Išangės srityje atsiradęs guzelis gali būti įvairių priežasčių pasekmė. Svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus ir kreiptis į gydytoją diagnozei nustatyti bei tinkamam gydymui paskirti. Štai septynios priežastys, kodėl išangėje gali susiformuoti guzelis:
1. Išangės įplėšos
Išangės įplėšos yra nedideli išangės viduje ar išorėje atsiradę įpjovimai ar įplyšimai, kurie gali atsirasti dėl itin kietų išmatų judėjimo, pažeidusio jautrią išangės odą. Kai tokia įplėša ima gyti, gali susiformuoti odos klostė, primenanti guzelį. Esant išangės įplėšai, galima kraujuoti, ypač po tuštinimosi. Taip pat žmogus tuštinimosi metu gali jausti deginimą ar plyšimo jausmą. Skausmas po tuštinimosi kietomis išmatomis gali būti juntamas kelias dienas.
Gydymas
Jeigu įplėša negyja, gydytojas gali parekomenduoti botokso injekcijas arba atlikti paprastą chirurginę procedūrą, vadinamą sfinkterotomiją.
Kaip gydytis namie
Gydydamasis išangės įplėšą namie žmogus turėtų valgyti daugiau ląstelienos, laikinai vartoti laisvinamųjų, naudoti diltiazemo tepalą. Diskomfortą sumažinti gali padėti sėdimosios vonelės prileidus šilto vandens.
2. Hemorojus
Hemorojus yra analinių audinių padidėjimas. Tam daugiausia turi išsiplėtusios tiesiosios žarnos ir išangės venos. Hemorojus gali būti vidinis arba išorinis. Hemorojus labai dažnas sutrikimas. Hemorojaus simptomai:
- Kraujavimas iš išangės be skausmo
- Niežėjimas aplink išangę
- Skausmas arba diskomfortas išangės srityje, ypač po pasituštinimo
- Patinimas išangės srityje, dėl kurio gali susiformuoti guzelis
Gydymas
Sudėtingo hemorojaus atveju gydytojas net gali rekomenduoti operaciją. Tačiau paprastesniais atvejais žmogus gali sėkmingai pagerinti savo būklę ir namuose. Paprastai hemorojus namų sąlygomis gydomas naudojant tepalą, kurioje sudėtyje yra fenilefrino. Taip pat skiriami nereceptiniai vaistai nuo skausmo. Kenčiantiems nuo hemorojaus taip pat rekomenduojama daryti sėdimąsias voneles. Gydantis hemorojų namuose rekomenduojama valgyti daugiau ląstelienos, gerti pakankamai vandens, vengti smarkiai trinti išangės sritį po tuštinimosi, vengti smarkiai stangintis. Taip pat patariama vengti muilo su kvapu ir kitų panašių produktų.
Kitos nechirurginės galimybės
Gydytojas gali vidinį hemorojų panaikinti jį užspausdamas nedideliu guminiu raiščiu taip sustabdydamas kraujo pritekėjimą. Taip pat naudojama ir infraraudonųjų spindulių terapija, kuri taip pat stabdo kraujo pritekėjimą.
3. Išangės odos klostės
Išangės odos klostės susiformuoja aplink išangę esant odos pertekliui. Klostė gali būti juntama kaip nedidelis guzelis ar audinio sankaupa. Tokios klostės gali susiformuoti po hemorojaus ar sugijus išangės įplėšai. Paprastai tokios klostės nesukelia jokių simptomų, tačiau jų trynimas gali sukelti diskomfortą ar nedidelį kraujavimą. Kitokių simptomų gali sukelti didesnės klostės.
Gydymas
Prieš pradėdamas gydyti išangės odos klostes, gydytojas privalo diagnozuoti jų atsiradimo priežastį. Dėl to gali tekti klostę pašalinti chirurginiu būdu.
4. Spuogai
Spuogai išangės srityje paprastai gali atsirasti dėl porų užsikimšimo riebalais bei negyvomis odos ląstelėmis. Užsikimšusi pora gali supūliuoti, tad susiformuoja spuogas. Toks spuogas gali būti jaučiamas kaip minkštas skysčio prisipildęs guzelis. Sudirgintas toks spuogas gali tapti skausmingas. Primygtinai patariama nespausti tokių spuogų, nes gali išsivystyti infekcija.
Gydymas
Gydant jau susiformavusius spuogus arba siekiant užkirsti jiems kelią svarbu palaikyti išangės sritį sausą ir švarią. Venkite tos srities skutimo ar plaukų joje šalinimo vašku ir kitomis priemonėmis. Taip pat sveikai maitinkitės.
5. Karpos
Karpos ant išangės gali išaugti dėl užsikrėtimo žmogaus papilomos virusu. Karpos gali būti mažos - 5 mm ar mažesnės, tačiau taip pat gali išaugti ir didelės ir plisti. Tokios karpos paprastai yra odos spalvos. Kai kurie karpų atsiradimo simptomai: kraujavimas, pilnumo ar diskomforto jausmas išangės srityje, niežėjimas, gleivių išsiskyrimas.
Gydymas
Analinių karpų gydymas priklauso nuo jų dydžio ir skaičiaus. Paprastai pacientams yra skiriama tepalų, kurių sudėtyje yra podofilino arba dichloracto rūgšties. Taip pat gydytojas gali siūlyti karpas užšaldyti. Žmogaus papilomos virusas sukelia didžiąją dalį išangės vėžio ir beveik visus gimdos kaklelio vėžio atvejus. Todėl labai svarbu gydyti analines karpas. Taip pat svarbu nepamiršti, kad 90 proc. ŽPV infekcijų praeina savaime per dvejus metus. Jeigu manote, kad galite turėti analinių karpų, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.
6. Užkrečiamasis moliuskas
Užkrečiamasis moliuskas yra virusinė liga, kuomet ant odos atsiranda bėrimas (papulės). Jos gali būti skaidrios, gelsvos, odos spalvos, raudonos ar rožinės. Paprastai tokios papulės yra kietos, glotnios ir kupolo formos. Kai lytinių santykių metu perduodamas toks užkrečiamasis moliuskas, pažeidimų atsiranda ant apatinės pilvo dalies, viršutinės šlaunų dalies, išangės ir genitalijų srityje. Gali atsirasti kelios arba daug įvairaus dydžio papulių.
Gydymas
Kartais tokios papulės išnyksta savaime be gydymo, tačiau tai gali užtrukti keletą mėnesių. Gydytojas gali skirti tepalo, kurio sudėtyje būtų podofilotoksino, salicilo rūgšties arba kalio hidroksido. Taip pat galima papules šalinti lazeriu ar jas šaldyti.
7. Išangės vėžys
Išangės vėžys susiformuoja iš išangėje esančių vėžinių ląstelių. Ląstelės gali suformuoti darinį arba guzą, tačiau taip įvyksta ne visada. Apie išangės vėžį gali byloti: pasikeitęs tuštinimasis (labai siauros išmatos), išskyros (gleivės), skausmas išangės srityje, kraujavimas, niežėjimas, padidėję limfmazgiai kirkšnyse. Pajutęs tokius simptomus žmogus nedelsdamas privalo kreiptis į gydytoją.
Gydymas
Chemoterapija, spindulinė terapija, operacija. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu dėl nepaaiškinamos priežasties pasikeitė tuštinimasis, išangės srityje dažnai jaučiamas diskomfortas, ypač tuštinantis. Taip pat iš išangės gali pasirodyti pūlių. Be to, žmogus gali jausti sisteminės infekcijos simptomų, tokių kaip karščiavimas, tinimas ar paraudimas. Po tuštinimosi ant tualetinio popieriaus pastebėtas vis didesnis kraujo kiekis taip pat gali simbolizuoti apie išangės vėžį.
Diagnozės nustatymas
Siekdamas nustatyti diagnozę gydytojas išklausys paciento nusiskundimus ir paklaus apie simptomus, o vėliau atliks apžiūrą. Taip pat gydytojas gali paimti nedidelį audinio mėginį. Vėliau gydytojas gali rekomenduoti atliktų kitų tyrimų, kaip sigmoidoskopija ar kolonoskopija, kad nustatytų kokius nors galimus pakitimus. Kolonoskopijos metu galima nustatyti, ar kokie nors pažeidimai nėra išplitę virškinamajame trakte.
Išangės fistulės
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro (MDGC) Koloproktologijos centro vadovas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius atkreipė dėmesį į išangės fistules - šalia išangės besiformuojančius tiesiogiai su jos kanalu besijungiančius kanalėlius, iš kurių teka pūlingos išskyros. Fistulė jungia odą šalia išangės ir išangės kanalą. Pagrindinis sergančiųjų išangės fistule nusiskundimas yra pūlingos išskyros ant odos prie išangės. Dėl pastovaus šlapiavimo aplink esanti oda būna sudirgusi, pacientą kankina niežulys. Anot gydytojo, skausmas nėra tipinis šios ligos požymis, bet jeigu pūliai užsilaiko fistulėje, gali atsirasti pulsuojantis skausmingas tvinkčiojimas, kuris stipriau juntamas tuštinantis, judant ar sėdint. Tuštinantis gali pasirodyti ir kraujingų išskyrų, todėl kartais pacientai klaidingai mano sergantys hemorojumi, pradeda savigydą tepalais ar liaudiškomis priemonėmis.
Negydomos analinės fistulės pačios savaime niekuomet neužgyja, todėl būtinas profesionalus gydymas, parinktas individualiai, atsižvelgiant į ligos sudėtingumą ir simptomus.
Išangės fistulių gydymas
Išangės fistulės gydomos tik chirurginiu būdu. Esant paprastai fistulei, gerą chirurginį ir funkcinį rezultatą duoda fistulės atvėrimo operacija. Bet ši liga neretai būna kompleksinė, fistulių būna ne viena, jos tarpusavyje suaugusios, todėl atliekamos sudėtingesnės operacijos, pasitelkiant ligatūrinį metodą, tiesiosios žarnos lopo patraukimo operaciją, fistulės išpjovimą su išangės raukų susiuvimu. Gydymo metodas paprastai priklauso nuo ligos pobūdžio, taip pat gydytojo kvalifikacijos. Kuo sudėtingesnė liga, tuo didesnė tikimybė, kad operacijos metu bus pažeistas išangės raukų mechanizmas ir sutriks paciento išmatų laikymo funkcija.
Operuojant išangės fistules, pagrindinis gydytojo tikslas yra išgydyti ligą, iki minimumo sumažinti tikimybę, kad ji atsinaujins, ir kaip įmanoma labiau sumažinti išmatų laikymo funkcijos sutrikimo riziką. LIFT operacijos metu susiuvama fistulės vidinė anga, taip nutraukiamas fistulės vientisumas. Likusi kanalo dalis išgramdoma arba atveriama ir užgyja pati. Svarbiausia, kad operacijos metu nepadaroma žalos išangės raukų mechanizmui, todėl nepakenkiama išmatų laikymo funkcija. Chirurginės fistulių operacijos atliekamos naudojant bendrinę arba spinalinę nejautrą, pacientas po paros išleidžiamas gydytis ambulatoriškai. Žaizdos sugyja tik per 6-8 savaites. Atliekant LIFT operaciją, gijimas trunka greičiau. Pooperaciniu periodu labai svarbu tinkamai prižiūrėti žaizdas, vengti ir per greito gijimo, nes tai gali sąlygoti ligos atsinaujinimą.
Kodėl atsiveria išangės fistulės?
Išangės fistulės dažniausiai susiformuoja po paraproktito - pūlingo išangės audinių uždegimo, kai pūlinys pratrūksta į išorę. Liga būdinga darbingo 30-60 metų amžiaus žmonėms, dažniau vyrams. Uždegiminės žarnų ligos, ypač Krono liga, taip pat skatina fistulių atsiradimą. Rečiau fistulės susiformuoja sergant anorektaliniu vėžiu, AIDS, chlamidine infekcija, sifiliu, tuberkulioze, jos gali atsirasti ir kaip gydymo komplikacija, pavyzdžiui, opinio kolito, išangės ar tiesiosios žarnos polipo, tiesiosios žarnos vėžio ir kt. Deja, ši liga yra linkusi atsinaujinti. Fistulės atsinaujina 10-15 % pacientų, priklausomai nuo fistulės sudėtingumo ir taikyto chirurginio metodo, bet gydyti ligą verta, nes „užaklinus“ fistules žmogaus gyvenimo kokybė labai pagerėja - nebeteka pūliai, dingsta blogas kvapas, kuris dažnai kaip šleifas seka ligonį. Žmogus vėl gali gyventi visavertį socialinį, taip pat intymų gyvenimą.
Specialių profilaktikos priemonių ar mankštų, kurios padėtų išvengti fistulių atsivėrimo, nėra. Tiesiog reikėtų laikytis kasdienės higienos, dėvėti natūralaus pluošto apatinius.
Kaip diagnozuojamos išangės fistulės?
Jeigu atsiranda tam tikrų nerimą keliančių požymių - išangės šlapiavimas, niežėjimas, kraujavimas ar skausmas tuštinantis - tai ženklas, kad laikas kreiptis į koloproktologą. Išorinę fistulės atsivėrimo angą arba angas, nes neretai jos yra daugybinės, gydytojas koloproktologas pamatys išangės srities apžiūros metu. Jei išorinė atsivėrimo anga yra nedidelė ir sunkai pastebima, ji randama čiuopiant išangės sritį, paspaudus iš jos išsiskiria pūlingos išskyros. Be to, palei fistulės kanalą jaučiamas minkštųjų audinių sustandėjimas. Vidinė fistulės anga aptinkama apžiūrint analinį kanalą endoskopinio tyrimo metu. Jei tai nepavyksta, atliekamas „dažo“ mėginys - per išorinę fistulės angą suleidžiama dažų, kurie nudažo visą kanalėlį ir išsilieja per vidinę angą. Fistulės kanalo būklė gali būti vertinama zonduojant specialu instrumentu, retais atvejais reikalingas magnetinio rezonanso tyrimas.
Išangės fistulė nėra kritinė liga, ji nekelia grėsmės žmogaus gyvybei, bet sukelia daug nepatogumų kasdieniame gyvenime. Kol nebuvo taikomas LIFT metodas, neretai pacientas, įvertinęs operacijos šalutinio poveikio riziką ir ligos keliamą nepatogumą, pasirinkdavo gyvenimą su liga.
Skausmas išeinamosios angoje
Skausmas išeinamojoje angoje - itin nemalonus pojūtis, nors kartais žmonės ir bando kurį laiką susitaikyti su juo, ieškoti savų būdų jam išvengti. Pavyzdžiui, žmogus reguliariai tuštinasi vieną kartą per dieną. Staiga tuštindamasis jis ima jausti nedidelį skausmą, kuris juntamas ir iš karto po tuštinimosi. Kreipęsis į vaistininką ar apylinkės gydytoją žmogus paprastai gauna vaistų, kurie apramina skausmus, tačiau, deja, neretai ir kuriam laikui nuslopina progresuojančios ligos simptomus. Kai skausmas atsinaujina, ligonis nusivilia medicina, ima vartoti liaudiškus vaistus, tačiau problema lieka, kol neretai nustatomas toli pažengęs tiesiosios žarnos vėžys.
Dažniausia išeinamosios angos liga yra hemorojus. Kai ima skaudėti, neretai susidaro sustandėjimas išangėje, pasirodo kraujo. Jei trombuojasi vidinis hemorojinis mazgas, sustandėjimo išorėje gali ir nebūti. Tuštinimosi metu gali iškristi mazgeliai, kurie arba grįžta savaime, arba tenka sugrąžinti juos ranka. Labai svarbu, kad klasikinis gydymas vaistais nuo skausmo pasveikti praktiškai nepadeda, o tik kiek mažina skausmą. Tuo tarpu specifinis įplėšos gydymas gali visiškai išgydyti 8 iš 10 įplėša sergančių ligonių! Neretai skausmą išeinamojoje angoje sukelia išangės pūlinys. Esant pūliniui pakyla temperatūra, blogėja bendra būklė, patinsta ir parausta išeinamoji anga (bet pastarieji du požymiai būna ne visada). Jei pūlinys pratrūksta pats arba pūlinio atvėrimo operacija nevisiškai sėkminga - susidaro išangės fistulė. Dažna išeinamosios angos skausmo priežastis - išeinamosios angos polipas arba žemai esantis tiesiosios žarnos polipas. Jis gali ir iškristi tuštinantis, ir paburkti, tarsi sudarydamas hemorojaus vaizdą.
Skausmas išeinamojoje angoje gali būti vadinamųjų žarnyno uždegiminių ligų - opinio kolito ir Krono ligos pasekmė. Svarbiausia yra nepamiršti, kad skausmą išeinamojoje angoje gali sukelti žemai esantis tiesiosios ar išeinamosios angos vėžys. Sergant vėžiu, dažnai atsiranda noras tuštintis, o tualete išeina tik oras ar pasirodo nedaug gleivių su krauju.
Visame šiame ligų verpete pačiam žmogui susigaudyti sunku, tad, atsiradus bet kokiems negalavimams, reikia kreiptis į specialistą - koloproktologą.