Desertai gali būti ne tik šventinio stalo puošmena, dėmesio mylimiems žmonėms išraiška, bet ir būdas šiek tiek pasilepinti bei pasimėgauti akimirka, o taip pat patyrinėti skirtingų šalių kulinarines tradicijas. Tam nebūtina nukeliauti į kitus kraštus, nes jų įkvėptus desertus galima pasigaminti namuose.
Anot kulinarinių knygų autorės, maisto tinklaraštininkės ir TV laidų vedėjos B. Nicholson, desertai virtuvėje užima išties ypatingą vietą ir gali vainikuoti išskirtinę vakarienę ar paprasčiausiai tapti mažu kasdienybės malonumu. Tačiau jų nuostabumas geriausiai atsiskleidžia tuomet, kai gardumynai vartojami saikingai, pasimėgaujant.
„Skubėjimas gaminant desertus, kaip ir bet kokius kitus patiekalus, yra didžiausia klaida. Juk maisto ruošimui ir kepinių gaminimui namuose atiduodame brangiausią savo turtą - laiką. Tad verta pasistengti, kad tas laikas suteiktų džiaugsmo, įkvėpimo, malonių akimirkų. Kalbant apie desertus, man taip pat atrodo, kad nereikėtų sureikšminti tobulos jų išvaizdos. Namuose gaminti desertai neprivalo būti nepriekaištingi ar prilygti prabangių restoranų estetikai bei kokybei. Įvairūs netobulumai netgi suteikia daugiau žavesio ir erdvės augimui. Žinoma, jei pavyksta pagaminti tobulai - irgi puiku ir verta tuo pasidžiaugti“, - mintimis dalijasi B.
Gaminant įvairius desertus šiandien dažnai siekiama juos padaryti „sveikesnius“. Tam ieškoma įvairių alternatyvų tradiciniams ingredientams - pavyzdžiui, cukrus keičiamas įvairiais saldikliais. Visgi B. Nicholson mano, kad nėra jokios alternatyvos saikui, o tariamai sveikesnių ingredientų naudojimas dažnai tampa pasiteisinimu savęs nevaržyti ir desertų valgyti daugiau bei didesniais kiekiais, nei galbūt reikėtų.
„Nelabai tikiu alternatyvomis cukrui - ypač cheminėmis. Net dažnai siūlomas naudoti stevia cukrus, mano manymu, atsiliepia galutiniam gaminio skoniui ir keičia jį ne į gerąją pusę. Žinoma, apskritai stengtis sumažinti cukraus kiekį įvairiuose kepiniuose, daugiau remtis natūraliu vaisių ar uogų saldumu yra sveikintina. Tačiau manyti, kad cukrų pakeitus saldikliais, o, pavyzdžiui, tradicinį sviestą kokoso aliejumi, desertu bus galima mėgauti be sąžinės graužaties, nevertėtų. Mano įsitikinimu, geriau didesnį dėmesį skirti įprastų tradicinių ingredientų kokybei, o vietoj didelės porcijos pyrago su alternatyviais ingredientais rinktis mažą gabaliuką su įprastais“, - sako B.
Pavyzdžiui, B. Nicholson sako neatradusi pasiteisinusių alternatyvų daugelyje kepinių naudojamam sviestui ar grietinėlei. „Aš labai mėgstu sviestą ir virtuvėje man turbūt niekas jo nepakeis. Su sviestu net ir iš vieno vaisiaus galima pagaminti nuostabų desertą. Pavyzdžiui, mano mėgstamas - svieste keptas bananas ar obuolys. Margarinas, įvairūs riebalų mišiniai, veganiškos alternatyvos - niekas neatstoja sviesto, o ir maistinėmis savybėmis jam nusileidžia. Tačiau visuomet renkuosi tik aukščiausios kokybės sviestą. Šiuo požiūriu manęs niekad nėra nuvylęs „Dvaro“ sviestas, kuriam visuomet teikiu pirmenybę, kaip ir „Dvaro“ grietinėlei“, - sako B.
Visgi „Beatos virtuvė“ tinklaraščio autorės teigimu, kai kurių ingredientų nepakeičiamumas nereiškia, kad gaminant desertus negalima paeksperimentuoti ar klasikinius kepinius interpretuoti naujai. Priešingai - rašydama savo receptus B. Nicholson sako visada ieškanti būdų patiekalus pritaikyti lietuvių skoniui, net jei pačios idėjos buvo įkvėptos kitų kraštų virtuvių. Tai atsispindi ir „Beatos virtuvė“ tinklaraščio autorės rekomenduojamuose išmėginti prancūziškų eklerų su varškės kremu ir itališko panakota su lietuvišku kefyru receptuose bei amerikietiško sūrio pyrago (angl. cheesecacke) interpretacijoje su varške.
Prancūziški eklerai su varškės kremu
Štai vienas iš Beatos Nicholson receptų - prancūziški eklerai su varškės kremu, pritaikyti lietuviškam skoniui:
Ingredientai:- 400 g 9 proc. riebumo „Dvaro“ varškės
- 400 g 35 proc. riebumo „Dvaro“ grietinėlės
- Į puodą pilame vandenį, beriame žiupsnį druskos ir sudedame gabaliukais pjaustytą „Dvaro“ sviestą. Užkaičiame ant vidutinės kaitros ir palaukiame, kol užvirs.
- Tada vienu ypu į verdantį vandenį suberiame miltus ir maišome mediniu šaukštu, kol tešla sulips į vientisą kamuolį.
- Sumažiname kaitrą iki mažiausios ir vis maišome tešlą puode, kad iš jos išgaruotų kuo daugiau drėgmės.
- Mušame po vieną kiaušinį į kiek pravėsusią tešlą ir plakame elektriniu plakikliu, kol tolygiai pasiskirstys. Taip vieną po kito įplakame visus kiaušinius. Turi gautis blizgi, tolygios tekstūros tešla, kuri pakelta mentele ar šaukštu tįstų sudarydama V raidės pleišto formą.
- Įkaitiname orkaitę iki 180 °C. Kepimo skardą išklojame popieriumi. Ant jo išspaudžiame tešlos kauburėlius, palikdami dviejų pirštų pločio tarpelius. Iš nurodyto kiekio turėtų išeiti 20-24 plikyti pyragaičiai.
- Gaminame kremą. Elektriniu trintuvu ar per sietelį sutriname 9 proc. riebumo „Dvaro“ varškę su 100 g „Dvaro“ grietinėlės. Smulkiai įtarkuojame vienos citrinos žievelę, įspaudžiame du šaukštelius sulčių, išmaišome.
- Kitame inde iki standžių putų išplakame likusią grietinėlę su cukraus milteliais ir vanile. Plaktą grietinėlę palengva įmaišome į varškę, kad liktų kuo daugiau oro.
- Iškepusius plikytus pyragaičius atvėsiname ir peiliu ar mediniu pagaliuku padarome nedidelę skylutę dugne. Pro ją pyragaičius pripildome varškės kremo. Pyragaičiai bus puikūs ir kitą dieną - tada jie bus visai minkšti. Skanaus!
Itališka panakota su lietuvišku kefyru
Anot B. Nicholson, klasikiniam itališkam panakota desertui lietuviškas kefyras suteiks visai naują skonį ir daugiau gelmės. Štai receptas:
Ingredientai:- 300 ml 2,5 proc. riebumo kefyro
- 200 ml 35 proc. riebumo „Dvaro“ grietinėlės
- Puode pakaitiname „Dvaro“ grietinėlę su cukrumi ir iš ankšties išskobtomis vanilės sėklytėmis ar vaniliniu cukrumi. Maišome ir palengva kaitiname, kol cukrus ištirps.
- Kol grietinėlė vėsta, į dubenį įpilame 45 ml vandens ir jo paviršių tolygiai apibarstome želatina. Kelioms minutėms paliekame ją išbrinkti.
- Ant išbrinkusios želatinos užpilame šiltą grietinėlę.
- Nulupame ir supjaustome rabarbarus, pasiruošiame braškes.
- Viską sudėję į puodą su cukrumi ir cinamono lazdele, paverdame 10-15 min.
- Prieš valgydami kremą, kelis šaukštelius uogienės uždėkite ant viršaus, papuoškite braške.
Sūrio pyragas su varške
Pyragai tarp desertų karaliauja visame pasaulyje. Šis atspindės amerikietiškąją sūrio pyragų (angl. cheesecake) tradiciją, tačiau jame pirmu smuiku grieš lietuviška varškė, o ne riebus grietinėlės sūris. Štai receptas:
Ingredientai:- 350 g 30 proc. riebumo varškės
- Obuolius ir slyvas supjaustome skiltelėmis, dosniai pabarstome cinamonu, įdedame gabalėlį sviesto.
- Migdolų ir kukurūzų miltus, cukrų, žiupsnelį druskos ir „Dvaro“ sviestą pirštais trupiname iki stambių trupinių.
- Beveik visus trupinius beriame į kepimo indą, išklotą popieriumi.
- Sumaišome dubenyje kiaušinius, grietinę, cukrų ir šaukštą krakmolo.
- Varškės masę pilame ant pakepusių trupinių, ant viršaus dedame apkepusius obuolius ir slyvas.
- Pabarstome likusiais trupiniais ir, jei norisi - migdolų riekelėmis.
- Kepame iki 170°C įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių. Iškepęs pyragas - kol karštas - būna labai minkštas ir trapus, vėliau sukietėja. Abiem atvejais jis puikiai tiks prie puodelio šiltos arbatos ar kavos.
Medaus tortas pagal Beatą Nicholson
Beata Nicholson dalijasi klasikiniu medaus torto receptu, kurį rasite jos tinklaraštyje „Beatos virtuvė“.
Torto lakštams reikės:- 250 g medaus (2-3 kupini šaukštai)
- 200 g sviesto
- 1,5 šaukšto cinamono, gvazdikėlių ir muskato mišinio
- 100 g baltojo cukraus
- 100 g rudojo cukraus
- 2 šaukštų grietinės
- 2 kiaušinių
- 700 g miltų
- 2 šaukštelių kepimo miltelių
- druskos
- 1 l 30 % riebumo grietinės
- 1 citrinos žievelės
- 1 citrinos sulčių
- 100 g cukraus
- Į puodą dedame medų ir sviestą. Vis pamaišydami ištirpiname juos ant nedidelės ugnies.
- Į ištirpusį medų su sviestu suberiame cinamono, gvazdikėlių ir muskato mišinį. Suberiame cukrų. Viską gerai išmaišome.
- Įdedame du šaukštus grietinės ir išmaišome, kad ji ištirptų.
- Į atskirą dubenį suberiame miltus ir kepimo miltelius, įberiame šiek tiek druskos, viską išmaišome.
- Į skystąją masę įmušame du kiaušinius ir išmaišome.
- Visą skystį supilame į miltus ir išmaišome. Kai įmaišome miltus, tešlą išminkome rankomis. Išminkę tešlą padalijame ją į atskirus mažus rutuliukus - tiek, kiek norėsite lakštų. Rutuliukus suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve, kad jie atvėstų ir sutvirtėtų.
- Tuomet imame po vieną rutuliuką ir iškočiojame ant miltais pabarstyto paviršiaus. Iškočiotuose tešlos lakštuose pagal pasirinktą formą išpjauname biskvito paplotėlius. Tam puikiai pasitarnaus apvalios lėkštės ar dubenėliai. Kiek paplotėlių išeis, priklausys nuo to, kokio dydžio juos darysite. Jei pasirinksite nedidelės lėkštės formą, iš nurodyto kiekio ingredientų turėtumėte gauti apie 20 paplotėlių.
- Išpjautus paplotėlius pašauname kepti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę maždaug 10 min., kad paplotėliai paruduotų.
- Kol paplotėliai kepa, darome kremą. Į dubenį sudedame grietinę, įtarkuojame šiek tiek citrinos žievelės, įspaudžiame vienos citrinos sultis, suberiame cukrų. Galima naudoti ir cukraus pudrą, įdėti šiek tiek vanilės. Viską gerai išmaišome.
- Iškeptus paplotėlius šiek tiek suvilgome juodąja arbata, kad jie geriau sugertų kremą. Tuomet imame pirmą paplotėlį ir patepame kremu, ant viršaus dedame kitą paplotėlį ir vėl tepame kremu - kartojame, kol sutepame visą kremą ir sudedame paplotėlius.
- Tortą dekoruojame tradiciniu būdu - visą tortą aptepame kremu ir apibarstome paplotėlių trupiniais. Pagamintą tortą dedame į šaldytuvą, kad į paplotėlius susigertų kremas.