Pradėjęs tyrinėti bebro reikšmę medžiotojų valgiaraščiui, supratau - mėsa lieka mėsa, nepaisant visų susiraukusių veidų, kai vakarienei patiekiama bebriena. Juk kokių tik stebuklų žmogus kartais pasiryžta paragauti!
Šiame kontekste bebras turi gerų šansų būti patiektas ant stalo kaip svarbiausias vakarienės patiekalas. Įsiskaičius į istorijos analus, galima prieiti išvadą, kad bebras maistui naudotas daug kur, bent jau ten, kur jis gyveno. Pagal iškasenas nustatyta, kad nemažai vietų tarp maisto atliekų bebrų kaulų liekanos sudarydavo 30 procentų.
Senovės žmonės bebrienos nepeikė. Ir vėlesniais laikais bebrams rasdavo panaudojimą. Įdomu, kad XVII amžiuje Romos katalikų bažnyčia nusprendė, jog bebras yra žuvis, todėl gavėnios draudimas valgyti mėsą bebrienai buvo nebetaikomas. Vadinasi, visi moka išsisukti, kad tik nereikėtų atsisakyti ko nors gero.
Tačiau daugelis nežinančių vis dar galvoja, kad bebras ėda žuvis - jis juk gyvena vandenyje. Bet ne - bebras yra tvarkingas ir ištikimas vegetaras.
JAV ir Kanadoje bebriena yra labai mėgstama, o bebro uodega - didelis delikatesas. Prie geriausių bebrienos savybių priskiriama tai, kad ji yra geras geležies, fosforo ir seleno šaltinis.
Daugeliui šis nuostabus inžinierius asocijuojasi su didele žiurke, gyvenančia vandenyje, todėl ir mintis apie jo valgymą ne visiems atrodo patraukli. Bet kai paragavo, pripažino ją esant gerą.
Bebrienos paruošimas
Tokius dalykus galima taikyti bet kokiam valgiui, kurio suvalgyta per daug ar kuris nebuvo gerai pagamintas. Kaip senovės graikai sakė - mėgaukis, bet saikingai! Taigi nesąžininga bebrą nurašyti vien todėl, kad jis yra tarsi didelis graužikas.
Paklausinėjus kelis medžiotojus, su malonumu teko pripažinti, kad niekas neturi pernelyg neigiamo požiūrio į bebrienos vartojimą. Galbūt, deja, ji neįvertinama taip kaip briediena ar šerniena, tačiau iš jos galima daryti dešreles arba džiovinti - išeis gardi vakarienė. Paklausus, ką reikia turėti omeny ruošiant bebrieną, mano pažįstamas virėjas pabrėžė, kad bebrui labiausiai tinka stiprus marinatas. Gaminant bebrieną labai svarbu ją termiškai apdoroti.
Marinuojant bebrieną, nereikia ant jos lieti karšto vandens - geriausia šiltas, apie 55-60 laipsnių. Tada visi skoniai geriau įsigers į mėsą ir paskui išliks. Geriau bebrieną gerai iškepti, iš jos negaminti tartaro ar karpačo, vengti bet ko, kas žalia. Tačiau nereikia mėsos pervirti, nes ji gali greitai virsti turistų pusryčiais.
Jeigu bebras senesnis, geriau iš jo pagaminti kotletų ar įdarą blynams, mėsą verdant ilgai ir tada sumalant. Žinoma, pilvo malonumai yra kiekvieno skonio reikalas, o to, ką vienas laikys dideliu gardumynu, kitas net neragaus. Vis dėlto, net jeigu yra išankstinių nuostatų, bebro nereikėtų priskirti tiems patiekalams, kurių niekada nebandysite.
Penki bebrienos patiekalai
Kartą turėjau laimės dalyvauti bebrienos degustacijoje viename restorane, kur geras pažįstamas virėjas pagamino penkis patiekalus iš pagrindinio šio mėnesio žurnalo veikėjo - bebro. Rūkyta bebro uodega, pyragėliai su bebriena, bebrienos sriuba, bebrienos pyragas ir vidutiniškai iškeptas bebro šlaunelių kepsnys. Ar dažnai pasitaiko per vieną vakarą suvalgyti penkis bebrienos patiekalus?
Tai buvo gražus ir fantastiškas nuotykis, kurį dar ilgai norėsis prisiminti, o marinuotai, rūkytai bebro uodegai buvo neįmanoma atsispirti - taip paruoštos jos niekada neatsisakysiu.
Bebro kepenų pašteto receptas
Šį receptą man papasakojo kolegė Kataryna Šterna, kuri namuose iš bebrų kepenų, inkstų ir plaučių pagamino paštetą.
- Pagal gerus patarimus, supjaustytas kepenis prieš verdant reikia apipilti verdančiu vandeniu, nes tokiu būdu pasišalina kraujas.
- Kepenys kartu su šerno lašiniais - proporcija 50 ir 50 - lengvai apkepamos svieste.
- Taip pat apkepti galite ir morkas, bet svarbiausia - neperkepti, nes iš to paskui susidaro pašteto konsistencija.
- Užpilkite vandens. Jeigu yra sultinio, tai įpilkite jo.
- Galima dėti įvairių prieskonių: pipirų, laurų lapų, rozmarino, galima panaudoti įvairių žvėrienos prieskonių, įberti kadagio uogų.
- Kepenis virkite, kol suminkštės šerniena.
- Šiek tiek paaušinkite taip, kad mėsa ir kepenys būtų šiltos.
- Dėkite į dubenį, įberkite druskos, pipirų, rozmarino, įpilkite sultinio, likusio išvirus kepenis ir mėsą.
- Įdėkite gabalėlį sviesto, šiek tiek alyvuogių aliejaus, dar porą valgomųjų šaukštų brendžio (kuo daugiau pašteto, tuo daugiau brendžio), truputį citrinos, pilną arbatinį šaukštelį medaus.
- Visa tai sutrinkite rankiniu trintuvu.
- Trinkite, kol masė bus tolygi.
- Patiekite ant duonos (geriausia gruzdintos su sviestu) ir, žinoma, griežinėliu sūdyto ar marinuoto agurko.