Baneocin yra kombinuotas antimikrobinis preparatas, skirtas vartoti tik ant odos. Šis vaistas yra skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima.

Sudėtis ir Farmakologinės Savybės

Baneocin sudėtyje yra dviejų labai stipriai veikiančių antibakterinių preparatų, t. y. neomicino ir bacitracino, sukeliančių sinergetinį baktericidinį poveikį.

• Bacitracinas: Veikia daugiausiai gramteigiamus mikroorganizmus, pvz., hemolizinius streptokokus, stafilokokus, klostridijas, Corynebacterium diphtheriae, Treponema pallidum ir kai kurias gramneigiamas bakterijas, pvz., neiserijas, Haemophilus influenzae.
• Neomicinas: Veikia ir gramteigiamus, ir gramneigiamus mikroorganizmus, pvz., stafilokokus, protėjas, Enterobacter aerogenes, Klebsiella pneumoniae, salmoneles, šigeles, Haemophilus influenzae, pasterėles, Neisseria mengitidis, Vibrio cholerae, Bordetella pertussis, Bacillus anthracis, Corynebacterium diphtheriae, Streptococcus fecalis, Listeria monocytogenes, Escherichia coli, Mycobacterium tuberculosis.

Kartu vartojamų bacitracino ir neomicino antimikrobinis poveikis yra platus, tačiau pseudomonų, nokardijų, grybelių ir virusų jie neveikia. Enteriniu arba parenteraliniu būdu bacitracinas ir neomicinas paprastai nevartojami.

Baneocin toleruojamas gerai, kraujo, audinių arba sekreto komponentai jo neinaktyvuoja.

Indikacijos

Baneocin galima gydyti infekcines ligas, sukeltas neomicinui arba (ir) bacitracinui jautrių mikroorganizmų.

Baneocin odos miltelių indikacijos:

• Ribotai išplitusi bakterijų sukelta odos infekcinė liga, pvz., paprastoji pūslelinė, juostinė pūslelinė (pūsliniai vėjaraupiai), šlapiuojanti užkrečiamoji impetiga, infekcinė blauzdų opa, infekcinė egzema, dėl vystyklų poveikio pasireiškęs infekcinis dermatitas.
• Bambos infekcijos profilaktika naujagimiams.
• Odos pažeidimas po chirurginės procedūros (pvz., pjūvio, prideginimo, epiziotomijos), tarpvietės plyšimas, ragados, šlapiuojančios žaizdos ar randai (Baneocin vartojamas kaip papildoma priemonė).

Baneocin tepalo indikacijos:

• Židininė odos infekcija, pvz., po furunkulo arba karbunkulo operacijos, barzdos srities folikulitas, gilusis folikulitas, pūlinis hidradenitas, periporitas, paronichozė.
• Ribotai išplitusi odos bakterijų infekcija, pvz., užkrečiamoji impetiga, užkrėsta blauzdų opa, antrinė egzemos, plėštinės žaizdos, pjūvio, nudegimo, įskaitant garais bei skysčiu, infekcija, bei infekcija po kosmetinės operacijos ar odos persodinimo (vaistas tinka ir gydymui, ir profilaktikai, juo galima patepti tvarsčius).
• Odos pažeidimas po didesnės arba mažesnės chirurginės procedūros (Baneocin tepalas vartojamas kaip pagalbinis vaistas).
• Užkrėstos žaizdos arba kūno ertmės (Baneocin tepalu suteptą tamponą galima įdėti į užkrėstą ertmę, pvz., į išorinį ausies kanalą, uždėti ant žaizdos ar operacijos vietos rando).

Kontraindikacijos

Baneocin vartoti negalima šiais atvejais:

• Jeigu yra padidėjęs jautrumas (alergija) bacitracinui, neomicinui arba kitiems aminoglikozidams.
• Jeigu yra sunkus didelio odos ploto pažeidimas, kadangi veikliosios medžiagos gali rezorbuotis ir sukelti toksinį poveikį klausai, t. y. kurtumą.
• Jeigu Jums dėl širdies arba inkstų funkcijos nepakankamumo sutrikusi ekskrecija arba pažeistas prieangis ir (arba) sraigė ir veikliųjų medžiagų rezorbcijos kontroliuoti neįmanoma.
• Jei trūkęs ausies būgnelis, vaistu patepto tampono negalima kišti į išorinį ausies kanalą.
• Odos miltelių negalima berti į akis.

Specialūs Įspėjimai ir Atsargumo Priemonės

Specialių atsargumo priemonių reikia, jei vartojate gerokai didesnę nei rekomenduojama dozę, ypač gydant trofines opas. Tuomet būtina stebėti, ar dėl rezorbcijos neatsiranda toksinio poveikio inkstams ir (arba) klausai.

Kadangi toksinio Baneocin poveikio galimybė žmonėms, kurių kepenų arba inkstų funkcija nepakankama, yra didesnė, todėl jiems prieš gydymą šiuo vaistu bei intensyvaus gydymo metu reikia atlikti šlapimo, kraujo ir klausos tyrimus.

Jeigu Jūs sergate ilgalaikiu lėtiniu vidurinės ausies uždegimu, kadangi gali pasireikšti toksinis poveikis klausai. Jei trūkęs ausies būgnelis, preparatu patepto tampono negalima kišti į išorinį ausies kanalą.

Jei Baneocin rezorbuojama, būtina stebėti, ar nepasireiškė nervų ir raumenų sinapsių blokada, ypač pacientams, kuriems yra acidozė, sunkioji miastenija arba kitokia nervų ir raumenų liga. Vaisto sukeltą nervų ir raumenų sinapsių blokadą šalina kalcis ir neostigminas.

Jeigu Baneocin vartojate ilgai, reikia sekti, ar nepradeda augti ir daugintis atsparūs mikroorganizmai, ypač grybeliai. Jei taip, reikia pradėti gydyti specifiniais preparatais.

Pasireiškus alerginei reakcijai arba atsiradus superinfekcijai, vaisto vartojimą reikia nutraukti.

Dozavimas ir Vartojimo Metodas

Baneocin visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

• Pažeistą vietą reikia pabarstyti Baneocin odos milteliais arba patepti tepalu ir, jei reikia, užrišti tvarsčiu. Pažeistą vietą galima aptvarstyti.
• Suaugusiems žmonėms ir vaikams pažeistą vietą odos milteliais reikia pabarstyti 2‑4 kartus per dieną, o tepalu reikia tepti 2‑3 kartus per dieną.

Jeigu nudegė daugiau negu 20 kūno paviršiaus, Baneocin odos milteliais galima barstyti ne dažniau kaip 1 kartą per dieną, ypač ligoniams, kurių inkstų funkcija nepakankama, kadangi veikliosios medžiagos gali rezorbuotis. Lokaliai neomicino negalima vartoti daugiau negu po 1 g (tai atitinka 200 g Baneocin odos miltelių arba tepalo) per parą. Ilgiau nei 7 dienas tokia doze gydyti negalima. Vaisto vartojant pakartotinai, didžiausią paros dozę reikia mažinti perpus.

Galimas Šalutinis Poveikis

Baneocin, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

• Vaisto vartojant ilgai, gali pasireikšti alerginė reakcija: odos paraudimas, džiūvimas, išbėrimas, niežulys.
• Alergija Baneocin paprastai pasireiškia kontaktine egzema, tačiau toks poveikis yra retas.

Sąveika Su Kitais Vaistais

Jeigu vartojant kitokių aminoglikozidų arba cefalosporinų rezorbuojamos veikliosios Baneocin medžiagos, gali stiprėti toksinis poveikis inkstams. Toksinis poveikis klausai bei inkstams gali stiprėti ir tuo atveju, jeigu kartu su Baneocin vartojama diuretikų, pvz., etakrino rūgšties ar furozemido. Rezorbuotos veikliosios Baneocin medžiagos gali stiprinti narkotikų, anestetikų bei raumenis atpalaiduojančių preparatų sukeliamą nervų ir raumenų sinapsių blokadą.

Nėštumas ir Žindymo Laikotarpis

Nėščioms moterims, kurioms veikliųjų Baneocin medžiagų rezorbcija įmanoma, šio vaisto reikia vartoti atsargiai. Neomicino, kaip ir kitų aminoglikozidinių antibiotikų, per placentos barjerą prasiskverbia.

Žindančioms moterims, kurioms veikliųjų Baneocin medžiagų rezorbcija įmanoma, šio vaisto reikia vartoti atsargiai.

Laikymo Sąlygos

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje. Tepalą ir odos miltelius laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje, gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

Farmacinė Forma ir Sudėtis

Baneocin sudėtis:

• Veikliosios medžiagos: bacitracinas ir neomicinas.
• Viename grame Baneocin odos miltelių ir tepalo yra 250 TV bacitracino cinko ir 5000 TV neomicino (sulfato pavidalu).
• Pagalbinės medžiagos: Odos miltelių pagalbinė medžiaga yra kukurūzų krakmolas. Tepalo pagalbinės medžiagos yra lanolinas ir minkštasis baltas parafinas.

Ar Baneocin Reikalingas Receptas?

Baneocin yra receptinis vaistas, todėl prieš jį vartojant būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

---