno, suberkite druską, maltus pipirus, mairūną ir baziliką. Kai užvirs, uždenkite dangčiu, sumažinkite ugnį ir virkite 1,5 valandos.Tada suberkite smulkintas daržoves ir žalumynus, nebedenkite ir virkite, kol daržovės suminkštės.Dėkite į sriubą pomidorų padažą ir virkite dar 10 minučių. Išpilsčiusios į lėkštes, sriubą pagardinkite tarkuotu sūriu.
Su salierais
Reikės: 3 stiklinių vandens, 300 g salierų, 1 cukinijos, porų, lauro lapelių, 1,5 stiklinės neriebaus pieno, 0,5 šaukštelio muskato riešutų, druskos, maltų juodųjų pipirų, svogūno laiškų.
Gaminimas. Smulkiai supjaustykite salierus, cukiniją, porą ir išvirkite puode su lauro lapais. Tada laurus išimkite, daržoves susmulkinkite plaktuve ir grąžinkite į puodą. Pilkite pieną, užvirkite, suberkite prieskonius. Prieš patiekdamos, įberkite į sriubą smulkintų svogūno laiškų.
Bulvės sriuboje
Bulvių rastume kiekvieno lietuvio virtuvėje - retas be jų patiekalų apsieina bent dieną. Jos nebrangios ir yra puikus, sotus įvairių patiekalų ingredientas. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, bulvės taip pat yra labai maistingos. Jose gausu sudėtinių angliavandenių, skaidulų ir svarbiausių mineralinių medžiagų bei kai kurių vitaminų.
XVI a. pabaigoje į Europą atvežtas bulvių gumbas greitai tapo mitybos pagrindu, nes buvo lengvai pritaikomas įvairioms klimato ir dirvožemio sąlygoms. Dr. Editos Gavelienės teigimu, bulvės yra gausus kalio, reikalingo širdies veiklai palaikyti, šaltinis, taip pat jose yra nedidelis kiekis magnio ir geležies. Netrūksta ir kitų B grupės vitaminų. Vidutinė virtų bulvių porcija suteikia daugiau nei 10 proc. vitaminų B1, B2 ir folio rūgšties paros poreikio. Jose taip pat yra daug mineralinių medžiagų: seleno, kalio, fluoro ir geležies. Tačiau dr. E. Gavelienė pataria vengti bulves gardinti spirgučiais ir riebiais padažais, kepti ar gruzdinti jas dideliame riebalų kiekyje, nes toks gaminimo būdas mažina bulvėse randamų naudingų medžiagų kiekį, o patiekalą papildo sveikatai žalingais komponentais: sočiųjų riebalų pertekliumi, transriebalų rūgštimis. Anot jos, geriausia valgyti virtas arba orkaitėje be papildomų riebalų keptas bulves: „Tiesa, reikalingas ir saikas: taip paruoštų bulvių per dieną galima suvartoti apie 100-200 gramų.
Viena iš puikiausių bulvių savybių - platus jų pritaikymas virtuvėje. Nesvarbu, ar tai būtų trintos, virtos ar keptos, jos puikiai tinka daugybei patiekalų. Susiruošus gaminti lietuviškus patiekalus, patartina rinktis krakmolingas bulves, o salotoms labiau tinka mažiau krakmolingos, nebirios, kurios verdamos išlaiko savo formą. Tam, kad būtų lengviau atskirti, prekybos centruose bulvės fasuojamos į maišelius su skirtingų spalvų juostelėmis. Įvairiais metų laikais mėgstamos ir specialios bulvės, skirtos kepimui orkaitėje arba grilyje.