Biržai, garsėjantys savo turtinga istorija ir kultūros paveldu, taip pat didžiuojasi ir kulinarinėmis tradicijomis. Viena iš ryškiausių Biržų kulinarinių vizitinių kortelių - duona. Šiame straipsnyje mes pasinersime į Biržų duonos pasaulį, aptarsime, kur galima rasti geriausią šio regiono duoną, ir išnagrinėsime, kas daro Biržų duoną tokia ypatinga.
Biržų Duonos Istorija ir Tradicijos
Duonos kepimas Biržuose turi gilias šaknis. Istoriniai šaltiniai rodo, kad duona buvo svarbi Biržų krašto gyventojų mitybos dalis jau nuo seno. Tradiciškai duona buvo kepama namuose, naudojant raugą ir vietinius grūdus. Kiekviena šeima turėjo savo unikalius receptus ir kepimo būdus, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą.
XX amžiuje, industrializacija palietė ir duonos kepimo pramonę. Biržuose buvo įkurta didesnė kepykla, kuri pradėjo gaminti duoną pramoniniu būdu. Tačiau, nepaisant to, tradiciniai duonos kepimo metodai ir receptai išliko gyvi, o vietiniai kepėjai ir toliau puoselėjo senąsias tradicijas.
UAB "Biržų Duona": Istorijos Puslapiai
UAB "Biržų Duona" yra neatsiejama Biržų krašto istorijos dalis. Šios kepyklos istorija siekia dar sovietinius laikus. Kitais metais bus 70 metų, kai UAB „Biržų duona“ pradėjo savo veiklą, o tiksliau - pastatyta pirmoji pramoninė duonos kepimo krosnis.
1953 m. UAB „Biržų duona“ pradėjo savo veiklą. Tuo metu kepykla buvo vadinama „Biržų pramkombinatu“ ir priklausė Biržų apskrities vartotojų kooperatyvų sąjungai. Tuo laikotarpiu kepykloje veikė 3 žarijinės krosnys, kurias kūreno malkomis ir dyzeliniu kuru. 70-ųjų pabaigoje duonos kepykla jau nepajėgė aprūpinti rajono gyventojų duonos gaminiais, todėl 1977 m. pradėtas statyti naujas kepyklos kompleksas Plento gatvėje, kuris pradėjo veikti 1978 08 01. Asortimentą sudarė 35 gaminiai, o kepykloje jau dirbo 90 darbuotojų. Tuo metu per parą pagaminama 40 tonų produkcijos.
Nuo 1995 m. balandžio 3 d., kai įmonė buvo įregistruota Biržų rajono savivaldybėje, UAB "Biržų Duona" tapo svarbiu regiono verslo subjektu. 1999m buvo sukurtas pirmasis mūsų logotipas, kurį nupiešė Biržų dailės mokytojas. Laikui bėgant, jis kito, kol galiausiai buvo išgrynintas iki dabartinio, atspindinčio įmonės vertybes ir tradicijas. Šiandien neatsiejama logotipo dalimi tapo ir visą mūsų augimo kelionę atspindintis šūkis „Tradicija kurti“.
Nuo 1995 m. balandžio 3d. Biržų rajono savivaldybėje buvo įregistruotas naujas duonos kepyklos pavadinimas UAB „Biržų duona“.
Dabartinis kepyklos etapas prasidėjo 1996-aisiais, kai Biržų konservų fabrike dirbęs inžinierius Viktoras Kurganovas buvo pakviestas jai vadovauti. „Lietkoopsąjungai“ priklausanti valstybinė kepykla tuomet vos alsavo. Įmonės atgimimą siejame su 2001-aisiais, kai ją privatizavo Kurganovų šeima, iki šiol visa širdimi įsiliejus į kepyklos gyvenimą.
„Sėkminga pradžia buvo patikima komanda - šeima, artimieji, netgi kaimynas, kuris patikėjo mūsų vizija, jog įmonę galime prikelti naujam gyvenimui. Tiek jis, tiek jo sūnus Andrius Kurganovas apie darbuotojus sako: „Pradžia nebuvo lengva iki tol, kol žmonės patikėjo ir pasitikėjo mūsų puoselėjamomis vertybėmis, vizija, požiūriu į darbą.
Dar Tarybų sąjungos laikais buvo įkurta pirmoji duonos parduotuvė Rotušės gatvėje Biržuose, kurią 2000- aisiais atnaujinome. Nuo tada prasidėjo aktyvi firminių parduotuvių plėtra. Pirmieji skyreliai atsidarė Rokiškyje, Vilniuje, Kaune bei kituose didžiuosiuose ir mažesniuose miesteliuose. Šiuo metu „Biržų duona“ turi apie 20 firminių skyrelių. 2015 m., iš didelės meilės mūsų produkcijai, Vytenis Vilniuje atidarė ir pirmąją Biržų duonos draugų krautuvėlę „Kmyninė“, veikiančią franšizės pagrindu. Šiuo metu turime apie 10 draugų parduotuvių.
2006 m. buvo įrengtas bandelių cechas - kompleksas kuriame gaminamos ne tik bandelės, bet ir pynės, pynutės, saldūs pyrago kepiniai. Sulig nauju cechu trigubai išaugo ir šios pagaminamos produkcijos kiekiai. 2010 m. buvo įrengtas sausainių cechas. Prie Biržų duonos asortimento prisidėjo sausainiai ir plokštainiai. O 2012 m. komercijos direktorius Andrius iš parodos parsivežė macarons bei kaneles.
2010 m. gavome „Gazelės“ apdovanojimą kaip sparčiausiai auganti įmonė Panevėžio apskrityje. Pirmąjį privatizuotos įmonės veiklos dešimtmetį daugiau buvo investuojama į fabriką - pastatus, įrangą, technologijas. Maždaug nuo 2010 m. 2011 m. pradėjome glaudų bendradarbiavimą su dizaineriu Edvardu Kavarsku, kurio kurti drąsūs ir modernūs pakuočių dizainai pelnė ne vieną apdovanojimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Beje, Edvardas prisidėjo ir prie žymiųjų „Grissini“ pakuočių.
Itališkų duonos lazdelių idėja kilo nuo mėsmalės, tiksliau, sausainių, kuriuos kepdavo močiutės ir mamos, per mėsmalę išsukusios tešlą. Kai sugalvojome, kad išsuktos tešlos juostelės gali būti ir apvalios, ir nesaldžios, su technologais skridome į Italiją pasidomėti, kaip kepamos itališkos duonos lazdelės.
2014 m. „Grissini“ pakuotė Milane vykusiame tarptautiniame dizaino konkurse laimėjo „Red Dot“ apdovanojimą. 2013 m. įkurtas naujas duonos kepimo cechas. Pristatytos papildomos patalpos, kurių plotas daugiau nei 1000 kvadratinių metrų. Taip galėjome modernizuoti gamybą, sumontavome naujas krosnis, valdomas roboto. Bet išlaikydami savo vertybes, neatisakėme ir tradicinės duonos kepimo technologijos.
Iš esmės duonos kepimo procesas nelabai ir skiriasi nuo to, koks jis buvo prieš šimtus metų. Biržų duona - viena iš nedaugelio pramoninių kepyklų Lietuvoje, kurioje duona kepama pagal senuosius receptus - gaminami plikiniai, į tešlą maišomas natūralus, pačių užsiaugintas raugas (jų turime net 4 rūšis), tešla fermentuojama, kepaliukai formuojami rankomis, o duona kepama ant akmeninio pagrindo.
Nuo 2014 m. pirmasis rugpjūčio šeštadienis Biržams tapo draugiškiausia diena! Tai ta diena, kai visi biržiečiai ir miesto svečiai išbėga į duona kvepiančias Biržų gatves, kai miesto šventė nepalieka nė vieno namuose, o trombonų garsai ir besilabinančios šypsenos nepalieka abejingų ir visus kviečia stoti prie „Biržų km” starto linijos bei susipažinti su Šiaurės Lietuva bėgimo ritmu. 2014 metais suorganizavome pirmąjį bėgimą Biržuose. Prie starto linijos stojo kiek daugiau nei 400 dalyvių. Tradiciją tęsiamia kiekvienais metais ir džiaugiamės, jog bėgimas pritraukia vis daugiau svečių ne tik iš visos Lietuvos, bet žmonės specialiai važiuoja ir iš užsienio, kad dalyvautų mūsų bėgime.
2014 m. atidarėme ir pirmąją savo kavinukę - kepyklėlę: Sucré kepinių namus. Pravėrus kepinių namų duris atrasi saldžią užuovėją - gabalėlį palaimos, puodelį šilumos bei lauktuvių į namus. Jaukios ir šviesios erdvės, žaisminga elegancija, šviežiai skrudinta kava, išskirtiniai desertai bei tradiciniai duonos gaminiai. Sucré kepuraitė paryžietiška, bet šaknys giliai įsileidusios į Biržų žemę.
2015 m. įmonėje buvo įdiegta šiluminės energijos taupymo sistema. Įdiegta pažangi technologija užtikrina mažesnį gamtinių dujų sunaudojimą, tad į aplinką išskiriamas mažesnis kiekis aplinką teršiančių dalelių. „Tausojami gamtiniai ištekliai ir atsinaujinanti energija - visų socialiai atsakingų įmonių prioritetas. Tai neturi būti tik skambūs žodžiai, todėl įmonėje ėmėmės pertvarkos įdiegdami naują modernią šiluminės energijos taupymo technologiją. Dėl naujosios technologijos karštas oras ir garai, atlikę savo tiesioginę funkciją kepimo krosnyse, atiduoda likusią šiluminę energiją, kuri kaupiama akumuliacinėse talpose karšto vandens pavidalu. Karštas vanduo naudojamas tiek tiesiogiai gamybai - ruošiant tešlos plikinius, tiek ir su gamyba susijusiems procesams - taros plovimui, darbuotojų buitinėms patalpoms.
2018 m. atnaujintas pagamintos produkcijos sandėlys. Įdiegta moderni sistema, kurios pagalba galime atrinkti produkciją 1300 parduotuvių kiekvieną parą. Tai be galo svarbu, ypatingai, kai gaminių krepšelį sudaro virš 200 įvairių rūšių gaminių, o pardavimo kanalai varijuoja nuo firminių skyrių iki didžiųjų prekybos tinklų. Nors įmonė šiandien trečia Lietuvoje tarp šviežios duonos kepėjų, vis dar nenustojame kūrę naujus skonius, neatsisakome rankų darbo produkcijos, stengiamės išpildyti visus, net ir individualius klientų užsakymus bei stačia galva neriame į kūrybiškus ambicingus projektus.
Kiekvienas užsakymas, kiekvienas klientas yra svarbus. Kiekviena idėja yra vertinga. Savo itin platų gaminių krepšelį, pritaikytą labai skirtingiems vartotojų segmentams, 2019 m. dar labiau praplėtėme. Stebėdami tarptautinę rinką ir gyvendindami į sveiką mitybą orientuotą strateginę kryptį, kepykloje atidarėme begliutenį cechą. Gaminių be glitimo asortimentas Biržų duonoje nuolatos auga: duona, sausainiai, bandelės ir netgi kūčiukai. 2019 m. pasiekėme mums labai svarbaus tikslo ir nuo šiol galime puoštis tarptautiniu „FSSC 22000” maisto saugos sertifikavimo ženklu. „FSSC 22000“ yra patvirtinta kaip standartinė Visuotinės maisto saugos iniciatyva (GFSI) ir yra priimama didžiųjų Europos maisto produktų mažmenininkų.
2020 m. pavasario laukėme kaip niekada - kiekvienas saulės spindulys mums reiškė naują etapą. Tvarios verslo idėjos vedami šalia kepyklos įrengėme 450 kW saulės jėgainę, kuri pagamins apie 30% metinio įmonės elektros energijos poreikio. Jėgainė išsiskiria tuo, kad jos saulės moduliai sumontuoti taip, jog galėtų sekti ne tik saulės judėjimą horizonte - iš rytų į vakarus, bet ir keisti savo padėtį priklausomai nuo saulės pakilimo aukščio virš horizonto. Saulės elektrinės atidarymo renginio metu taip pat pristatėme unikalią menininkės Agnės Kišonaitės rugio instaliaciją, kurią smalsuoliai geriausiai galėjo apžiūrėti skriedami danguje.
2021 m. O ši paslauga suteikė galimybę klientams užsisakyti gardumynų tiesiai į namus iš bet kurio šalies kampelio. Ši internetinė parduotuvė ypatingai padeda patenkinti nišinės mitybos klientų norus, kadangi produktai atitinkantys spec. 2021 m. Įkūrėme bityną šalia Biržų duonos saulės jėgainės. Savo kepyklos pievoje apgyvendinome 15 bičių šeimų. Aviliai įkurdinti tarp saulės jėgainės kolektorių, esančių laukuose greta kepyklos. Bityną įrengti padėjo ir juo iki šiol rūpinasi mūsų krašto smulkieji verslininkai, broliai Ignas ir Vilius iš įmonės „Brolių medus“.
2022 m. Kepyklos kieme įrengėme patį tikriausią zero waste Biržų duonos daržą! Šios idėjos įgyvendinimui susirinko Biržų duonos kolegos iš visos Lietuvos. Negana to, dar ir poilsio zonos baldelius šalia sumeistravome. Duoną jūsų stalui kepame nuo 1953 metų. Per dešimtmečius keitėsi darbuotojų kartos, perduodamos viena kitai žinias ir patirtį, subtiliausias duonos ir jos gaminių kepimo paslaptis. Šiandien didžiuojamės stovėdami didžiausių Lietuvos kepyklų gretose.
Duoną jūsų stalui kepame nuo 1953 metų. Per dešimtmečius keitėsi darbuotojų kartos, perduodamos viena kitai žinias ir patirtį, subtiliausias duonos ir jos gaminių kepimo paslaptis. Šiandien didžiuojamės stovėdami didžiausių Lietuvos kepyklų gretose.
Šioje krautuvėje daug dėmesio skyrėme šaltų gėrimų meniu. Ir dar - staigmena! Tik liepos 15 dieną jums dovanosime „Skarelės“ tatuiruotę, su kuria kaskart lankydamiesi krautuvėje galėsite pasinaudoti 10 proc. Kas čia taip kvepia? „Biržų duonos“ komandai šiandien šventė - 25-osios krautuvės atidarymas. Liepos 10 d. 10 val. ji atveria duris Vilniaus PC „Akropolis“, šalia parduotuvės „Maxima“.
Susipažinkite su nauja „Biržų duonos“ partnere - „Rokiškio karvute“, už kurios slypi draugės Aušrytė ir Simutė. Jos prieš trejus metus sumanė atkurti 1969 m. Rokiškyje gamintus saldainius, prapuolusius iš parduotuvių lentynų, bet niekada - iš juos ragavusių smaližių atminties. Kurgi pamirši ant liežuvio galo tįstančią pasakiško skonio karamelę?! Iniciatyvių partnerių dėka šį jausmą vėl galima patirti, nes „Rokiškio karvutės“ gaminamos jau beveik metus ir pamažu atkeliauja į prekybos vietas, tarp jų - ir į „Biržų duonos“ krautuves.
Atvirų durų diena „Biržų duonos“ kepykloje vyks gegužės 30-ąją. Lankytojų lauks įdomi pažintinė ekskursija po saulės parką ir bityną bei gurmaniška programa. Investicijos į naujas technologijas ir saulės parkai Unikalius gaminius, su pagarba lietuviškoms tradicijoms ir aplinkai nuo 1953-ųjų gaminanti legendinė „Biržų duona“ - viena pirmųjų Lietuvoje pasistatė itin modernų saulės elektrinės parką iš ES investicijų.
„Viena dalis saulės parko kolektorių yra standartiniai, o kiti sukiojasi pagal saulės kryptį, todėl dirba maksimaliai. Paskaičiuota, kad pastarieji dirba 3 kartus efektyviau“, - teigia „Biržų duonos“ marketingo vadovė Natalija Kurganovė.
Neseniai pradėjo veikti ir antroji saulės jėgainė, o pirmosios elektrinės jėgainės galia siekia 450 kW, ji padengė 30 proc. įmonės energijos sąnaudų. Antrosios galia - 550 kW. Taip pat planuojama įsigyti energijos kaupiklį, kad energiją būtų galima naudoti ir naktį. „Tikimės, kad abi jėgainės padengs 60 proc. įmonės energijos sąnaudų“, - sako N.Kurganovė.
Taip pat įmonė diegia žiedinės ir tvarios ekonomikos technologijas. Pasak N.Kurganovės, iš dalies ES finansuotas įmonės kepimo krosnies technologijos įrengimas, kai surenkama išskiriama šiluma ir panaudojama administracijos patalpų apšildymui ir karšto vandens paruošimui.
Renginio dalyviai aplankys saulės parką ir apžiūrės bityną Gegužės 30 d. renginių ciklo „Užmesk akį“ dalyviai galės apsilankyti šalia kepyklos įrengtame saulės elektrinės parke ir kartu susipažins su „Biržų duonos“ bitynu. Pasak N.Kurganovės, bitynas atsirado kartu su saulės parko projektu: „Jėgainė pastatyta ant žemės ir užima didelę dalį žaliojo ploto, kurį norėjosi panaudoti tvariau. Kilo idėja įrengti bityną - bendradarbiauti pasiūlė bitininkai iš Kupiškio „Brolių medus“. Avilius gražiai apipavidalino Biržų dailės mokyklos moksleiviai, o kepyklos laukų medaus galima įsigyti mūsų firminėse kepyklėlėse.“
Naujoje studijoje - duonos gaminių degustacija Renginys vyks „Biržų duonos“ kepyklos naujai įrengtoje studijoje. Pasak N.Kurganovės, renginio lankytojai dalyvaus patyriminėje ekskursijoje - duonos degustacijoje, taip pat išgirs „Biržų duonos“ istoriją, bus galimybė ir iš arčiau pamatyti kepyklos darbą.
„Ragausime ne tik duonos, bet ir duonos produktų. Tai duonos traškučiai su sėklomis, kepta duona, džiovintos duonos riekelės, duonos granola, kuri gaminama iš duonos, neturinčios prekinės išvaizdos - ji sumalama ir karamelizuojama. Taip pat degustuosime duonos sirupą, kurį sukūrėme pirmieji Lietuvoje. Tai fermentuotas duonos produktas, kurį galima naudoti vietoj cukraus“, - pasakoja marketingo vadovė.
N.Kurganovė pabrėžia, kad renginio „Užmesk akį“ dalyviai bus pirmieji studijos svečiai. Visi ciklo „Užmesk akį“ renginiai nemokami, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus registracija yra būtina. Prašome įsivertinti savo dalyvavimo galimybes, o jeigu dalyvauti nebegalėsite - informuokite apie tai kontaktu, nurodytu registracijos formoje. Atvirų durų dienų renginių ciklą inicijuoja Centrinė projektų valdymo agentūra. Renginių tikslas - aktualizuoti ES investicijų teikiamas galimybes. Renginių ciklą finansuoja Europos Sąjunga.
Lietuvos kepinių rinkoje „Biržų duonos“ vardas asocijuojasi ne tik su tradicine duona, bet ir su įvairiais konditerijos gaminiais, tarp kurių svarbią vietą užima sausainiai. Šie kepiniai, nors galbūt ne taip plačiai reklamuojami kaip pagrindinė įmonės produkcija, atspindi kepyklos filosofiją, meistriškumą ir požiūrį į kokybę.
Specifinių Produktų Pavyzdžiai ir Jų Charakteristikos
Pradedant nuo konkrečių pavyzdžių, vienas iš minimų produktų yra Avižiniai sausainiai su kokosais Anzac. Šis pavadinimas jau pats savaime intriguoja, nes „Anzac“ sausainiai turi aiškias istorines šaknis, siejamas su Australijos ir Naujosios Zelandijos kariuomene Pirmojo pasaulinio karo metu. Tradiciškai jiems būdingas avižų, kokoso drožlių, auksinio sirupo (arba medaus) derinys, suteikiantis specifinę tekstūrą - nuo traškios iki kramtomosios, priklausomai nuo recepto variacijos. „Biržų duonos“ interpretacija, tikėtina, išlaiko pagrindinius komponentus, tačiau gali turėti savitų niuansų, pritaikytų lietuviškam skoniui ar naudojant vietinius ingredientus, pavyzdžiui, specifinio malimo avižinius dribsnius ar vietinį medų vietoje auksinio sirupo.
Ingredientų Kokybė ir Gamybos Procesas
„Biržų duona“, kaip įmonė, pabrėžianti tradicijas ir kokybę, tikėtina, skiria ypatingą dėmesį žaliavų pasirinkimui. Sausainių skoniui ir tekstūrai esminę įtaką turi:
- Miltai: Ar naudojami standartiniai kvietiniai miltai, ar eksperimentuojama su viso grūdo, speltos, rugių ar avižų miltais?
- Riebalai: Ar naudojamas tikras sviestas, ar margarinas, ar augaliniai aliejai?
- Cukrus: Baltasis, rudasis cukrus, medus, agavų sirupas
Galima daryti prielaidą, kad „Biržų duona“ stengiasi palaikyti balansą tarp tradicinių, natūralių ingredientų ir gamybos efektyvumo bei sąnaudų kontrolės.
Įmonės UAB „Biržų duona“ Kontekstas
UAB „Biržų duona“ (įmonės kodas 154838481, adresas Plento g. 6, LT-41128 Biržai) yra gerai žinomas Lietuvos kepinių gamintojas, turintis gilias šaknis Biržų krašte. „Šeimos kepyklos“ įvaizdis, net jei įmonė yra didelė, kuria pasitikėjimo ir artumo jausmą vartotojui.
Sausainiai yra tik dalis platesnio „Biržų duonos“ asortimento. Pagrindinė veikla, kaip rodo pavadinimas, yra duonos kepimas (klasikinė duona, be glitimo duona). Taip pat gaminami šviesūs kepiniai, bandelės, riestainiai, duonos granola, keptos duonos riekelės, grissini lazdelės.
Jaunesnysis šios šeimos atstovas, dabartinis šios kepyklos vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas puikiai prisimena tuos laikus, kai gyveno Biržų miesto centre, daugiabutyje, penktame aukšte, o tuo metu pirmame, prie pat laiptinės, buvo duonos parduotuvė. Rytais čia atvažiuodavo mašina, iš kurios būdavo iškraunama niekaip nesupakuota, tik ant medinių padėklų sukrauta kvepianti ir neretai dar šilta duona. „Iki šiol tas vaizdas ir kvapas yra man išlikęs. Tik atidarydavo mašinos duris ir jis visur pasklisdavo. Žaisdami kieme mes, vaikai, ne kartą matėme, kaip koks kepaliukas nukrisdavo. Bet labiausiai man išliko tas šiltos duonos kvapas“, - iš vaikystės atsineštą šiltos duonos kvapą prisimena ne tik didžiausias Šiaurės Lietuvos duonkepys, bet ir darbdavys.
Taip jau susiklostė, kad viso jo gyvenimo profesinė kryptis, o ir visos šeimos gyvenimo kelias, atvedė į duonkepystės verslą. Nuo vaikystės prisiminimų - iki šių dienų: „Tiek tas kvapas, tiek tas vaizdas tapo mūsų kasdienybe.“
Gelbėjo ir geras duonos vardas
Rekvizitai.lt rašoma, kad įmonei tuoj bus 26-eri. Tačiau istorija byloja, kad ji mena daug senesnius laikus. „Pati įmonės istorija prasideda 1953 m. Bet miestas plėtėsi, gyventojų skaičius didėjo, tai senesnio tipo kepyklos jau nebeužteko, todėl buvo nuspręsta industriniame rajone statyti didesnį kompleksą. Jį pastatė 1978 m. ir jis tebegyvuoja iki šiol“, - trumpai garsiosios kepyklos istoriją peržvelgia pašnekovas.
Verslininkas pasakoja, kad vykstant politiniams ir verslo pokyčiams toji įmonė jau buvo praktiškai pasmerkta: „Ji buvo valstybinė ir į ją niekas nedėjo ypatingų pastangų ar investicijų. Artėjant 2000 m. buvo nuspręsta ją parduoti, kitaip ji tiesiog būtų žlugusi, nes turėjo daug skolų tiek valstybės institucijoms, tiek tiekėjams.“
Nutiko taip, kad pašnekovo tėtis Viktoras Kurganovas dirbo šalimais buvusime konservų fabrike. Jis buvo pakviestas vadovauti šiai nustekentai kepyklai, kurios pardavimas buvo netrukus paskelbtas. „Iki šiol pamenu, kai vakarienės metu prie stalo tėtis pasidalino idėja nusipirkti parduodamą kepyklą, nors neturėjo nei patirties, kaip tą verslą valdyti, nei kaip įmonei vadovauti“, - prisiminė jaunesnysis Kurganovas. Bet ateitis parodė, kad V. Kurganovo patirtis dirbant inžinerinį bei technologinį darbą puikiai prisidėjo prie įmonės sėkmės istorijos.
Tiesa, kepykla gal tik po dešimties intensyvaus darbo metų pradėjo lengviau kvėpuoti ir nešti pelną. „Ji buvo atsidūrusi sudėtingoje situacijoje, tai pirmieji naujų savininkų žingsniai buvo pakeisti technologinę infrastruktūrą ir renovuoti pastatus. Bet turbūt vienas sudėtingiausių dalykų buvo keisti žmonių mąstymą ir supratimą, kad privati nuosavybė - tai kitoks valdymo pobūdis, negu buvo iki tol. Todėl iš pradžių joje netrūko nei vagysčių, nei kitų dalykų“, - apie po privatizacijos paveldėtą ūkį ir žmones pasakojo pašnekovas.
Vieną didžiausių šalies kepyklų "Biržų duona" susitelkti į tvarios veiklos kūrimą paskatino įmonės vertybės ir noras kurti socialiai atsakingą verslą. Saulę "sekiojantys" moduliai šiuo metu bendrovei pagamina 40 proc. reikalingo elektros kiekio. Biržuose šalia įmonės "Biržų duona" pastatyta 450 kW saulės jėgainė pagamins 30% metinio įmonės elektros energijos poreikio ir leis sutaupyti 33.000 Eur per metus. Į projektą buvo investuota beveik 0,5 mln.
UAB "Biržų duona" apyvarta 2018 m. siekė 11,89 mln. Eur - 15,41% daugiau nei 2017 m.
| Metai | Apyvarta (mln. Eur) | Pokytis, palyginti su ankstesniais metais |
|---|---|---|
| 2017 | ~10.3 | - |
| 2018 | 11.89 | 15.41% |