Prasidėjo tradicinė kasmetė akcija „Lašiša“. Šia akcija norima užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose. Lašišos - nuo seniausių laikų vienos iš labiausiai vertinamų žuvų mūsų upėse ir Baltijos jūroje. Jų ištekliai šalyje labai sumažėjo, ir XX a. 8-ajame dešimtmetyje lašiša buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Deja, daugiausia šių žuvų netenkame dėl žmonių kaltės.

Vilnius - vienintelė Europos sostinė, per kurią tekančioje upėje neršia lašišos. Mes, aplinkosaugininkai, norėdami išsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias lašišas bei šlakius šiemet stipriname pajėgas ir prisijungti prie akcijos pakvietėme Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos bei kitų tarnybų pareigūnus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad mums rūpi ne tik išaiškinti asmenis, darančius ar padariusius pažeidimą. Itin svarbi ir nusižengimų prevencija - mūsų tikslas yra užkirsti kelią galimam neteisėtam lašišų ir šlakių išteklių naudojimui. Suprantama, kad šias karališkas žuvis būtina išsaugoti.

Kliūtys lašišų išsaugojimui

Šiuo metu į nerštavietes migruojančios lašišos ir šlakiai susiduria su daug kliūčių, pvz., meškerėmis ar tinklais žuvis gaudančiais brakonieriais, užtvankomis, hidroelektrinėmis. Kai kuriose užtvankose, elektrinėse yra įrengti žuvitakiai - žuvų pralaidos. Todėl labai svarbu, kad lašišos ir šlakiai galėtų sėkmingai įveikti tokias kliūtis ir keliauti toliau, o ne taptų brakonierių grobiu. Teisės aktai reikalauja, kad lašišinėse upėse, kuriose įrengti žuvitakiai, nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. jie funkcionuotų ir sudarytų sąlygas žuvims pasiekti nerštavietes.

Akcijos „Lašiša“ vykdymas

Akcija vyks visoje Lietuvoje, bet ypatingas dėmesys bus skiriamas Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms, Nemuno deltos regionui, Šventosios (pajūrio), Nemuno, Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties, Vilnelės upėms ir jų intakams. Taip pat bus tikrinami šalia šių vandens telkinių esantys privažiavimai ir keliai. Nurodytose vietose bus organizuojami reidai, vyks reguliari verslinės, mėgėjiškos ir specialiosios žvejybos kontrolė. Pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiuoju paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones. Akcija „Lašiša“ truks iki lapkričio 15 d. Visuomenei bus reguliariai pranešama apie rezultatus, taip pat bus teikiama aplinkosauginė informacija vietiniams gyventojams ir per reidus tikrinamiems asmenims.

Atmintinė žvejams

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, vykdydami akciją „Lašiša“, žvejams mėgėjams primena svarbiausias limituotos žvejybos taisykles, vandens telkinius, kuriuose limituota žvejyba leidžiama, ir kokia atsakomybė taikoma nesilaikantiems išvardytų sąlygų.

Mėgėjiška lašišų ir šlakių žvejyba (limituota žvejyba):

• nuo 09 01 iki 10 15 leidžiama tik turint žvejo mėgėjo kortelę 1 dienai viename iš lentelėje nurodytų upių ruože;
• nuo 10 01 iki 10 15 žvejoti leidžiama tik paleidžiant visas sugautas lašišas ir šlakius;
• žuvitakiuose ir arčiau kaip 100 m žemiau tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų) žvejoti draudžiama;
• per vieną žvejybą leidžiama sugauti 1 lašišą arba 1 šlakį ne mažesnius kaip 65 cm;
• Žvejo mėgėjo kortelę privaloma turėti žvejybos vietoje;
• sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 5 minutes turi būti nuplėšiama žvejo mėgėjo kortelės dalis;
• nuplėšta žvejo mėgėjo kortelė nesuteikia teisės žvejoti;

Limituota lašišų ir šlakių žvejyba draudžiama nuo spalio 16 d. iki gruodžio 25 d. - draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius natūralios kilmės masalais; draudžiama žvejoti Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos natūralios kilmės masalais ir naudojant daugiau kaip vieną vienšakį kabliuką; Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos ir Žeimenoje nuo žiočių iki Lakajos žiočių privaloma paleisti visus sugautus šlakius ir lašišas; praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką), žvejoti žemiau išvardytų upių ruožuose draudžiama.

Žvejybos vietos

Vandens telkiniai, kuriuose nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. limituota žvejyba yra leidžiama:

• Neris nuo žiočių iki Karaliaus Mindaugo tilto ir nuo Žirmūnų tilto iki Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos;
• Žeimena nuo žiočių iki Lakajos žiočių;
• Vilnia nuo žiočių iki Kenos žiočių;
• Šventoji nuo žiočių iki tilto kelyje Kavarskas-Kurkliai ir nuo Kavarsko užtvankos iki tilto Anykščiuose A.Vienuolio g.;
• Siesartis nuo žiočių iki Želvos-Balninkų tilto;
• Širvinta nuo žiočių iki Liukonių tilto;
• Dubysa nuo žiočių iki Kražantės žiočių;
• Jūra nuo žiočių iki Tauragės Versmės gimnazijos;
• Minija nuo Lankupių iki Salanto žiočių;
• Veiviržas nuo žiočių iki geležinkelio Klaipėda-Šilutė tilto;
• Akmena-Danė nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos;
• Šventoji (pajūrio) nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos;
• Venta Nuo Viekšnių užtvankos iki Lietuvos ir Latvijos valstybinės sienos

Atsakomybė už neteisėtą lašišų ir šlakių žvejybą

• Už žvejybą naudojant elektros ar ultragarso prietaisus numatyta baudžiamoji atsakomybė - bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų;
• naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą) numatyta bauda iki 300 eurų ir pažeidimo padarymo įrankių bei priemonių konfiskavimas;
• pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones ir sąlygas, numatyta bauda iki 550 eurų ir pažeidimo padarymo įrankių bei priemonių konfiskavimas.

Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 580 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

Kviečiame piliečius apie aplinkos apsaugos pažeidimus pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo skyriaus telefonu (8 5) 273 2995.

Akcijos „Lašiša“ rezultatai ir istorija

Jei dar prieš dešimtmetį akcijų „Lašiša“ metu pažeidimai buvo skaičiuojami šimtais, tai dabar jų pasitaiko vis rečiau, o žvejai džiaugiasi, kad į upes kasmet neršti atplaukia vis daugiau šių vertingųjų žuvų. Šiemet rugsėjo 1-ąją prasidėjusios aplinkosauginės akcijos „Lašiša“ metu jau buvo nustatytas vienas šiurkštus Mėgėjų žūklės taisyklių pažeidimas. Pavyzdžiui, pernykštės akcijos „Lašiša 2015“ metu buvo patikrinta daugiau kaip 4000 žvejų ir tik 2 proc. iš jų žvejojo neturėdami reikalingų leidimų. Tuo metu dar prieš dešimtmetį panašūs pažeidimai buvo skaičiuojami šimtais.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, per visą akcijų „Lašiša“ istoriją situacija smarkiai pasikeitė ir upėse, ir jų pakrantėse. „Ir žvejų sąmoningumas išaugo, ir brakonierių sumažėjo, ir lašišų ištekliai išlieka stabilūs. Beje, pernai Žeimenoje lašišų jauniklių buvo užfiksuota daugiausiai per visą istoriją“, - sakė V. Graičiūnas. Anot jo, žvejai šiemet taip pat daug aktyviau teikia ataskaitas apie sugautas žuvis - nurodo jų dydį, lytį, sugavimo vietą. O tai taip pat padeda efektyviau vykdyti kontrolę ir stebėti lašišų populiaciją.

Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys sako, kad akcijos „Lašiša“ yra tik viena priežasčių, kodėl pavyko Atlanto lašišas sugrąžinti į Lietuvos upes. Pasak jo, pati šios sėkmės istorijos pradžia siekia dar senesnius laikus nei buvo pradėtos vykdyti šios aplinkosauginės akcijos. Pasitelkus į pagalbą mokslininkus, paaiškėjo, kad natūraliai lašišų ištekliai neatsistatys, todėl jau 1999 m. pradėjo veikti lašišų veislynas, kuriame užauginti lašišų ir šlakių jaunikliai keliavo ir tebekeliauja į Lietuvos upes.

Tad pagaliau lašišas buvo galima išbraukti iš Raudonosios knygos ir pradėti organizuoti licencinę šių žuvų mėgėjišką žūklę. Lašišų išteklių atkūrimo ir apsaugos darbai turi vykti nuolat, o šių žuvų žūklė toliau turi išlikt licencijuojama ir aktyviai kontroliuojama.

Pernykštės akcijos „Lašiša“ metu taip pat buvo sulaikytas ne vienas brakonierius, bandęs pasipelnyti iš lašišų gaudymo tinklais bei elektra. Visą akcijos „Lašiša“ laikotarpį bus net tik vykdomi reidai, stabdomi ir tikrinami automobiliai ar budima lašišinių žuvų migracijos bei neršto vietose, bet ir pasitelktas sraigtasparnis, slaptos filmavimo kameros ir net bepilotės skraidyklės, vadinamieji dronai.

Ichtiologų skaičiavimais, pastaraisiais metais Lietuvos upėse neršia apie 40 tūkst. lašišų ir šlakių, o gaudyti šias žuvis pas mus jau gaudo ne tik lietuviai, bet ir meškeriotojai iš užsienio šalių. Pasak V. Graičiūno, tyrimai rodo, jog per metus Lietuvos upėse žvejai mėgėjai sugauna 1500-2000 lašišų.

Baudos už neteisėtą žvejybą

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis pasakojo, kad mariose žvejojantys verslininkai turi taškų sistemą, kuri suteikia įvairių lengvatų - pavirsta pinigais. Kai žvejams dalijami žvejybos limitai, kvotos, atsižvelgiama į tai, ar jie buvo padarę pažeidimų. Jeigu verslininkas gauna baudą, jam iškart nubraukiama 50 proc. taškų. Už lašišos ar šlakio neteisėtą sugavimą gresia administracinė atsakomybė - bauda nuo 231 iki 579 eurų ir pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Be to, pažeidėjas turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Už vieną neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį teks sumokėti daugiau kaip 630 eurų. Bauda už žvejybą draudžiamu būdu - tinklais, užkabinamuoju būdu svyruoja nuo 115 iki 289 Eur. Neteisėtai žvejojantys asmenys turi atlyginti baudą ir žalą, kuri kiekvienai žuviai skaičiuojama atskirai ir prisideda prie baudos. Nuo metų pradžios Lietuvoje už pažeidimus gyvosios gamtos srityje administracinėn atsakomybėn patraukti beveik 3 500 asmenų.

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas dirba kartu su dar 6 inspektoriais bei dviem specialistais. Pernai šie vyrai, pasiskirstę į 3 grupes, iš viso surengė 334 reidus, taigi gaudyti brakonierių vyko kone kasdien. Daugiausiai reidų organizuota balandžio - gegužės mėnesiais, kai neršia karšiai ir sterkai.

Šilutės gamtosaugininkai nustatė 350 pažeidimų. 34 proc. iš jų, t.y. 118 pažeidimų, - šiurkštūs, įvykdyti būtent toje prioritetinėje verslinės žvejybos ir mėgėjiškos žūklės srityje. Pažeidėjams skirtų baudų suma viršija 56 230 litų, dar daugiau nei 60 300 litų jiems priskaičiuota gamtai padarytos žalos, kurią taip pat teks atlyginti. Vidutiniškai vienam brakonieriui skirtos baudos dydis siekia 181 litą.

Didžiausiais įkainiais žala žuvų ištekliams skaičiuojama už pagautą eršketinę žuvį, šamą, šlakį ar bet kurią į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytą žuvį - 202,60 lito. Lygiai pusę tos sumos teks atskaičiuoti tam, kuris neleistinu būdu, neleistinu laiku ir neleistinoje vietoje sužvejos karšį, lydeką, margąjį upėtakį, salatį, syką, sterką, ungurį, ūsorių ar vėgėlę. Neleistinai pagautas kiekvienas baltasis amūras, karpis, karšis, lynas, meknė, ožka, otas, peledė, perpelė, plačiakaktis, šapalas, vaivorykštinis upėtakis ar žiobris brakonieriui atsieina papildomus 40,52 lito, o bet kuri dar smulkesnė žuvelė - 10,13 lito. Maksimali bauda, kurią aplinkosaugininkai gali skirti už šiurkščius žvejybos taisyklių pažeidimus, yra 700 litų, o vidutinė siekia 445 litus.

Naktinį gamtosaugininkų darbą labai palengvino pernai gautas šiuolaikiška technika - termovizorius, kuriuo tamsoje galima pastebėti bet kurį šilumą skleidžiantį kūną, taigi - ir žmogų. Apie 25 tūkstančius litų atsiėjęs prietaisas brakonierius aptinka iki 2 kilometrų atstumu, tad privertė šiuos ne juokais sunerimti.

---