Biržų krašte duona kepama nuo seniausių laikų, o Radvilų įkurtoje Biržų kunigaikštystėje su dar keliais amatininkų cechais, atsirado ir duonkepystės amatas.
Prieš įeinant į parodų salę, vos tik pravėrus muziejaus duris, pirmiausia pasitinka duonos kvapas - parodos erdvės tikrai neįmanoma sumaišyti su kitomis ekspozicijomis. Dideli duonos kepalai - vieni iš pagrindinių parodos eksponatų, kuriančių ir vaizdą, ir kvapą, ir įvaizdį.
Nebuvo nė vieno laikotarpio, kai žmogus apsiėjo be duonos, tad duonkepiai visuomet kūrė savo vietovės legendą, pasakojimą ir istoriją.
Pirmoji kepykla, „Biržų duonos“ pirmtakė, buvo pastatyta dabartinėje Dvaro gatvėje, pastatas išlikęs, o 1978 metais persikėlė į dabartines patalpas Plento gatvėje. Nuo 1995 metų kepykla žinoma UAB „Biržų duonos“ vardu.
Kitais metais bus 70 metų, kai UAB „Biržų duona“ pradėjo savo veiklą, o tiksliau - pastatyta pirmoji pramoninė duonos kepimo krosnis. Tada kepykla vadinosi „Biržų pramkombinatu“, kuriame dirbo apie 30 žmonių, per parą gamino 2 - 3 tonas produkcijos.
Saldusis „Biržų duonos“ maketas (N. Kurganovės kūrinys) yra parodos centrinė ašis. Jame labai gerai atsispindi tai, kas šiais metais, praėjus 70 metų nuo veiklos pradžios, yra „Biržų duona“ - tai ne tik kepykla, bet ir saulės elektrinė, bitynas.
V. Kurganovas prie kepyklos vairo stojo 1996 metais, tuo metu ji priklausė taip vadinamai „Lietkoopsąjungai“ ir vos alsavo. „Niekas arba mažai kas tikėjo, kad Kurganovams pavyks. Grįžtant į tą laikotarpį, kai pradėjau vadovauti kepyklai 1996 metais, pamenu, kad nė viena kepykla, priklausiusi „Lietkoopsąjungai“, kurios buvo visuose rajonuose, neišgyveno.
Kai mūsų šeima įsigijo kepyklą, sūnus Andrius pradėjo joje dirbti iškart po pirmojo studijų kurso, tad vieną iš mūsų sėkmės akcentų laikau tai, kad „Biržų duona“ yra šeimos verslas. Be abejo, sėkmę kuria visi kepykloje dirbantys žmonės, o pačioje pradžioje mums padėjo tai, kad įsigijome kepyklą „su vardu“, jau žinomą kaip skanios duonos gamintoją.
Kai dar dirbau vadinamoje konservų gamykloje, vis žiūrėdavau į šalia esančios kepyklos pastatą ir galvodavau, koks jis gražus. Gyvenime, matyt, kartais užtenka tik pagalvoti, o paskui viskas susidėlioja taip, kaip reikia“, - pasakojo V.
Jo sūnus Andrius antrino tėčiui: „Darbuotojai yra pati didžiausia sėkmė ir dovana mums, įmonės savininkams. Pradžia nebuvo lengva iki tol, kol žmonės patikėjo ir pasitikėjo mūsų puoselėjamomis vertybėmis, vizija, požiūriu į darbą.“ Išgyventi šiais konkurencijos laikais padeda lankstumas ir kūrybiškumas.
Nuo 2001 metų „Biržų duona“ yra pelniusi ne vieną respublikinį ir tarptautinį apdovanojimą už gaminių kokybę, už tvarumą ir inovacijas, gaminių pakuočių dizainą.
Duoną jūsų stalui kepame nuo 1953 metų. Per dešimtmečius keitėsi darbuotojų kartos, perduodamos viena kitai žinias ir patirtį, subtiliausias duonos ir jos gaminių kepimo paslaptis. Šiandien didžiuojamės stovėdami didžiausių Lietuvos kepyklų gretose.
Ar esate ragavę visą šiuo metu siūlomą „Biržų duonos“ produkciją, padės susigaudyti didžiulis plakatas, kuriame išvysite šios dienos kepyklos gaminius.
Duona - vienas svarbiausių produktų daugelio kasdienybėje. Nors šiandien duona taip pat yra vertinama, anuomet senovės lietuviai laikėsi ir ypatingų su duona susijusių papročių.
Ypač didelę reikšmę duona turėjo ant šventinio Kūčių ir šv. Kalėdų stalo - ji buvo ne tik priedas prie kitų valgių, bet ir pagrindinis, garbingiausioje stalo vietoje patiekamas valgis. Etnografė A. Baltutienė pabrėžia, kad duona - būtinas Kūčių stalo patiekalas.
„Mano močiutė sakydavo - jei turi duonos, gyvensi. Tačiau duona turi kur kas didesnę reikšmę - seniau per įvairias šventes ir apeigas duona buvo aukojama dievams. Prieš pradėdami valgyti duoną, lietuviai pirmą kąsnį mesdavo į ugnį - ugnies deivei, namų dievybėms, prie ugniakuro gyvenančioms protėvių vėlėms. Duona buvo aukojama ir vandeniui, jame gyvenusioms dievybėms.
„Pagarba duonai atsispindėjo kiekviename veiksme: imant ją iš krosnies, dedant ant stalo, valgant. Garbingiausioje stalo vietoje visuomet sėsdavo šeimininkas, kuriam ir tekdavo svarbiausia užduotis - suraikyti duoną. Pasak etnografės, anuomet šventinį stalą dažniausiai puošdavo ruginė, taip pat šviesi duona.
„Batono ant šventinio stalo greičiausiai nebūtume matę. Duona buvo kepama ne tik iš ruginių, bet ir kitokių, neįprastų miltų, ypač karo ir pokario metu, kai miltų trūko. Tuomet duoną kepdavo iš žirnių ar avižų miltų, ją gardindavo bulvių tarkiais ar burokėliais.
Dabar, pasak specialistės, duona nebėra pagrindinis stalo valgis, dažniau ji naudojama kaip priedas prie pagrindinių patiekalų. „Duona ilgą laiką buvo vienas svarbiausių lietuvių Kūčių bei Kalėdų patiekalų, tačiau laikai keičiasi.
„Senosios tradicijos pamažu užleidžia vietą naujoms, tai natūralu. Tačiau šventinis laikotarpis yra puiki galimybė prisiminti senuosius lietuviškus papročius ir duonos reikšmę. Raginu visus pažvelgti į duoną kitaip ir pabandyti paversti ją šventinio stalo žvaigžde. Parinkus tinkamus priedus, tokius kaip žuvis, užtepėlės ar paštetas, galima pagaminti išties įsimintinų vieno kąsnio užkandžių.
Šiandien UAB „Biržų duona“ apyvarta siekia apie 15 mln.