Baltymas šlapime nėštumo metu, ypač nėštumo gale, gali būti įvairių priežasčių. Svarbu atkreipti dėmesį į šį simptomą, nes jis gali rodyti rimtas komplikacijas, tokias kaip preeklampsija ar intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC).

Proteinurija: kas tai?

Proteinurija (baltymas šlapime) yra vienas svarbiausių inkstų ir ekstrarenalinių ligų rodiklių. Pagal etiologiją ji skirstoma į prerenalinę, renalinę ir postrenalinę.

Proteinurijos tipai:

• Prerenalinė proteinurija: charakterizuojama mažo molekulinio svorio baltymais, kurie perkrauna reabsorbcines tubulių galimybes ir atsiranda šlapime (gali būti nustatoma κ/λ grandinės, hemoglobinurija ir mioglobinurija - ERY rodiklis šlapimo analizatoriumi, specifiniai baltymai).
• Glomerulinė proteinurija: esant glomerulinei proteinurijai, šlapime absoliučią daugumą baltymo sudaro albuminas.
• Tubulinė proteinurija: tubulinės proteinurijos charakteristika - α1-mikroglobulino ir β-NAG patekimas į šlapimą. Jeigu yra tubulių pažeidimas, tuomet α1-mikroglobulinas nebegali reabsorbuotis tubulėse ir patenka į šlapimą.
• Postrenalinė proteinurija: esant postrenalinei proteinurijai, chrakteringa imunoglobulino G, albumino ir ypač α2-makroglobulino išsiskyrimas su šlapimu.

Šlapimo Tyrimas: Ką Svarbu Žinoti?

Nesudėtingas ir greitas šlapimo tyrimas gali atskleisti tikrai nemažai informacijos apie mūsų sveikatos būklę. Mėginį po paėmimo turėtumėte laikyti šaldytuve, į laboratoriją pristatyti per keletą valandų nuo jo paėmimo. Šlapimo tyrimas nėštumo metu turėtų būti atliekamas ne vieną kartą, pradedant nuo bendro šlapimo tyrimo. Tai padeda įvertinti organizmo sistemų veiklą. Svarbu sekti, ar nepadaugėjo leukocitų šlapime nėštumo metu.

Po tyrimo nustatomi šie rodikliai: gliukozė, ketonai šlapime, eritrocitai šlapime, leukocitų kiekis, nitritai, bilirubinas šlapime ir urobilinogenas šlapime. Iš laboratorijos gautas atsakymas su skaičiais ir trumpiniais greičiausiai nebus jums suprantamas, tad šlapimo tyrimo analizę geriau atliks gydytojai.

Šlapimo tyrimo Ph rodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Tai yra specifinis tankis, kuris nurodo inkstų funkcionavimą. Jo rodikliai turėtų būti 1,010-1,025. Šio rodiklio pakitimus tiesiogiai gali lemti jūsų sunaudojamų skysčių kiekis, tai yra jei vartojate per mažai vandens - tankis gali padidėti. Leukocitų šlapime kiekis turi siekti ne daugiau kaip 10/μl. Nitritų šlapime neturėtų būti visai. Jei jūs esate sveikas, nitritų šlapime nėra fiksuojama. Raidėmis PRO žymimas baltymų kiekis šlapime. Jis turėtų būti 0-0,3 g/l. Taip pat šie rodmenys gali padidėti ir dėl didelio emocinio bei fizinio krūvio, esant stipriam karščiavimui.

Pristatydami mėginį naudokite naują, sandarų ir itin švarų, sausą indelį. Geriausia šiam tyrimui įsigykite visiškai naują indelį iš vaistinės. Šlapias ar jau naudotas ir nekruopščiai išvalytas indelis taip pat gali turėti įtakos rezultatams. Prieš šlapinantis geriausia nenaudoti jokių higienos priemonių, nusiprausti. Nelieskite indelio vidaus, kad šlapimo mėginys negautų papildomų mikrobų.

Visų pirma tokį tyrimą atlikite sergant virusinėmis ligomis - kilus uždegimui. Jei jis netikėtai pakeitė kvapą ar spalvą, tai gali įtakoti tiek maisto produktai, tiek suvartojamo vandens kiekis, tačiau tokie pakitimai bus trumpalaikiai. Putojantis šlapimas gali parodyti itin sunkius inkstų sutrikimus arba baltymų buvimą šlapime. Dažniausiai bespalvis šlapimas gali būti dėl to, jog geriate labai daug skysčių. Įprastai tamsus šlapimas signalizuoja dehidrataciją.

Pirmą kartą radus proteinuriją, tikslinga atlikti šiuos tyrimus: kreatininą, urea, serumo baltymų elektroforezę, ANA titrų nustatymą, anti-DNR, ŽIV, hepatito B antigeno, hepatito C antikūnų ir komplemento frakcijų (C3, C4) nustatymą.

Preeklampsija: Kas Tai Yra ir Kaip Ji Pasireiškia?

Preeklampsija yra pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Jei preeklampsijos nepavyksta suvaldyti, ji gali pasibaigti eklampsija (traukuliais). Paprastai preeklampsijos požymiai atsiranda antrojoje nėštumo pusėje, apie 24-35 nėštumo savaitę, bet yra atvejų, kai jie pasireiškia dar antrojo trimestro pradžioje. Kartais preeklampsija gali pasireikšti gimdymo metu ar per pirmas paras po jo.

Preeklampsija pasireiškia apytikriai 5% nėščiųjų. Tikslios jos priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad ji atsiranda dėl problemų su placenta, šiai netinkamai prisitvirtinus prie gimdos sienelės, taip pat nuo imuninės sistemos reakcijos į nėštumą.

Didesnė rizika preeklampsijai išsivystyti yra, jei nėščioji turi antsvorio, aukštą kraujospūdį, yra jaunesnė nei 20 metų ar vyresnė nei 40, laukiasi pirmą kartą arba nuo paskutinio nėštumo praėjo daugiau nei dešimt metų, jei praeito nėštumo metu buvo pasireiškusi preeklampsija, taip pat jei laukiamasi dvynukų/trynukų.

Patys pirmieji preeklampsijos požymiai - aukštas kraujospūdis (140/90 mm Hg ar aukštesnis) ir baltymas šlapime. Nėščioji dažniausiai atkreipia dėmesį į rankų ir veido tinimą. Apžiūrų metu gydytojas gali pastebėti ir dar vieną plika akimi nematomą preeklampsijos požymį - sulėtėjusį vaisiaus augimą. Tai priklauso nuo preeklampsijos atvejo sunkumo, nėštumo savaitės ir vaisiaus vystymosi.

Greičiausiai nėščioji bus paguldyta į ligoninę papildomiems tyrimams: gydytojas reguliariai tikrins jos kraujospūdį, atliks šlapimo ir kraujo tyrimus. Preeklampsijos atveju rekomenduojama gimdyti 37-38 nėštumo savaitę. Jei gimdymas neprasideda natūraliai, paprastai jis būna skatinamas.

Preeklampsija sukelia padidėjusį kraujo spaudimą, gali sukelti insultą, organų pažeidimus ir priešlaikinį gimdymą. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia trečiąjį nėštumo trimestrą. Tai yra, dar prieš laikotarpį, kai atsiranda pirmieji preeklampsijos simptomai, kaip tinimas, baltymai šlapime ir aukštas kraujospūdis.

Preeklampsijos Gydymas

Preeklampsija yra gydoma ligoninėje. Svarbiausia yra tinkama nėštumo priežiūra, nėščiosios ir vaisiaus būklė. Gydymo metodai apima:

• Gimdymas.
• Vartojami vaistai.
• Tirpalais.
• Magnio sulfatas skiriamas eklampsijos profilaktikai.
• Psichotropiniai, skausmą mažinantys.

Preeklampsijos gydymas efektyvus, nėštumas tęsiamas.

Intrahepatinė Nėščiųjų Cholestazė (INC): Kas Tai Yra?

Tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių. Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo.

INC Priežastys

Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai:

• Hormonai: Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos. Viena iš tų medžiagų - tulžies druskos. Pastebėta, kad dėl didesnio hormonų fono, intrahepatinė cholestazė dažniau pasitaiko moterims besilaukiančioms dvynių ar trynių.
• Genetiniai veiksniai: Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu. Moterims, kurių mamos ar seserys turėjo cholestazę, rizika atsirasti šiam sutrikimui nėštumo metu taip pat didesnė.
• Aplinkos veiksniai: Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos.

INC Požymiai

• Niežulys: Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - niežulys. Tipiniu atveju (80 proc.) jis pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės), retesniais atvejais (20 proc.) - pirmąjį trimestrą. Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų.
• Gelta: Gelta - tai pageltusi oda ir akių odenos. Gelta pasireiškia ganėtinai retai, apie 10-20 proc. atvejų. Ji pasireiškia kraujyje padidėjus kepenyse gaminamo bilirubino kiekiui, kai rodikliai viršija 34 μmol/l.
• Kiti požymiai: Itin retai gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, šlapimo ir išmatų pokyčiai (šlapimas patamsėja, o išmatos pašviesėja).

INC Diagnostika

INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis pacientės skundas, kai skiriami kraujo tyrimai - niežulys. Kiti (retesni) požymiai, kuomet galima įtarti ir diagnozuoti INC: gelta, nuovargis, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas, balkšvos išmatos.

Pasireiškus skundams, iškart atliekami kraujo tyrimai (atliekami ryte - nevalgius ir negėrus skysčių):

• Tulžies rūgštys (pagrindinis kraujo tyrimas)
• Kepenų fermentai (AST, ALT, LDH)

Šie tyrimai kartojami periodiškai, siekiant stebėti ir vertinti skiriamo gydymo efektyvumą, ligos eigą.

INC Gydymas

Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pirmiausia, pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Sveika ir subalansuota mityba mažina išskiriamą tulžies rūgščių kiekį, todėl tai, iš esmės, yra vienas iš gydymo metodų. Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas. Šio vaisto dozavimą koreguoja gydytojas, atsižvelgiant į pacientės skundus, simptomų pasireiškimo laiką (pvz., vakaras, naktis), tulžies rūgščių kiekį kraujyje.

Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis nuatatyta, kad laikantis mitybos rekomendacijų ir vartojant skirtą gydymą, niežulys sumažėja iki 60-85 %, o visiškai išnyksta iki 41% pacienčių.

SVARBU: ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui.

Kiti Galimi Negalavimai Nėštumo Metu

Nėštumo metu gali pasireikšti įvairūs negalavimai, kurie gali turėti įtakos šlapimo tyrimų rezultatams:

• Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV): Gali būti lengvas, vidutinis arba sunkus. Sunkus NPV gali sukelti dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą, kuris gali atsispindėti šlapimo tyrimuose.
• Negimdinis nėštumas: Fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų.
• Dirgliosios žarnos sindromas: Pilvo skausmas, sutrikęs tuštinimasis, daug dujų ir gleivių.

Kada Kreiptis į Gydytoją?

Nėštumo metu svarbu stebėti savo savijautą ir nedelsiant kreiptis į gydytoją,jei pastebėjote šiuos simptomus:

• Pasirodė kraujo.
• Susilpnėjo vaisiaus judesiai.

---