Belgija garsėja ne tik savo šokoladu ir alumi, bet ir turtinga kulinarine istorija. Ši šalis, įsikūrusi Vakarų Europoje, turi įvairių regioninių virtuvių, kurios atspindi jos geografinę padėtį ir kultūrinę įtaką. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomių faktų ir tradicinių receptų, susijusių su belgišku keptu maistu.

Belgijos kulinarinės tradicijos

Belgijos virtuvės specialistas, kulinarinių laidų vedėjas ir vyno žinovas Ericas Boschmanas išduoda, kad tikro belgo namuose per šventes vietoj prancūziško rafinuotumo rasite milžiniškas gerų ir sočių patiekalų porcijas. Belgai linkę paisyti tradicijų, tačiau vienos svarbiausių - advento metu ar bent Kūčių dieną atsisakyti mėsos - jau seniai niekas neprisimena. Priešingai - ant Kūčių vakarienės stalo privalo būti mėsos kepsnys.

„Valonai Kūčių vakarienę pradeda ragaudami austres. Jei nėra austrių, tiks omarai ar kiti vėžiagyviai, prie kurių puikiai dera šampanas ar baltasis vynas. Dar kiti kaip pirmąjį patiekalą renkasi žąsų kepenėlių paštetą. Tačiau šią tradiciją visai pamiršo Flandrijos gyventojai“, - pasakojo E.Boschmanas. Paštetas valgomas su bandele arba tradiciniu prancūzišku rageliu, gardinamas kuo nors salstelėjusiu, pavyzdžiui, svogūnų uogiene ar kitu pagardu.

Dauguma žmonių kaip aperityvą renkasi saldų baltąjį prancūzišką Soterno regiono vyną. E.Boschmanas teigia, kad pastaruoju metu alus ir vėl grįžta ant šventinio belgų stalo. Ypač populiarios kelios specialiai šventėms gaminamo kalėdinio alaus rūšys.

Šioje šalyje niekas negirdėjo ir apie tradiciją ant Kūčių stalo patiekti 12 patiekalų. Tad po užkandžių ant stalo atkeliauja mėsos kepsnys. „Dažniausiai belgai šventėms kepa stirnieną, elnieną ar triušieną. Vis dažniau bandomi ir egzotiški patiekalai. Pavyzdžiui, vakarienė pradedama kokosų pieno, mangų ir migdolų sriuba, o antrasis patiekalas - kepta vištiena su ananasais.

Skirtingai nei prancūzai, belgai nesiterlioja su įmantriais kulinariniais šedevrais ir rafinuotu jų patiekimu. Belgams reikia didelių porcijų ir sotaus, riebaus kaimiško maisto“, - pasakojo belgų virtuvės žinovas. Anot pašnekovo, tai didelė klaida, mat reikėtų vadovautis taisykle, kad saldumas mažina saldumą. Todėl E.Boschmanas siūlo rinktis pusiau saldų putojantį vyną ar šampaną, kuris burnoje virs maloniu briutu. Belgų pasididžiavimas - stipraus skonio sūris su oranžine plutele hervė (herve).

Kalėdų rytą belgai valgo tik šiuo metų laiku kepamą bandelę (cougnou) - ji savo forma primena kūdikėlį. Kremu, cukraus pudra ar net cukrine Kūdikėlio Jėzaus figūrėle gardinta bandelė valgoma su sūriu, sviestu, nepamirštant jos pamirkyti į karštos kakavos dubenėlį. Kalėdų pietums belgai kepa paukštieną - gaidį ar žąsį. „Nėra nieko blogiau nei Kalėdoms valgyti kalakutą! Tai amerikietiškas patiekalas, visiškai neatitinkantis mūsų tradicijų“, - teigė E.Boschmanas.

Ir nors naujų tradicijų belgai nesivaiko, viena jų kaip tik dabar įsigali - pirmąją naujųjų metų dieną valgyti raugintų kopūstų ir įvairios mėsos troškinį. „Viena Belgijos juvelyrė sausio 1 d. Lježo mieste pradėjo organizuoti labdaringą šio troškinio valgymą. Tai vieta ir diena, kur privalo būti visos šalies garsenybės“, - juokėsi E.Boschmanas ir pripažino, kad raugintų kopūstų rūgštelė puikiai padeda ištverti naujųjų metų pagirias.

Keptos anties receptas prieskoniniame padaže (pagal Apicijų)

Netikite? Tuomet susipažinkite su vienu Apicijaus receptu.

Jums reikės:

• 2 kg anties
• 1,5 l vandens
• 1 šaukštelio druskos (su kaupu)
• 5-6 didelių anyžių žvaigždžių
• 30g sviesto
• 2 šaukštų alyvuogių aliejaus
• 2 šaukštelių džiovinto raudonėlio
• 1 šaukšto kalendros grūdelių
• 300 ml pusiau saldaus raudonojo vyno

Padažui reikės:

• 1 šaukštelio pipirų grūdelių
• 1 šaukštelio salierų sėklų
• 1/2 šaukštelio malto kumino
• 1/2 šaukštelio džiovintos kalendros
• ½ šaukštelio malto pankolio
• 1/2 šaukštelio džiovinto arba žiupsnio šviežio rozmarino
• 1 šaukštelio druskos
• 300 ml pusiau saldaus raudonojo vyno
• 1 šlakelio vyno acto

Gaminimas:

1. Supilkite 600 ml saldaus raudonojo saldaus vyno į puodą ir virkite, kol pusė jo išgaruos ir liks maždaug 300 ml išgarinto vyno.
2. Į didesnį puodą supilkite vandenį, 1 šaukštelį druskos, įdėkite anyžiaus žvaigždes viską užvirkite.
3. Vandeniui užvirus, sumažinkite kaitrą, įdėkite antį ir leiskite jai lėtai virti uždengtame puode apie 30 minučių.
4. Kai antis išvirs, perdėkite ją į orkaitės indą. Kepkite su sviestu arba alyvuogių aliejumi, dar užberkite ant jos džiovintą raudonėlį, bei kaledros grūdelius. Į indą su antim taip pat įpilkite 250 ml sultinio (kuriame virė antis).
5. Įkaitinkite orkaitę iki 190 C laipsnių ir kepkite antį 1,5 valandos. Nepamirškite ją sudrėkinti - laikas nuo laiko apipilti padažu, kuriame ji kepa. Po valandos supilkite 150 ml išgarinto vyno ir kepkite dar 30 min.
6. Kai antis iškeps, padėkite ją šiltai ir paruoškite padažą. Grūstėje iki miltelių sutrinkite pipirų grūdelius, saliero sėklas, kumino sėklas, kalendros grūdelius ir džiovintus rozmarinus. Gautą mišinį sumaišykite su žiupsniu malto pankolio bei šaukšteliu druskos. Po to viską sumaišykite su likusiu (150 ml) garintu vynu, vyno actu bei visu likusiu padažu (kuriame kepė antis). Šį mišinį puode pagarinkite, kol jis sutirštės ir patiekite kartu su supjaustyta antimi.

Originaliame recepte to nėra, bet aš rekomenduočiau vietoj padažo tirštinimo, į jį sudėti bulves ir jas jame iškepti. Juk žinote, kokios skanios jos būna keptos anties taukuose, o čia dar ir su visais šiais prieskoniais... Skanaus!

Bulvytės - Belgijos pasididžiavimas

Kai kalbame apie belgišką maistą, iš karto galvojame apie... bulvytes. Šios šiltame aliejuje arba jautienos riebaluose keptos bulvių lazdelės užkariavo pasaulį! Belgijoje jomis mėgaujamės įvairiais būdais. Tirštos ir su majonezu, kaip užkandis prie alaus arba gatvės maisto stiliaus. Jos taip pat mėgstamos kaip garnyras. Pavyzdžiui, garsiosios midijos ir bulvytės, arba bulvytės ir gražus kumpio gabalėlis, ar net patiekalas su sodriu padažu.

Trūkažolės - baltasis auksas

Beveik prieš 200 metų belgų ūkininkas, žiemą nusileidęs į rūsį, pamatė, kad jo kavai pagardinti laikytas augalas išleido baltus lapus. Tiesa, paragavus lapai pasirodė esą kartoko skonio, tačiau tai nesutrukdė trūkažolės sėkmei. Išaugus populiarumui ir salotoms paplitus visame pasaulyje, trūkažoles pradėta vadinti baltuoju auksu, o savo populiarumu Belgijoje jos nenusileidžia midijoms ar šokoladui.

Trūkažolių auginimas

Trūkažolės ypatingos ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl sudėtingo auginimo - iki to laiko, kada galėsite mėgautis salotomis, reikės įveikti du etapus. Pirmiausia, lauke sėjamos sėklos, iš kurių išauga salotos su sustorėjusia šaknimi. Nuimant derlių, lapai nupjaunami, šaknys iškasamos ir paliekamos šaltoje patalpoje. Antras etapas - norint sulaukti salotų derliaus, šaknys perkeliamos į tamsią, vėsią, drėgną patalpą. Po 28 dienų pasirodo salotų lapeliai. Dėl tokio kontroliuojamo auginimo trūkažolėms nėra svarbus sezoniškumas.

Trūkažolių nauda

Teigiama, kad cikorijos ne tik padeda organizmui įsisavinti kalcį, bet yra ir puiki priemonė norintiems sulieknėti - cikorijos gerina virškinimą ir skaido riebalus. Vienas salotinės trūkažolės lapas - viena kalorija. Trūkažolės gūželėse yra fruktozės, celiuliozės, vitaminų A, C, E, K, kalio, kalcio, magnio, geležies.

Kartumo skonį suteikianti medžiaga intibinas gerina virškinimą ir kraujo apytaką. Lapuose ir ypač šakniavaisiuose yra nemažai inulino, kuris normalizuoja medžiagų apykaitą ir skrandžio darbą, padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje.

---