Blogas burnos kvapas būdingas maždaug 25 proc. pasaulio gyventojų.
Tačiau ne visiems jis atsiranda dėl netinkamos dantų priežiūros. Blogas burnos kvapas gali būti ir ligos požymis.
Retkarčiais nemalonus kvapas iš burnos pasklinda visiems. Ir kai užvalgome česnako ar svogūno, ir kai vartojame alkoholį, ir kai neisšivalome dantų.
Tačiau jeigu jį jaučiame patys nuolatos, be jokios aiškios priežasties, ar apie tai mums pasako artimieji, šeimos nariai, kolegos, vertėtų susirūpinti.
Pajutę specifinį kvapą, nedelskite ir pirmiausiai pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Jei dantys tikrai nesugedę, juos tinkamai prižiūrite, vis tiek apsilankykite pas odontologą, galbūt tai susiję su kokia nors dantenų problema. Atmetus šią priežastį, ieškokite toliau.
Dėl nemalonaus burnos kvapo gali būti kaltos ir kvėpavimo takų, kepenų, inkstų, onkologinės ligos, diabetas, virškinimo sutrikimai.
Nenumokite į šią problemą ranka, nes ji gali gerokai apkartinti gyvenimą. Jeigu blogas burnos kvapas - kasdienis reiškinys, tai gali sukelti bendravimo sunkumų, sugadinti santykius su draugais, artimaisiais, kolegomis, netgi sutrukdyti padaryti karjerą.
Ypač jeigu jūsų darbas yra susijęs su nuolatiniu bendravimu, kalbėjimu. Kitas krašutinumas - yra žmonių, kurie liguistai įsivaizduoja, jog jiems iš burnos sklinda prastas kvapas, nors taip tikrai nėra.
Jie linkę perdėtai, tarsi apsėsti rūpintis burnos švara, be perstojo valosi dantis, skalauja burną, kramto mėtinę gumą ar saldainius. Tokia būsena vadinama halitofobija.
Sunkesniais atvejais tokiems asmenims gali prireikti psichologo ar psichoterapeuto pagalbos. Kai dantys nepakankamai kruopščiai valomi, neprižiūrimi, nenaudojamas tarpdančių siūlas, o turint implantų - specialūs šepetėliai, tarp jų įstrigę maisto likučiai ima gesti ir skleisti blogus kvapus.
Dėl to kaltos bakterijos, gyvenančios ant dantų ir liežuvio, kurį taip pat reikia valyti. Pūvantys, sugedę dantys taip pat neskleidžia rožių aromato.
Jeigu burnos gleivinė labai sausa (taip atsitinka sutrikus seilių liaukų veiklai ir susirgus kserostomija), ji neapsivalo savaime, susidaro palankios sąlygos daugintis ir plisti anaerobinėms sieros bakterijoms, kurios skleidžia itin aštrų kvapą.
Lėtinis tonzilitas, kai kurios kitos kvėpavimo takų infekcijos, uždegimai ir ligos - bronchitas, sinusitas taip pat kai kuriais atvejais pasireiškia blogu burnos kvapu.
Sergant kai kurių lokalizacijų vėžiu, kepenų ir kitomis metabolinėmis ligomis organizmas išskiria tam tikras chemines medžiagas, jų mišinius, kurie turi savitą kvapą, jis sklinda iš šių pacientų burnos.
Pacientai, kuriems nustatyta gastroezofaginio refliukso liga dažnai jaučia nemalonų kvapą burnoje dėl atpilamų skrandžio rūgščių. Panašus kvapas dažnai jaučiamas laikantis mažai angliavandenių turinčios keto dietos.
Kai kurių vaistų skilimo produktai taip pat keičia burnos kvapą. Dažniausiai tai chemoterapijai, kvėpavimo takų infekcijoms gydyti skirti preparatai, raminamieji medikamentai, netgi maisto papildai, ypač naudojami didesniais kiekiais.
Kartais užtenka pakeisti įpročius. Pavyzdžiui, tinkamai valyti dantis. Odontologai teigia, kad tik 1 iš 10 žmonių dantis valo nepriekaištingai.
Juos valyti būtina du kartus per dieną, dažnesnis valymas nebeefektyvus, o kartais ir žalingas. Svarbiausia gerai išsivalyti prieš miegą, nes jo metu sumažėja seilėtekis, kartu ir apsauginės seilių savybės.
Kitą kartą dantis reikia valyti ryte prieš ar po pusryčių, ar iki pietų. Porą kartų per metus naudinga apsilankyti pas burnos higienistą, kuris atliks profesionalų dantų valymą.
Tiek pat kartų rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti juos pas odontologą, įsitikinti, ar dantys negenda, ar sveikos dantenos. Jei nustosite rūkyti, burnos kvapas išsyk pagerės.
Jeigu burna nuolatos džiūsta, gerkite daugiau skysčių, naudokite specialius drėkinančius purškiklius, skalavimo priemones. Vietoje jų kasdien valgykite natūralaus jogurto be cukraus.
Tyrimai rodo, kad jis sumažina medžiagų, kurios kaupiasi ant liežuvio ir sukelia blogą burnos kvapą, koncentraciją. Neapdoroti augaliniai produktai - vaisiai ir daržovės, kieti ir traškūs, efektyviai apvalo dantis tarp valgymų.
Ypač tinka morkos, kopūstai, ropės, obuoliai. Obuoliuose dar yra ir pektino, kuris skatina seilių skyrimąsi ir naikina maisto kvapus burnoje.
Burna gali džiūti ir nemaloniai atsiduoti dėl to, kad turite įprotį kvėpuoti per ją, o ne per nosį. Taip atsitinka ir stipriai knarkiantiems asmenims, ir netaisyklingai kvėpuojant bėgiojimo metu, dažniausiai pradedantiesiems bėgikams.
Ši problema dažnai vargina nešiojančius dantų protezus, plokšteles, kitus ortodontinius prietaisus. Dar viena priežastis - kvėpavimo takų ligos, dėl kurių nosis būna nuolatos užkimšta.
Pavyzdžiui, adenoidai (norsiaryklės išvešos, blokuojančios oro praėjimą nosyje). 90 proc. atvejų blogas burnos kvapas atsiranda dėl anaerobinių sieros junginius išskiriančių bakterijų.
Šios bakterijos kaupiasi ant liežuvio paviršiaus ir gerklėje, kur natūraliai dauginasi. Jos padeda virškinti maistą suskaidydamos baltymus. Sukramtykite keletą gvazdikėlių, šaukštelį pankokio ar anyžių sėklų.
Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl burnos higienos priemonių, turite klausimų dėl tinkamo jų pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais.