Šiandien parduotuvėse galima nusipirkti pačių įvairiausių daržovių, tačiau bulvė daugeliui lietuvių lieka nepakeičiamas mitybos raciono produktas. Šiais metais pavasarinės šalies ūkininkų užaugintos bulvės parduotuves pasiekė visa savaite anksčiau nei praėjusiais metais ir iškart sulaukė didelio pirkėjų susidomėjimo.
Mitybos poveikio sveikatai tyrėjos Aidos Matulevičiūtės teigimu, bulvė - ypač naudingas gumbiavaisis, nors dažnai nepelnytai būna siejamas tik su ne pačiais sveikiausiais patiekalais.
Bulvių nauda ir maistinė vertė
Anot A. Matulevičiūtės, maistiniu požiūriu bulvė yra labai naudinga daržovė, turinti daug mineralų ir kitų naudingų medžiagų. Be to, ji yra labai geras energijos šaltinis, tačiau mitybos poveikio sveikatai tyrėja pabrėžia, kad labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip bulvės yra paruošiamos bei vartojamos.
„Neretai bulvės yra nuvertinamos dėl jų sudėtyje esančio krakmolo, tačiau paprastos valgomosios bulvės yra turtingos įvairiais vitaminais ir mineralais bei kitomis organizmui reikalingomis medžiagomis. Maistinė bulvių vertė geriausiai išsaugoma, jei nenuluptos bulvės yra verdamos mažame kiekyje vandens. Taip pat jas galima kepti orkaitėje, virti garuose ar gaminti košę, tačiau reikėtų naudoti kuo mažiau riebalų. Net ir lietuvių taip mėgstamus cepelinus galima paruošti sveikai“, - tvirtina A. Matulevičiūtė.
Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė sako, kad pirkėjai visuomet mieliau renkasi Lietuvoje užaugintas daržoves ir vaisius. Ne išimtis ir bulvės, kurių derliaus dalis gyventojų įprato laukti pačioje vasaros pradžioje.
„Nors lietuviškų bulvių derlių savo klientams užtikriname kasmet, tačiau gamtinės sąlygos tokius planus kiekvienais metais pakoreguoja. Šie metai buvo kaip niekad dėkingi, todėl mūsų šalies ūkininkų užaugintas bulvių derlius - ypač ankstyvas. Be to, bulves savo pirkėjams šiemet galime pasiūlyti už gerą kainą - jos yra net 20 proc. pigesnės nei praėjusiais metais. Taip pat pastebime, kad jos lietuviams yra toks pats svarbus maisto produktas kaip duona ar pienas, todėl gyventojų pirkinių krepšeliuose atsiduria ne tik vasarą“, - pasakoja B. Čaikauskaitė.
Kaip išsirinkti tinkamiausias?
A. Matulevičiūtės teigimu, bulves galima valgyti kad ir kiekvieną dieną, jei tik tai daroma saikingai ir yra užtikrinama mitybos raciono įvairovė. Vis tik, mitybos tyrėjos teigimu, šalia kito maisto patiekiamas bulves verta kartais pakeisti kitais produktais - pavyzdžiui, lęšiais ar nevalytais - rudaisiais ar raudonaisiais - ryžiais.
„Verta valgyti tiek šviežias, tiek tinkamai saugotas praėjusio sezono derliaus bulves - tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeninio skonio bei to, ką iš jų norima paruošti. Pavyzdžiui, jau minėtus cepelinus iš šviežių bulvių pagaminti gali būti sudėtinga, nes jose būna mažiau krakmolo, kuris bulvių masę suriša į norimą formą. Kita vertus, krakmolas nėra ta medžiaga, dėl kurios bulves yra naudinga valgyti“, - sako A. Matulevičiūtė.
Renkantis bulves mitybos poveikio sveikatai tyrėja pataria atkreipti dėmesį į jų išvaizdą - gumbiavaisiai turėtų būti be žalių dėmių ir ūglių, kurie turi žmogui kenksmingų medžiagų. Anot A. Matulevičiūtės, geriausia pirkti vidutinio dydžio bulves, nes itin didelėse bulvėse gali būti per daug nitratų, o per mažas - bus nepatogu skusti.
Bulvės - daržovė, turinti nemažą kiekį krakmolų
Viena populiariausių mūsų daržovių - bulvė. Pastarosios daug kas bijo ir be reikalo. Kaip matote lentelėje bulvės turi nemažą kiekį krakmolų, taigi ji reikia daug energijos, labai geras valgis vaikučiams nevalgiukams. Tačiau jų reikia vengti valgyti vakarais, jei vaikai ar suaugę turi viršsvorio. Taip pat turi nedidelį kiekį maistinių skaidulų (ląstelienos) būtinų gerai virškinimo trakto veiklai.
Atkreipkite dėmesį ir į bulvės spalvą. Mes įpratę bulves nuskusti, palaikyti jas šaltame vandenyje ir tuomet užkaisti puode. Tokiu būdu sumažiname bulvės teikiamą naudą. Pavyzdžiui, lyginant kalio kiekį šviežioje bulvėje su lupena joje yra 12 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN), virtoje su lupena 11 proc. , o štai virtoje be lupenos jau tik 4 proc. RPN. Po bulvės lupena ir iš karto po ja yra susikaupę daugiausia naudingų medžiagų, kurių netenkame skusdami. Taigi tik nušveitę bulvę šepetėliu ir nuplovę išsaugosime jos naudą.
| Būdas | Kalio kiekis (RPN) |
|---|---|
| Šviežia bulvė su lupena | 12% |
| Virta bulvė su lupena | 11% |
| Virta bulvė be lupenos | 4% |
Vertingiausios bulvės ką tik iškastos, šviežios. Jas didesniems vaikams ir suaugusiems galima valgyti termiškai neapdorotas, sutarkavus šiaudeliais ir sumaišius su agurkais, morkomis ar kitomis šakninėmis daržovėmis. Mažiems vaikams geriau jas virti garuose, virti su lupena, galima iškepti orkaitėje ant grotelių.
Jei jau bulves verdate skustas - jokiu būdu nelaikykite jų ilgai šaltame vandenyje, nes jame tirpsta vitaminai ir taip netenkate didelės dalies daržovės naudos. Be to, bulves dėkite į verdantį pasūdytą vandenį. Vandens turėtų būti kuo mažiau, taip išsaugosite dalį vitaminų.
Geriausia visuomet ruošti šviežią maistą, nes vitaminai ir kiti antioksidantai nyksta ne tik verdant, bet ir vėsinant maistą, o dar mažiau lieka antrą kartą šildant maistą. Atminkite, kad pervirti bulvių nereikia, nes kuo ilgiau verdate, tuo labiau mažėja naudingų medžiagų kiekis.
Pavyzdžiui vitamino C 100 gramų šviežios bulvės su odele yra net 33 proc. suaugusio žmogaus paros normos, bet verdant jo kiekis stipriai mažėja. Verdant bulves su odele lieka tik 22 proc. verdant be odelės tik 12 proc.
Net ir vyresniems vaikams nerekomenduojami tarkuotų bulvių patiekalai, jų iš viso nereikėtų duoti vaikams iki 3 metų. Tai ypatingai sunkiai virškinamas maistas. Jau pramokę vaikščioti vaikai yra smalsūs, jei mato, kad ruošiate maistą, natūralu, kad gali norėti paragauti. Tame nėra nieko blogo.
Tik gerai nuplaukite ir tegul graužia į sveikatą. Galima jiems ir pagelbėti- supjaustykite bulvę smulkiais šiaudeliais ir sumaišykite su morkų ar kitų daržovių šiaudeliais. Virtose bulvėse, lyginant su šviežiomis 100 gramų produkto padaugėja kalorijų, nuo 77 kcal iki 87 kcal.
Be to, keičiasi jų glikeminis indeksas (GI), kuris rodo angliavandenių pasisavinimo greitį. Kuo indeksas didesnis, tuo greičiau reikia panaudoti gautas kalorijas ir tuo greičiau išalksite. Beje, gaji nuomonė, kad balti virti ryžiai yra mažiau kaloringesni nei bulvės. Tai netiesa, 100 gramų šio produkto yra 97 kcal, t.y.
Botaninė ir kulinarinė klasifikacija
Sudėtinga sistema slepiasi po iš pirmo žvilgsnio paprastu klausimu - kaip skirstyti vasaros ir rudens derliaus gėrybes? Gal pomidorų sriubą reiktų vadinti ne daržovių, o vaisių ar net uogų? Lietuvos edukologijos universiteto botanikė Teresė Jokšienė nuramino GRYNAS.lt skaitytojus ir papasakojo, kas yra kas maistinių augalų pasaulyje. Tik iš pirmo žvilgsnio viskas taip sudėtinga.
Botanikos požiūriu, vaisius yra augalo organas, kuriame vystosi ir bręsta sėklos. Dažniausiai saldūs ir ryškūs, skirti pritraukti vabzdžius ir gyvūnus, padėsiančius išnešioti sėklas. Pavyzdžiui, mums įprasti obuoliai ar arbūzai. Tačiau būtent čia prasideda pats įdomumas. Riešutas, atrodo, nieko neturi bendro su vaisiais, tačiau yra išdidus sausųjų vaisių atstovas. Ta pati situacija su gilėmis ir įvairiais grūdais; jie - uždarieji vaisiai.
Agurkas kartu su pomidoru turėtų būti tipiška daržovė, bet sėklytės viduje išduoda, kad jis vaisius. Taigi galima būtų teigti, kad vienas mėgstamiausių lietuvių garnyrų vasarą - uogų salotos su grietine. Vis dėlto labiausiai botanikams galvas sopėjo, kai vietą klasifikacijoje reikėjo rasti braškėms. Šie augalai techniškai yra vaisiai, nes sultinga valgomoji dalis susidaro iš žiedo liekanų ir tėra minkšta terpė mažoms, geltonoms sėklytėms.
Kaip dauguma uogų auga ant krūmų, braškės auga ant žolinių augalų, kas būdingiausia daržovėms. Uogų karalystėje savo keistumu išsiskiria bananas. Nors, pagal visus kriterijus, jis gryniausia uoga, bet pagal išvaizdą niekada to nepagalvotum. Vyšnios taip pat nėra „grynakraujės“ uogos. Jos, kaip ir slyvos - kaulavaisiai. Vyšnios, braškės ir slyvos savo vaisius brandina iš nužydėjusių žiedo dalių.
Tikrų tikriausios uogos yra vynuogės, mėlynės, serbentai, agrastai, bruknės. Kulinarinė klasifikacija kur kas paprastesnė. Jei tai saldus, mažas ir apvalus - tai uoga, jei saldus ir didelis - vaisius. Visa kita - daržovės arba grūdai, o riešutai yra riešutai.
Botanikė teigė, kad dažnai įvežtinių augalų pavadinimai nieko nesako lietuviams, neturi ryšio su tų augalų panaudojimu kasdieniame gyvenime. Botanikė pateikė linksmą pavyzdį: „Neseniai Lietuvoje atsirado butelinių medžių - sukulentų. Aišku, lietuviams tai nieko nesako ir bemat jie jį pakrikštijo „bambaliu“. Sukulentas nekelia žmonėms jokių asociacijų, o pačio medžio forma labai panaši į plastikinio butelio, tad žmonės tuoj pat pritaikė šmaikštų pavadinimą. Tokios taisyklės,anot jos, galioja ir klasifikacijoje - kam gadinti, kas jau įprasta?“
Visa ši painiava kyla iš dviejų gyvenime taikomų klasifikacijų - botaninės ir kulinarinės. Šefai ir virtuvės šeiminkės savo pasaulyje gyvena vienais pavadinimas, botanikai kitais. Botaniškai mūsų valgomi augalai skirstomi trejopai, į daržoves, vaisius ir uogas. Daržovės - tai maistui tinkamos žolinių augalų dalys: sugumbėjusios šaknys, stiebai ir kitos sultingos dalys, vartojamos maistui. Pavyzdžiui, bulvės, kopūstai, česnakai.
Populiariausi vaisiai pagal botanikus:
- Vaisiai: pomidorai, agurkai, moliūgai, braškės, gervuogės, avietės, riešutai, durnaropės, žirniai, pupos, citrusiniai vaisiai.
- Uogos: bananai, vynuogės, arbūzas, agrastas, kivis, čili pipiras, vynuogės, mėlynės, bruknės.
- Daržovės: bulvės, rabarbarai, kopūstai, svogūnai, česnakai, porai, burokai, rūgštynės, špinatai.
GRYNAS.lt primena, kad pateikta klasifikacija nėra visuotinai pripažinta. Skirtinguose mokslo šaltiniuose nurodomas skirtinga klasifikacija.
Bulvės - populiari, bet toli gražu ne pati naudingiausia daržovė
Bulvė yra žemės ūkio augalas, priklausantis Solanum tuberosum rūšiai. Jos labiausiai vertinama dalis yra jos šakniavaisis, kuris išaugina storas, maistingas bulves po žeme. Bulvės yra vienas iš pagrindinių maisto šaltinių visame pasaulyje ir turi didelę maistinę vertę, suteikiančią angliavandenių, skaidulų, baltymų bei įvairių vitaminų ir mineralų, ypač C vitamino ir kalio.
Jos yra labai universalios maisto gaminimo srityje, galima jas virti, kepti, troškinti, gaminti bulvių košes, bulvinius blynus, čipsus ir daugelį kitų patiekalų. Be to, bulvės yra svarbus ingredientas daugelyje tradicinių patiekalų skirtingose kultūrose.
Bulvės yra vienas iš pagrindinių maisto produktų daugelyje pasaulio šalių. Jos yra vertingas angliavandenių šaltinis, teikiantis energijos organizmui. Bulvės taip pat turi reikšmingą kalio kiekį, kuris padeda palaikyti elektrolitų pusiausvyrą ir kraujospūdį organizme. Be to, bulvės turi skaidulinių medžiagų, kurios padeda reguliuoti virškinimą ir palaiko žarnyno sveikatą.
Svarbu paminėti, kad būtina tinkamai paruošti bulves, kad jos būtų saugios valgymui, nes tam tikros bulvių dalys gali būti nuodingos.
Bulvės yra vienas iš labiausiai paplitusių ir mėgstamų maisto produktų visame pasaulyje. Jos ne tik skanios ir universalios virtuvėje, bet ir turi keletą svarbių sveikatos privalumų. Vienas iš pagrindinių bulvių privalumų yra jų turimas vitaminų ir mineralų kiekis. Bulvės yra puikus C vitamino šaltinis, kuris yra būtinas imuninei sistemai, odos sveikatai ir kolageno gamybai. Bulvės taip pat yra geri kalio šaltiniai, kuris yra svarbus kraujospūdžio reguliavimui ir sveikai širdies veiklai.
Be mineralų ir vitaminų, bulvės taip pat yra geras skaidulų šaltinis. Skaidulos yra svarbios virškinimo sistemai, nes jos padeda reguliuoti žarnyno veiklą ir mažina vidurių užkietėjimo riziką. Nors bulvės dažniausiai yra žinomos kaip angliavandenių šaltinis, svarbu paminėti, kad jos teikia sudėtingus angliavandenius, kurie yra lėtai virškinami ir suteikia ilgalaikę energiją. Bulvių antioksidantų kiekis taip pat vertas dėmesio. Jos turi įvairių fenolinių junginių, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais organizme, mažina uždegimą ir gali padėti mažinti tam tikrų lėtinių ligų riziką.
Kalbant apie svorio kontrolę, bulvės neturi būti nepagrįstai atmestos. Nors jos turi nemažai kalorijų, jų sotumas yra aukštas, todėl jos gali padėti kontroliuoti alkio jausmą. Bulvėse esančios bioaktyvios medžiagos, pavyzdžiui, karotenoidai ir flavonoidai, suteikia joms ne tik spalvą, bet ir antioksidacines savybes.
Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad bulvės gali turėti teigiamą poveikį kraujospūdžiui. Bulvėse taip pat yra maistinių medžiagų, kurios gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Vis dėlto, svarbu paminėti, kad bulvės turėtų būti vartojamos subalansuotoje mityboje, atsižvelgiant į jų kalorijų kiekį ir angliavandenių turinį. Apibendrinant, bulvės gali būti vertingas maisto šaltinis, teikiantis įvairias sveikatai naudingas medžiagas. Jos ne tik teikia energiją, bet ir padeda palaikyti gerą virškinimo sistemos veiklą, stiprinti imuninę sistemą ir netgi gali turėti teigiamą poveikį širdies sveikatai.
Galimas šalutinis bulvių poveikis
- Glikemijos indeksas: Bulvės turi aukštą glikemijos indeksą, o tai reiškia, kad jos gali greitai pakelti cukraus kiekį kraujyje.
- Solaninas: Nebrandžios arba netinkamai laikomos bulvės gali gaminti solaniną, natūralų nuodą. Solaninas gali sukelti pykinimą, vėmimą, galvos skausmą ir netgi diarėją.
- Kalorijų kiekis ir svoris: Nors bulvės pačios savaime nėra labai kaloringos, jos gali tapti kaloringos, kai yra ruošiamos su daug aliejaus, sviesto arba grietinėlės.
- Kraujospūdis: Tiems, kurie vartoja labai didelius kalio kiekius, bulvės gali sukelti problemas, nes jos yra geras kalio šaltinis.
Svarbu pabrėžti, kad šie šalutiniai poveikiai yra reti ir dažniausiai susiję su per dideliu bulvių vartojimu arba tam tikromis specifinėmis sveikatos būklėmis.
Apibendrinimas
Bulvė yra ne tik vienas iš labiausiai paplitusių maisto produktų visame pasaulyje, bet ir labai įvairiapusiškas ir maistingas valgis. Maistinės bulvės savybės yra neabejotinos. Jos teikia svarbias maistines medžiagas, įskaitant vitaminus, mineralus, skaidulas ir baltymus, kurie yra būtini sveikai mitybai. Bulvės yra neįtikėtinai universalios virtuvėje. Jos gali būti paruoštos įvairiais būdais - virtos, keptos, troškintos ar net paverstos bulvių koše. Kiekvienas paruošimo būdas atskleidžia skirtingas bulvių savybes ir skonius, suteikdamas begalę galimybių įvairiems patiekalams.
Tačiau svarbu paminėti, kad, kaip ir bet kuris kitas maisto produktas, bulvės turėtų būti vartojamos saikingai ir atsakingai. Jos turėtų būti dalis subalansuotos mitybos, o ne vienintelis maisto šaltinis. Svarbu taip pat atminti, kad bulvių kokybė ir jų laikymas yra svarbūs.
Apibendrinant, bulvė yra ne tik skanus ir maitinantis maisto produktas, bet ir svarbi mūsų mitybos dalis. Jos teikia esminius maistinius elementus, gali būti paruošiamos įvairiais būdais ir yra mėgstamos visame pasaulyje. Taip, bulvės yra sveikas maisto produktas. Jos yra puikus angliavandenių, skaidulų, vitaminų (ypač C ir B grupės vitaminų) ir mineralų, tokių kaip kalis, šaltinis. Bulvės patys savaime nėra labai kaloringos. Vien vidutinio dydžio virta bulvė be priedų turi apie 150 kalorijų.
Bulvės turi aukštą glikemijos indeksą, o tai reiškia, kad jos gali greitai pakelti cukraus kiekį kraujyje. Tačiau, valgant jas kartu su maistu, turinčiu daug skaidulų, baltymų ar riebalų, galima sumažinti šį poveikį.