pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Blynai Tik Iš Miltų Ir Vandens: Paprastas Ir Skanus Receptas

Blynai nuo seno yra mūsų pažįstamos virtuvės dalis. Kaip rašoma senosiose lietuviškose kulinarinėse knygose, jie turi būti ,,dideli, kaip saulė; apvalūs, kaip saulė; raudoni, kaip saulė, karšti kaip saulė“.

Blynai nuo pagoniškų laikų yra vienas iš mūsų krašto apeiginių valgių, kepami per žiemos palydas ir kitas šventes. Kiekviena šeimininkė turi savo patikrintą receptą ir mėgstamus įdarus. Šiandien gaminsime skanius blynus ant vandens, nenaudodami pieno ar kefyro. Blynai ant verdančio vandens būna ploni, skanūs ir minkšti. Juos paruošti nėra sudėtinga, tačiau rezultatas tikrai patiks.

Ingredientai

  • 4 valgomieji šaukštai cukraus (cukranendrių)
  • 2 vienetai kiaušinių
  • 150 gramų kvietinių miltų (nesijoti (pilno grūdo))
  • 120 mililitrų vandens
  • 2 gramai druskos (himalajų)
  • šiek tiek aliejaus (kokosų, šalto spaudimo)

Paruošimo Būdas

  1. Iš miltų, kiaušinių, vandens, cukraus ir druskos sumaišykite tešlą blynams.
  2. Švarioje keptuvėje ištirpinkite kokosų aliejų ir jame kepkite lietinius blynus.
  3. Kepkite iš abiejų pusių, kol taps auksinės spalvos.
  4. Paruošus blynus, būtinai perbraukite per juos gabalėliu sviesto.

Labai skanūs, greitai pagaminami ir, kas svarbiausia, sveiki blynai!

Tešlos Paruošimas

Iš šaldytuvo iš anksto išimkite pieną ir kiaušinius, kad jie būtų kambario temperatūros. Taip jie geriau susimaišys tešloje. Dideliame dubenyje išplakite kiaušinius su cukrumi ir žiupsneliu druskos. Į tešlą pamažu suberkite iš anksto išsijotus miltus ir gerai išmaišykite, kad neliktų gumuliukų. Tada į tešlą labai plona srovele supilkite verdantį vandenį, minkydami trintuvu ar šluotele.

Kepimo Patarimai

Kruopščiai įkaitinkite keptuvę ir vieną kartą patepkite aliejumi. Kepkite blynus po 1-2 minutes iš kiekvienos pusės.

Su lietiniais per savo šeimininkavimo praktiką oi turėta vargo. Kad ir kaip atrodydavo gerai susimaišydavau tešlą, blynai neišeidavo, nes… prikepdavo keptuvėje. Labai kantriai mėginau išmokti ir vis susiruošdavau kepti iš naujo ir iš naujo. Ir vis iš naujo ir iš naujo tekdavo išplauti keptuvę bei pridėjus į tešlą daugiau kiaušinių išsikepti paprastus blynelius. Dar prieš 20 gerų metų pasikonsultavusi su puikia buvusio Jonušo Radvilos studijų centro virtuvės vedėja Zita, supratau, kad belieka pirkti naują keptuvę.

Gimus antrajai dukrytei, augindama ją ir kuisdamasi po namus, su ta pačia keptuve dar kartą nusprendžiau pamėginti. Iš pirmo karto iškepiau puikiausius lietinius. Kartą namie neturėjau nė lašo pieno, o įdarą lietiniams jau buvau pasiruošusi, tai kepiau vien tik ,,ant vandens“. Ir štai paragavusi supratau, kad tai jie - vaikystės lietiniai.

Įdarai Ir Pagardai

Su kuo tik nekepti tie lietiniai; sūriais, obuoliais, daržovėmis, uogomis, kumpiais, mėsa, kepenėlėmis. Dar daugiau su kuo pagardinti: jogurtu, uogiene, sviestu, greitine, sirupu, džemu.

Klasikiniai − su varškės įdaru − iki šiol skaniausi sūnui, man pačiai − su virtos mėsos įdaru. Negaliu jų atsisakyti. Tačiau yra ir kitų - puikiausiai pavykusių eksperimentų: su storesniu lydyto sūrio gabalėliu apibertu šviežiais bazilikais, su marinuotomis šparaginėmis pupelėmis ir keptais svogūnais bei su troškintais kopūstais. Ir dar: žali − su į pačią tešlą įplaktais špinatų lapeliais. Visų mėgstami ir su dešrelėmis.

Visai nesenai ėmiau raityti lietinius pasinaudodama maisto pramonės suteiktais patogumais. Ant blyno dedu nebe dešrelę, o apskritimais papjaustytus virtos dešros griežinėlius. Tada ant jų pakloju taip pat plonais lakštais pjaustytą lydytą sūrį, taip pat iš pakelio. Ir susuku lietinius. Abu ingredientai kepami idealiai susilieja ir lietiniai būna švelniai malonaus skonio bei ploni kaip pagaliukai.

Desertiniai Blynai

Kad lietiniai gali būti net desertas, pirmą kartą sužinojau dar kokiais 1997 metais, kai su kolegomis lankėmės stažuotėje Danijoje. Kiek vėliau su prancūzų kalbos ir kultūros klubu ,,Sans Frontieres“ lankėmės Paryžiuje. Kulinarinės patirtys vis tiek dar nebuvo tiek išsivysčiusios, bet noras paskanauti − begalinis. Ten tegalėjome įpirkti mažutėje užkandinėje vos ne gatvėje tiekiamus lietinius su klevų sirupų, bet tikrus!

Naujausius desertinius blynus visai nesenai išmokau kepti iš Editos Mildažytės sūnaus Mykolo. Televizijos laidoje jais vaišinosi nepriekaištingas kulinaras ir žinovas bei „Pasaulio puodų“ autorius Vytaras Radzevičius su anūku Skajumi Juozapu.

Crȇpes Suzette: Istorija Ir Receptas

Garsieji ,,Crȇpes Suzette“ − prancūzų išradimas. Blyneliai turi klasikinę istoriją. Velso princas Edvardas VII labai mylėjo Monaką ir buvo dažnas svečias. Būsimam Anglijos karaliui 1895-aisiais lankantis su gražuole Suzette viename iš garsiausių restoranų Café de Paris Monte-Carlo jam buvo tiekiamas desertas. Ir… kažkas nepavyko jaunam vos 14-mečiui padavėjo asistentui. Blyneliai ruošiami su likeriu užsidegė, tačiau jų skonis liepsnose tapo toks nepakartojamas, kad paragavęs jis išdrįso juos patiekti princui.

Nors būsimam karaliui paklausus patiekalo pavadinimo, jis pirma išgirdo ,,Crȇpes Princesse“, bet istorija pasakoja, kad dama švelniai ir gana šmaikščiai paprotestavo. Karalius buvo džentelmenas. Už ,,Crepes Suzette“ Velso princas jaunajam kulinarui vėliau atsiuntė brangakmeniu papuoštą žiedą, panamos kepurę ir lazdelę. Taip savo atsiminimuose prieš šimtą metų rašė H.

Padažas Crȇpes Suzette

Taigi kokia paslaptis? Iškepę tobulus blynelius, gaminame jiems padažą. Nutarkuojame apelsino žieveles ir sumetame į įkaitintą keptuvę įberiame cukraus ir gerai padeginame, supilame vieno apelsino sultis ir įmetame apie gerą šaukštą sviesto. Viską lydome iki vientiso padažo, tada sudedame trikampiais sulankstytus keturis lietinius blynelius ir patroškiname. Blynelius apverčiame. Ir dar patroškiname. Skonis iš tiesų - damiškas: lengvas, gaivus su nedideliu apelsino kartumu, kuris vos jaučiamas per gomurį deginantį saldumą.

Kiti Padažai

Aišku, kiekvienas geras receptas tik įkvepia eksperimentams. Labai skanus padažas ir daug paprastesnis. Įpilkite į keptuvę pusę stiklinės lengvo svarainių sirupo pakaitinkite, įdėkite sviesto ir sudėkite blynelius. Galite net nenaudoti alkoholio, bet pasimėgausite nauju skoniu tai tikrai. Taip pat galite naudoti bet kokį pamėgtą sirupą, pamaišytą su sviestu, dar galima į tą padažą pridėti džiovintų slyvų ar kitų vaisų arba riešutų ir Jūsų Užgavėnės bus neįprastos.

Tešlos Paslaptys

Ingredientus gerai suplakite šluotele ir būtinai palikite šiltai ramiai pastovėti, kad tešla gerai subrinktų, nurimtų ir atsikleistų. Naudokite rapsų aliejų, kuris yra bekvapis ir beskonis. Kepdami blynus keptuvės dugną vis patepkite aliejumi, ne įpilkite jo, o patepkite su servetėle. Klausiate, kaip man pavyksta iškepti tokius gražius. Nežinau. Tokie pavykdavo ir mano mamai. Ir man būdavo patys skaniausi. tešla turi būti tikrai skysta, nes kuo skystesnė tešla, tuo plonesni ir gražesni lietiniai.tešlai visus ingredientus sudedu į dubenį ir gerai išplaku paprastu plakikliu arba sutrinu rankiniu blenderiu tiesiog dubenyje - taip nelieka miltų gumuliukų ir patogu vėliau pasemti samčiu vieną porciją tešlos.

Mano receptas per ilgą laiką evoliucionavo iš Jamie Oliver’io lietinių recepto, nes pastarieji man tiesiog per stori. Kam įdomu, google: Jamie Oliver easy crepes. Taigi, receptas paprastas. Santykis: 1/2/2/2 (miltai / kiaušinis / pienas / vanduo), kai vienetą prilyginu = 125 g miltų.

Beveik visada (beveik) leidžiu umaišytai tešlai pastovėti 15 minučių prieš kepant, kad miltai prieš kepant „subręstų“. Pirmam blynui lietinių keptuvę plonai patepu sviestu. *tinka ir šviesūs speltos, avižiniai, grikių miltai.Visus ingredientus sudėkite į dubenį ir išplakite paprastu plakikliu arba rankiniu blenderiu. Leiskite tešlai pastovėti apie 15 minučių, bet jei labai nekantraujate, galite kepti ir iškart. Įkaitinkite keptuvę, plonai patepkite sviestu, pilkite vieną samtį tešlos, ir greitai vartydami keptuvę leiskite tešlai pasiskirstyti per visą keptuvės plotą. Kepkite ant vos vos aukštesnės nei vidutinė kaitros (tikiu, kad per laiką esate susidraugavę su savo virykle ir geriausiai žinote, kokios kaitros reikia) 1-2 minutes, kol blyno paviršius tampa sausas, krašteliai pagelsta ir matosi iš apačios pakilę burbuliukai. Apverskite ir apkepkite iš antros pusės. Easy!

Mes šiuo metu labiausiai mėgstame lietinius apteptus medumi, valgome su graikišku jogurtu. Bet jūs skanaukite, kaip jums patinka.

Užgavėnių Tradicijos Šlyninkos Malūne

Jau rytoj Užgavėnių šventė! Kažkas jau linksminosi ir blynus valgė prieš kelias dienas, savaitgalį, kažkas jų dar keps tikrąją žiemos mėsiedo dieną. Vienas iš traukos centrų - Šlyninkos kaime, Zarasų rajone, išlikęs vandens malūnas, kuriame pagal savitą receptūrą blynus kepa bei renginiams diriguoja Regina VESELIENĖ ir Stasys SUTKAUSKIS.

„Čia mano tėviškė. Iš tiesų tai nesugalvojome. Čia 71 me­tus gyveno mano tėvai - įsikūrė būdami jauni. Dabar garbaus amžiaus mama liko viena, jai jau reikėjo pagalbos, todėl su vyru palikome darbus ir atvykome pas ją. Po karo buvo nacionalizuotas ir skir­tingais laikotarpiais priklausė kolūkiui, žemės ūkio bendrovei, tačiau visada teikė paslaugas gyventojams. Malūnų nebūdavo per daugiausia - mūsiškio statytojas buvo pastatęs septynis. Aišku, dabar tokių darbų mažėja. Keičiasi žmonių veikla. Nedaug likę smulkių ūkininkų. Būna, atvažiuoja su priekaba, bet ne tiek, kiek anksčiau. Vis dėlto malūnas veikia! Malame miltus ir sau, ir parduoti. Prekiaujame įvairiais trapučiais, ruošiniais sausainiams. Sten­giamės naudoti sveikesnius, natūralesnius maisto produktus. Bet turime ir šiuolai­kinių patiekalų: picų, virtinių. Mūsų malūnas ypatingas, nes dirbame paveldo principu - malame, kaip maldavo prieš 100 metų ir anksčiau. Nenaudojame modernizuotos įrangos, priedų. Todėl pas mus daug kas ir važiuoja. Mes ir parduo­tuvės neturime: malame miltus, supilame į maišelius ir stengiamės iškart parduoti. Tinkamai sandėliuojami grūdai gali stovėti saugykloje ir kelerius metus. Bet sumaltas produktas staiga tampa visiems įkandamas. Laikomas šilčiau, drėgniau ilgai neišsilaikys. Daugiausia kviečius, rugius, miežius. Žirnių neturime, nes nėra paklausos, bet jei kas atveža, tai galime sumalti. Nemalame tik grikių - jie juodi, o mūsų įranga medinė. Netoli mūsų Baltriškių kaime yra Tiberia­dos bendruomenės vienuolynas. Vienuoliai rankomis sėja ir pjauna labai sveikus speltos kviečius. Mes jų grūdus perkame, malame ir prekiaujame miltais. Jų skonis panašus į riešutų. Dabar malūnas - turistų traukos vieta.

Tačiau Vilniuje Jūsų vyras turėjo statybų verslą, pati dirbote draudimo įmonėje. Teko persikvalifikuoti, nes vyro verslas šiame krašte neperspektyvus, atokiau nuo sostinės statybų mažai, o aš negalėjau palikti mamos. Pirmiausia sutvarkėme aplinką. Kai atvažiavome, čia buvo mažas namelis, malūnas ir pelkė. Taigi praplėtėme namą. Per pusę metų vyras tvarto vietoje įrengė seklyčią ir amatų namus. Iš pradžių aplin­ką tvarkiau pati, paskui jau su draugių ir kaimynių pagalba. Greta malūno reikėjo imtis dar kažko. Jei vyras malūnininkas, tai aš - šeimininkė, gaminu viską iš malūno produktų: miltų, kruopų! Rodome vaikams ir suaugusiesiems, patiekalai. Blynai mūsų krašte vadinami razavais - labai senoviški, iš kvietinių rupaus malimo miltų (razavų - vieną kartą sijotų). Tokių mūsų senoliai pasigamindavo sukdami rankines girnas. Pas mus gražu ir vieta patogi - netoli miesto. Dėl to svečius kviečiame dar ir į dvi pavasarį vykstančias šventes. Viena - Cibulinis, gegužės 7-8 d., per Šventą Stanislovą. Jei dienos išpuola savaitės viduryje, švenčiame savaitgalį. Sodiname svogūnų, gaminame maistą, vaišiname tal­kininkus. Tai darome linksmai, suvažiuoja amatininkai, šurmuliuoja mugė. Kita šventė - Užgavėnės. Kodėl prie malūno? Nes tai kaimo šventė, ir čia ga­minami pagrindiniai Užgavėnių patiekalai. Visi žino, kad atsisveikinant su žiema, bai­giantis maisto atsargoms, reikia paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti! Valgydavo daug mėsos ir gamindavo šiupinį iš kruopų, žirnius su kiauliena, spurgas, kiaušinienę ir visokiausių blynų. Šlyninkoje susirenka Zarasų miesto svečiai ir patys zarasiškiai, aplinkinių kai­mų gyventojai. Pas mus šventė ne sceni­nė - dalyvauja visi. Tiesa, renginys ilgai neužtrunka, nes šalta, maždaug nuo 10 iki 16 val. Mūsų krašte, Zarasuose, nėra Morės, vietoje jos - Gavėnas! Užgavėnių šventės programą paruošia kultūros centro etnografai.

Reikia rimtai pasiruošti. Iš vakaro kros­nin pastatome šiupinį. Tam naudojame didelį ketaus puodą, vadinamą sagonu. Tai taip pat tautinis paveldas. Į šį puodą lygiomis dalimis dedama visokių kruopų, spirgų ir kišama į krosnį nakčiai. Kitą dieną 10 val. jos jau būna labai gerai iššutusios. Jei pavyksta nusipirkti, verdame kiaulės galvą. Jos valgymo tradicijos labai įdomios. Sakoma, kad jei žmogus gauna paragauti ausies - visus metus bus labai protingas: viską girdės ir išmoks. Jei knyslės, tai visus metus dirbs, knisis, turės daug pinigų. Jei liežuvio - bus iškalbingas. Kiaulės galvą anksčiau irgi virdavome dideliame puode per naktį. Tik taip ji daž­nai perverda, nes naktį sunku sužiūrėti ir laiku ištraukti puodą. Blynų kepame įvairiausių, tačiau pagrin­diniai - smetoniški, razavi. Juos kepame ir ant kiaulės taukų, ir ant aliejaus. Šiaip svečius vaišiname keptais ant aliejaus, nes šiais laikais žmonės labai riebiai valgyti nepratę. Būtina Užgavėnių dalis - šiupinio ragavimas.

Taip! Išmokau iš savo močiutės. Tiek mano promočiutė, tiek močiutė kilusios iš Ro­kiškio ir buvo labai geros šeimininkės. Mama taip pat daug gamindavo, tik kitus patiekalus, - juos irgi moku. Pavyzdžiui, kruopų vėdarus. Bet jų Užgavėnėms ne­ruošiu. Tokius blynus, močiutė pasakojo, anuomet kepdavo vaikams. Labai paprasti, nebrangūs, be pieno, su mažai kiaušinių - girnomis susimalei miltų ir kepi. Taukų, spirgų, grietinės gyvulius laikę žmonės visada turėdavo. Dabar jau sunkiau gauti tikros kaimiškos grietinės, aplinkui nėra ją parduodančių ūkininkų.

Be abejo! Jų pasakojimais remiamės ir rengdami šventes, ir per susibūrimus klausomės pasakojimų, kaip viskas buvo anksčiau: kaip žmonės gyveno, ką darė, ką valgė. Aš iš namų išvažiavau būdama paauglė, mažai atsimenu. Gaila, kad per 16 metų, kuriuos čia esame, netekome labai daug mūsų kaimynių močiučių - ką spėjome sužinoti, tą spėjome. Dabar tai perduodame kitiems. Juk mūsų pa­grindiniai svečiai - vaikai, dažniausiai ketvirtokai-penktokai, iš visos Lietu­vos. Mūsų bendruomenėje daug veiklių žmonių. Mus palaikęs ir šventėse lanky­davęsis profesorius Libertas Klimka sakė: darykite, saugokite tradicijas! Tai pastūmėjo organizuoti tradicines šventes.

Receptas Razavų Blynams

Miltus užpilkite šaltu vandeniu. Kol brinksta, kiaušinius išplakite su cukrumi ir druska. Sudėkite su grietine nugesintą sodą. Valgoma su uogiene, spirgais, grietine arba net daržovėmis.

Padažas Razavų Blynams

Supjaustykite kiaulienos šoninę mažais gabalėliais, sudėkite į puodą ir pašaukite į krosnį - lygiai taip pat juos galima apkepti ant keptuvės, kol suspirgės. Kai gabalėliai išsilydo, nupilkite riebalus, dėkite pakepintą svogūną, grietinę, pagardinkite druska, pipirais. Gaminant tokį padažą vasarą, dedame žalių svogūnų laiškų, galima pagardinti ir krapais. Tikras Užgavėnių valgis - labai riebus!

Šiupinys

Produktų kiekiai apytiksliai, anksčiau juk niekas neseikėdavo gramais. Dieną prieš šventę pamerkite kruopas. Išbrinkusias vakare sudėkite į didelį puodą. Šoninę supjaustykite spirgučiais, pake­pinkite, suberkite supjaustytus svogūnus, pagardinkite pipirais, druska. Pakepintus svogūnus su spirgais užpilkite ant mirkytų kruopų, įpilkite šiek tiek vandens, dėkite dar pipirų, druskos, lauro lapą, puodą kiškite į krosnį ir uždarykite nakčiai. Kitą rytą ištraukę karštą puodą, viską permai­šykite.

Varškės Blynai Su Verdančiu Vandeniu

Varškės blynai ruošiami įpylus verdančio vandens, todėl miltai iš karto užvirsta. Tešla tampa pusiau paruošta ir elastinga, kepant neplyšta ir nelimpa. Beveik visi šiuos produktus gauna teisingai iš pirmo karto.

  • cukrus - 2 stalai.
  • saulėgrąžų aliejus - 2 stalai.

Saldūs Blynai Su Rafaello Įdaru

Saldūs blynai yra atskira meno rūšis. Galite išbandyti daugybę variantų, į juos dėti sezoninių vaisių ir uogų, taip pat įvairių kremų papuošimui. Pagrindiniam varškės įdarui pakanka trintuvu išplakti varškę su cukrumi ir pagal skonį įmaišyti džiovintų vaisių, tačiau mes aptarsime „Rafaello” skonio įdarą. Varškę išsukite iki minkštos masės ir įmaišykite kondensuotą pieną bei drožles. Apvoliodami įdarą blyneliuose, pasirinktinai galite įdėti smulkintų migdolų.

Blynai Su Mėsos Įdaru

Blynus su mėsos įdaru reikėtų ruošti be vanilės ir cukraus, nes tai bus sūrus patiekalas. Keptuvėje įkaitinkite augalinį ir sviesto aliejų, pakepinkite svogūną, kol paruduos ir suminkštės. Tada sudėkite maltą mėsą ir išmaišykite. Pagardinkite prieskoniais ir supilkite pieną.