Banginio mėsa - kontraversiškas, tačiau kai kuriose pasaulio šalyse vis dar vartojamas produktas. Šiame straipsnyje apžvelgsime banginio mėsos istoriją, jos vietą įvairiose kultūrose bei keletą receptų, kaip ją paruošti.
Banginio Mėsa Istorijoje ir Kultūroje
Nuo praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigos pasaulio vandenynuose kiekvienais metais būdavo sumedžiojama daugiau nei 50 tūkst. banginių. Didelė šių gyvūnų mėsos paklausa pastūmėjo juos prie išnykimo ribos.
Manoma, kad japonai banginius medžiojo nuo XII amžiaus. Ilgainiui medžioklės procesas ir banginienos patiekalai tapo vienu iš tautos bruožų. Po antrojo pasaulinio karo šių gyvūnų mėsa buvo prieinamiausiu produktu ir gelbėjo tūkstančius japonų nuo grėsusio bado.
Šiandien Japonijoje banginių mėsa vis dar pardavinėjama, o jos kaina beveik nesiskiria nuo kitų maisto produktų. Japonai pasinaudojo tarptautinės banginių medžioklės komisijos paskelbtame moratoriume numatyta teise į medžioklę moksliniais tikslais. Todėl kiekvieną sezoną banginių medžiotojai sugauna iki 1000 šių žinduolių.
Japonų televizijos reporterė Saki Monoamine mano, kad japonai neturėtų visiškai atsisakyti banginių medžioklės vien todėl, kad patiria Vakarų šalių spaudimą. "Manau, kad banginiai pernelyg idealizuoti ir sužmoginti. Juk daugelis prieš banginių medžioklę nusiteikusių žmonių gyvenime nėra matę gyvo banginio", - interviu GRYNAS.lt teigė S.Monoamine.
Saki Monoamine teigia, kad banginiena neatsiejama nuo japoniškos kultūros: Jūros gėrybėmis maitinosi ištisos japonų kartos ir mes privalome laikytis šios tradicijos.
Grenlandijoje vietiniai aprūpina savo šeimas medžiodami šiaurinius elnius, avijaučius, įvairius paukščius, ruonius, banginius. Iš pagauto laimikio vietiniai ruošia unikalius patiekalus.
„Man buvo netikėčiausia paragauti banginio odos, grenlandiškai „mattak“, kuri valgoma neapdorota su prieskoniais arba sojos padažu. O vienas iš mėgstamiausių mano patiekalų yra tiesiog šviežia krabų mėsa su citrina.
Banginio Mėsos Paruošimo Būdai ir Receptai
Banginio mėsos paruošimo būdai yra įvairiausi. Islandijoje įprasta, jog banginio mėsa yra lengvai apkepama, įgauna pilką spalvą, o skonis primena jautieną arba lietuvišką patiekalą - kepenėles. Taip pat, įprasta valgyti rūkytą banginieną, kuri būna įgavusi sodrią spalvą bei malonų skonį.
Banginio mėsa, pasak ragavusių, primena kepenis, tad galima pritaikyti kepenų gaminimo receptus.
Internete galima rasti įvairių banginio mėsos receptų, dažniausiai rekomenduojama mėsą marinuoti ir kepti.
Štai vienas iš receptų, adaptuotas iš vokiško šaltinio:
- Supiaustyti riekėm.
- Palaikyti parūgštintam vandeny (litrui vandens 20ml acto, tikriausiai 5%).
- Nusausinti.
- Pakepti svieste, kol paruduos, išimti.
- Sudėti puodan, pakepinti svogūną, sudėti ant viršaus, taip pat pipirų, lairo lapą, užpilti vandens.
- Troškinti apie 1 val., tada padaryti padaža su grietine.
Taip pat, yra siūloma banginio mėsą supjaustyti plonais šiaudeliais, apkepti karštame aliejuje su sezamu ir dėti į salotas su kepenėlių padažu. Marinuojant rekomenduojama naudoti alyvuogių aliejų.
Islandijoje, restorane prieplaukoje „Sægreifinn“ galite paskanauti keptos banginienos, patiekiamos ant iešmų su daržovėmis, bulvėmis ar ryžiais.
Kontroversijos ir Ateitis
1986 metais tarptautinė banginių medžioklės komisija (IWC) išleido specialų moratoriumą, kuriuo uždraudė pramoninę šių žvėrių medžioklę. Tokiam sprendimui labiausiai priešinosi japonai.
Vakarų šalys smerkia Japoniją dėl stambaus masto jūrų žinduolių medžioklės. Socialinės apklausos rodo, kad labiausiai oponuoja JAV bei Australijos gyventojai. Tokios žaliųjų aktyvistų milžinės, kaip „Greenpeace“ ar „Sea Shepherd“ pasitelkė masinės žiniasklaidos priemones, kad parodytų likusiam pasauliui Japonijos komercinius interesus medžiojant banginius.
Nepaisant to, kai kuriose šalyse banginių medžioklė ir mėsos vartojimas išlieka kultūros dalimi. Ar banginių medžioklė tęsis ateityje, priklausys nuo tarptautinių susitarimų, banginių populiacijos ir visuomenės nuomonės.