Normaliam funkcionavimui mūsų organizmui reikalingos 5 pagrindinės maistinių medžiagų grupės: angliavandeniai, baltymai, riebalai, mineralai ir vitaminai.

Baltymai

Baltymai - tai vienos iš svarbiausių maistinių medžiagų, būtinos kiekvieno žmogaus organizmui. Jie yra esminė mūsų kūno statybinė medžiaga, atliekanti daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Nors baltymai dažnai siejami su sportininkų mityba, jie yra būtini visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio aktyvumo lygio. Tad aptarkime, kas yra baltymai, kokią reikšmę jie turi mūsų organizmui ir kodėl tinkamas baltymų kiekis mityboje yra svarbus gerai sveikatai ir gyvenimo kokybei palaikyti.

Kas yra baltymai? Tai maistinės medžiagos, būtinos gyvybinių funkcijų palaikymui auginimui. Baltymai dalyvauja viso organizmo veikloje. Jų yra raumenyse, kauluose, plaukuose, odoje ir beveik visose kūno dalyse. Baltymai susideda iš aminorūgščių.

Daugelis iš mūsų baltymus sieja su raumenų augimu ir tai tiesa. Jėgos pratimai skatina baltymų skaidymą raumenyse, o kad raumenys augtų ir sustiprėtų, jiems reikia baltymų.

Už kokius procesus atsakingi baltymai?

Baltymai yra pagrindiniai struktūriniai ląstelių ir audinių komponentai, įskaitant raumenis, kaulus, odą, plaukus ir nagus. Jie suteikia organizmui formą ir palaiko audinių bei organų vientisumą. Taip pat paspartina chemines reakcijas, reikalingas energijos gamybai, maistinių medžiagų skaidymui, detoksikacijai ir kitoms gyvybinėms funkcijoms. Be to, jie atlieka transportavimo funkciją - perneša deguonį kraujyje, o taip pat transportuoja kitas molekules per ląstelių membranas ir visame organizme.

Baltymai taip pat dalyvauja imuninės sistemos veikloje - padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Be to, baltymai veikia kaip hormonai ir signalinės molekulės, reguliuojančios įvairius biologinius procesus, tokie kaip augimas, medžiagų apykaita, cukraus kiekis kraujyje ir reprodukcija. O taip pat jie yra atsakingi už skysčių balansą organizme ir padeda palaikyti pH lygį, kuris yra svarbus sveikai ląstelių funkcijai. Taigi, baltymai yra ne tik struktūriniai komponentai, bet ir aktyvūs dalyviai beveik visose fiziologinėse funkcijose.

Kiek baltymų reikia suvartoti per dieną?

Baltymų kiekis, kurį reikia suvartoti, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant amžių, lytį, kūno svorį, fizinio aktyvumo lygį ir bendrą sveikatos būklę. Tačiau pagal bendrąsias rekomendacijas, suaugusiam žmogui reikia suvartoti apie 0,8 gramo baltymų vienam kūno svorio kilogramui per dieną. Pavyzdžiui, asmuo, sveriantis 70 kg, turėtų gauti apie 56 gramus baltymų per dieną. Tačiau sportininkams, užsiimantiems aktyvia fizine veikla, nėščiosioms ar žindančioms moterims baltymų poreikis yra didesnis ir gali siekti 1,2-2 gramus baltymų vienam kūno svorio kilogramui. Be to, senyvo amžiaus žmonėms taip pat gali prireikti didesnio baltymų kiekio, siekiant išlaikyti raumenų masę ir užkirsti kelią raumenų masės nykimui.

Nepakankamas baltymų suvartojimas gali sukelti raumenų silpnumą, imuninės sistemos susilpnėjimą ir kitus sveikatos sutrikimus. Kita vertus, per didelis baltymų kiekis gali apkrauti inkstus ir sukelti kitų sveikatos problemų, ypač jei baltymų šaltiniai yra daug sočiųjų riebalų turintys produktai. Todėl svarbu ne tik suvartoti pakankamą baltymų kiekį, bet ir užtikrinti, kad šie baltymai būtų gaunami iš įvairių šaltinių, subalansuojant mitybą ir atsižvelgiant į individualius organizmo poreikius. Patogus būdas aprūpinti organizmą šiomis medžiagomis yra baltymų kokteiliai.

Baltymų trūkumo požymiai

Baltymų trūkumas - šiandien neretas reiškinys. Pagrindinė baltymų trūkumo priežastis yra nepakankamas jų suvartojimas su maistu. Tai ypač dažnas reiškinys tarp jaunų merginų, kurios išbando įvairias dietas ir riboja baltymų suvartojimą. Taigi, pažvelkime į pagrindinius baltymų trūkumo požymius:

• Dažnos ligos yra tiesioginis silpno imuniteto požymis. Priežastys gali būti įvairios, tačiau viena iš jų tikrai gali būti baltymų trūkumas.
• Kad organizmas atsigautų po žaizdų ir traumų, mums reikia baltymų. Jis vaidina didžiulį vaidmenį formuojant naujas ląsteles ir audinius. Dėl jų trūkumo mūsų kraujas kreša daug lėčiau, todėl žaizdų gijimo procesas taip pat bus lėtesnis.
• Jei nuolat norite valgyti ar užkandžiauti, greičiausiai negaunate pakankamai baltymų. Taip yra todėl, kad baltymai padeda palaikyti cukraus kiekį kraujyje, todėl ilgam pasisotina, o esant jų trūkumui dažnai jaučiate alkį.
• Ko gero kiekvienas yra patyręs šį nemalonų reiškinį, kai dėl skysčių susilaikymo pasireiškia kūno patinimas. Na, o viena iš galimų priežasčių yra būtent baltymų trūkumas.
• Gali būti sunku susikaupti, atlikti įprastas užduotis darbe, o taip pat gali trukti ir fizinių jėgų.
• Plaukų slinkimas, trapūs nagai ir odos problemos neretai gali kankinti dėl baltymų stokos, kadangi būtent baltymai ir palaiko audinių elastingumą.
• Jei jūsų kūnas negauna pakankamai baltymų, jis pradeda jausti per didelį alkį (tai jau sužinojome aukščiau). O be maisto, kūnas gali pradėti griauti raumens audinį, kad tik gautų pakankamai energijos. Tuomet gali pasireikšti raumenų silpnumas ir sąnarių skausmai.

Baltymų kokteiliai - paprastas būdas aprūpinti organizmą baltymais

Baltymų kokteiliai yra populiarus papildas tiek tarp sportininkų, tiek tarp žmonių, siekiančių pagerinti savo mitybą ir raumenų augimą. Šie kokteiliai dažnai yra naudojami po treniruotės, kad padėtų organizmui greičiau atsigauti ir užtikrintų reikiamą baltymų kiekį raumenų atkūrimui. Vienas iš dažniausiai naudojamų ingredientų baltymų kokteiliuose yra išrūgų baltymai, kurie pasižymi aukšta biologine verte ir greitu pasisavinimu organizme. Išrūgų baltymai yra puikus esminių aminorūgščių šaltinis, reikalingų raumenų sintezei ir bendram kūno atsistatymui po fizinio krūvio. Be to, baltymų kokteiliai su išrūgų baltymais gali padėti ne tik didinti raumenų masę, bet ir prisidėti prie svorio kontrolės, nes jie padeda ilgiau jaustis sotiems ir mažina alkio jausmą. Tačiau svarbu rinktis kokybiškus produktus, atsižvelgiant į savo mitybos poreikius ir tikslus, bei pasikonsultuoti su mitybos specialistu ar treneriu, kad baltymų kokteiliai būtų naudingi ir tinkamai integruoti į jūsų kasdienę mitybą.

Baltymų šaltiniai

Baltymų yra įvairiuose gyvūninės ir augalinės kilmės maisto produktuose. Gyvūniniai baltymai yra visaverčiai baltymai, nes jie aprūpina organizmą visomis reikalingomis aminorūgštimis. Be to, jie geriau pasisavinami, tačiau per didelis jų vartojimas sukelia per daug streso žmogaus organizmui dėl didelio riebalų ir cholesterolio kiekio. Todėl reikia nepamiršti ir augalinių baltymų. Nors dauguma jų neturi visų būtinųjų aminorūgščių, tačiau augaluose yra antioksidantų, kurių nėra gyvūniniame maiste. Tad geriausia derinti skirtingus baltymų šaltinius, kad gauti visas reikiamas medžiagas.

Gyvūniniai baltymų šaltiniai

Gyvūninės kilmės baltymų šaltiniai yra ypač vertinami dėl savo aukštos biologinės vertės, nes juose yra visos būtinosios aminorūgštys, kurių organizmas negali pasigaminti pats. Pagrindiniai gyvūninės kilmės baltymų šaltiniai yra mėsa, įskaitant raudoną ir baltą mėsą. Šie produktai ne tik išsiskiria dideliu baltymų kiekiu, bet taip pat yra geras vitaminų, mineralų, tokių kaip geležis ir cinkas, šaltinis. Žuvis ir jūros gėrybės, kaip lašiša, tunas, krevetės ir midijos, taip pat yra puikus baltymų šaltinis, be to, jose gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios naudingos širdies sveikatai. Pieno produktai, tokie kaip pienas, jogurtas, sūris ir varškė, teikia ne tik baltymų, bet ir kalcio, kuris svarbus kaulų sveikatai. O kiaušiniai yra dar vienas aukštos kokybės baltymų šaltinis, kuriame taip pat yra vitaminų, tokių kaip B12, ir kitų maistinių medžiagų. Tinkamai subalansuota mityba, įtraukianti gyvūninės kilmės baltymų šaltinius, gali padėti užtikrinti pakankamą baltymų suvartojimą ir įvairių kitų svarbių maistinių medžiagų gavimą.

Augaliniai baltymų šaltiniai

Vieni iš svarbiausių šaltinių yra ankštiniai augalai, tokie kaip lęšiai, pupelės, avinžirniai ir žirniai. Šie maisto produktai ne tik yra turtingi baltymais, bet taip pat turi daug skaidulų ir kitų naudingų maistinių medžiagų. Sojos produktai taip pat yra puikus augalinių baltymų šaltinis. Be to, įvairūs riešutai ir sėklos, yra ne tik baltymų, bet ir sveikų riebalų, kurie naudingi širdies sveikatai, šaltinis. Grūdai taip pat yra vertingi augalinių baltymų šaltiniai, dažnai derinami su kitais produktais siekiant užtikrinti pilnavertį aminorūgščių profilį. Galiausiai, daržovės, tokios kaip brokoliai, špinatai ir kt, taip pat gali būti puikus papildomas baltymų šaltinis, ypač kai vartojamos didesniais kiekiais.

Angliavandeniai

Angliavandeniai atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų organizme būdami pagrindiniu energijos šaltiniu. Gliukozė, susidariusi organizmui virškinant angliavandenius, suteikia ląstelėms reikalingą deguonį ir energiją. Be tiesioginio energijos suteikimo, angliavandeniai taip pat prisideda prie bendro organizmo veiklos efektyvinimo. Jie yra svarbūs nervų sistemos ir smegenų funkcijoms, nes mūsų smegenys, kaip ir ląstelės, naudoja gliukozę kaip savo pagrindinį deguonies šaltinį. Be to, angliavandeniai dalyvauja ir virškinimo procese padedant įsisavinti kitas maistines medžiagas.

Pagal savo cheminę struktūrą angliavandeniai yra sudaryti iš sacharidų grandinių. Paprastieji sacharidai, kaip monosacharidai ir disacharidai, skyla greitai ir taip padidina gliukozės kiekį kraujyje, teikdami reikalingą energiją ląstelėms.

Be tiesioginio energijos tiekimo, angliavandeniai atlieka svarbų vaidmenį palaikant mūsų sveikatos būklę apskritai. Jie padeda reguliuoti gliukozės lygį kraujyje, palaiko sveiką svorį ir dalyvauja smegenų funkcijose. Kraujo gliukozės reguliavimas yra esminis veiksnys sveiko metabolizmo palaikyme. Angliavandeniai, ypač sudėtingieji, prisideda prie lėto ir stabilaus gliukozės įsisavinimo, užkertant kelią staigiam gliukozės kiekio šuoliui kraujyje.

Sveiko svorio palaikymas yra dar vienas svarbus angliavandenių vaidmuo. Sudėtingieji angliavandeniai suteikia sotumo jausmą, ilgalaikį energijos tiekimą ir mažina norą valgyti didelius maisto kiekius. Antioksidacinis poveikis angliavandeniams suteikia galimybę mažinti uždegimus organizme. Tai yra svarbu, siekiant išvengti įvairių lėtinių ligų, kurios gali būti susijusios su uždegiminiais procesais.

Daržovės ir vaisiai suteikia ne tik angliavandenius, bet ir gausų kiekį skaidulų, vitaminų ir mineralų. Pilno grūdo produktai, tokie kaip avižos, kviečių sėlenos ir pilno grūdo duona, yra puikūs kompleksinių angliavandenių šaltiniai. Ryžiai, kviečiai ar miežiai, suteikia organizmui greitą energijos šaltinį, idealų sportuojantiems žmonėms arba intensyviai dirbantiems fiziškai. Subalansuotas maistas, įtraukiantis įvairius angliavandenius, yra pagrindinis sveikos mitybos principas.

Sportuojantiems žmonėms labai svarbu užtikrinti greitą ir efektyvų energijos tiekimą, o angliavandeniai atlieka svarbų vaidmenį šiame procese. Prieš treniruotę suvartoti paprastieji angliavandeniai, pvz. vaisiai ar jų sultys, gali greitai suteikti organizmui reikalingą energiją. Tačiau ilgesnėms treniruotėms arba fiziniam krūviui, kuris vyksta per ilgesnį laiko tarpą, svarbu įtraukti ir sudėtinguosius angliavandenius. Tačiau svarbu prisiminti, kad kiekvieno žmogaus poreikiai skiriasi. Sportuojantys žmonės turėtų individualizuoti savo angliavandenių vartojimą atsižvelgiant į treniruočių intensyvumą, trukmę ir organizmo reakciją.

Angliavandeniai yra gyvybiškai svarbūs elementai mūsų organizmui.

Paprastai žmonėms rekomenduojama per dieną suvartoti 45-65% savo dienos kalorijų normos būtent angliavandenių pavidalu.

Tačiau angliavandenių poreikis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant kūno svorį, fizinio aktyvumo lygį ir cukraus kiekio kraujyje kontrolę.

Angliavandeniai maisto produktuose būna įvairių formų:

• Maistinės skaidulos - tai angliavandenių rūšis, kurių organizmas negali lengvai virškinti. Natūraliai jo yra vaisiuose, daržovėse, riešutuose, sėklose, pupelėse ir sveikuose grūduose.
• Bendras cukrus, įskaitant cukrų, kuris natūraliai atsiranda maisto produktuose (pvz. pieno produktuose), taip pat pridėtinis cukrus, kuris dažniausiai randamas kepiniuose, saldumynuose ir desertuose. Organizmas labai lengvai virškina ir pasisavina cukrų.
• Cukraus alkoholiai - angliavandenių rūšis, kurios organizmas negali pilnai pasisavinti. Jie turi saldų skonį, tačiau turi mažiau kalorijų nei cukrus. Cukraus alkoholiai dedami į maistą kaip sumažinto kaloringumo (dar vadinami bekaloriai) saldikliai, pavyzdžiui, kramtomojoje gumoje, kepiniuose ir saldumynuose.

Maistinės skaidulos padeda skatinti reguliarų tuštinimąsi, mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje ir gali padėti sumažinti žmogaus suvartojamų kalorijų kiekį. Rekomenduojama, kad žmonės gautų 28 gramus maistinių skaidulų per dieną, laikydamiesi 2000 kalorijų dietos.

Viršijant rekomenduojamą pridėtinio cukraus dienos normą, gali padidėti rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat padidėja dantų ėduonies rizika.

Angliavandenių cheminė struktūra

Cheminėje angliavandenių struktūroje yra anglies, vandenilio ir deguonies atomų.

Angliavandeniai gali susijungti ir sudaryti grandines, kad susidarytų skirtingų tipų angliavandeniai. Angliavandeniai gali būti monosacharidai, disacharidai arba polisacharidai.

Monosacharidai

Monosacharidai yra atskiri cukraus vienetai. Dažniausi pavyzdžiai yra:

• gliukozė - pagrindinis organizmo energijos šaltinis;
• galaktozė - dažniausiai randama piene ir pieno produktuose;
• fruktozė - dažniausiai randama vaisiuose ir daržovėse.

Disacharidai

Disacharidai yra dvi sujungtos cukraus molekulės. Dažniausi pavyzdžiai yra:

• laktozė - dažniausiai randama piene, kurią sudaro gliukozė ir galaktozė;
• sacharozė (stalo cukrus) - kurį sudaro gliukozė ir fruktozė.

Polisacharidai

Polisacharidai yra daugelio cukrų grandinės. Jie gali būti sudaryti iš šimtų ar net tūkstančių monosacharidų. Polisacharidai yra tarsi maisto atsargos gyvūnams ir augalams. Dažniausi pavyzdžiai yra:

• glikogenas, kuris kaupia energiją kepenyse ir raumenyse;
• krakmolas, kurio gausu bulvėse, ryžiuose ir kviečiuose;
• celiuliozė - viena iš pagrindinių augalų struktūrinių komponentų.

Paprastieji ir sudėtiniai angliavandeniai

Monosacharidai ir disacharidai yra paprastieji angliavandeniai, o polisacharidai yra sudėtiniai angliavandeniai.

Paprastieji angliavandeniai maiste yra cukrus. Jie susideda tik iš vienos ar dviejų molekulių. Jie greitai suteikia energijos, tačiau netrukus žmogus vėl pasijunta alkanas. Maisto produktai: balta duona, cukrus ir saldainiai.

Sudėtiniai angliavandeniai sudaryti iš ilgų cukraus molekulių grandinių ir apima grūdus ir maistą, kuriame yra skaidulų. Maisto produktai: vaisiai, daržovės, pupelės ir viso grūdo makaronai.

Sudėtiniai angliavandeniai maiste leidžia žmogui ilgiau jaustis sočiam ir turi daugiau naudos sveikatai nei paprastieji angliavandeniai, nes juose yra daugiau vitaminų, mineralų ir skaidulų.

Angliavandeniai ir nutukimas

Kai kurie teigia, kad pasaulinis nutukusių žmonių skaičiaus augimas yra susijęs su dideliu angliavandenių vartojimu. Tačiau daug veiksnių prisideda prie nutukimo skaičiaus didėjimo.

Nutukimą skatinantys veiksniai:

• mažesnis fizinio aktyvumo lygis;
• dažnesnis itin perdirbto (greito) maisto vartojimas;
• retesnis šviežių produktų vartojimas;
• per didelės valgymo porcijos, kurios padidina suvartojamų kalorijų kiekį;
• trumpesnė kokybiško miego trukmė;
• genetiniai veiksniai;
• stresas ir emociniai veiksniai.

Kaip organizmas apdoroja angliavandenius?

Kūnas angliavandenius skaido į gliukozę, todėl angliavandeniai kūnui tampa kaip:

• nuolatinis energijos šaltinis kūno funkcijoms palaikyti;
• greitas ir momentinis energijos šaltinis sportuojant;
• energijos rezervas, kurį organizmas kaupia raumenyse ir kepenyse, o prireikus - panaudoja.

Jei organizmas jau sukaupia pakankamai energijos ir jos daugiau nebereikia, tuomet gliukozė paverčiama kūno riebalais.

Gliukozė negali likti kraujyje, nes gali būti žalinga ir net toksiška. Po to, kai žmogus suvartoja angliavandenius, kasa išskiria insuliną, kad padėtų gliukozę perkelti į organizmo ląsteles, kurios gali ją panaudoti arba kaupti.

Insulinas yra atsakingas už tai, kad žmogaus cukraus kiekis kraujyje nepadidėtų.

Ar angliavandeniai gali sukelti diabetą?

Po valgio organizmas suskaido angliavandenius į gliukozę, todėl padidėja cukraus kiekis kraujyje. Dėl to kasa gamina insuliną - hormoną, leidžiantį organizmo ląstelėms naudoti šį cukrų energijai arba saugojimui organizme.

Laikui bėgant, pasikartojantys cukraus kiekio kraujyje šuoliai gali pažeisti insuliną gaminančias ląsteles ir jas išsekti. Galiausiai organizmas gali nustoti gaminti insuliną arba nesugebėti jo tinkamai panaudoti. Toks sutrikimas vadinamas atsparumu insulinui.

Didesnę riziką turėti atsparumą insulinui ir susirgti II tipo cukriniu diabetu turi nutukę arba antsvorio turintys žmonės.

O pats nutukimo arba antsvorio turėjimo faktas gali būti siejamas būtent su per dideliu cukraus suvartojimu kasdieninėje mityboje.

Jei žmogaus cukraus kiekis kraujyje yra padidėjęs, pridėtinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių vartojimo sumažinimas gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Taip pat praverstų geras nakties miegas bei reguliarus fizinis aktyvumas.

Sveikiems angliavandeniams priskiriami vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai, nesmulkinti grūdai ir kai kurie kiti grūdai. Šiuose maisto produktuose yra būtinų vitaminų, mineralų ir skaidulų.

Sveikesnės angliavandenių produktų alternatyvos

Kiekvienas gali bandyti pakeisti nesveikus angliavandenių produktus į sveikesnes alternatyvas ir taip palaikyti sveikesnį mitybos rėžimą:

• baltus makaronus (arba ryžius) galite pakeisti pilno grūdo makaronais (arba ryžiais);
• perdirbtus saldžius pusryčių dribsnius galite pakeisti į nesmulkintų grūdų avižas, per naktį pamirkytas kokosų piene su cinamonu. Tuomet galite papildomai pridėti mėlynių ar kitų uogų.

Kas yra angliavandenių ciklavimas?

Angliavandenių ciklavimas - tai toks maitinimosi būdas, kai kasdien, kas savaitę arba kas mėnesį, yra keičiamas (didinamas arba mažinamas) suvartojamų angliavandenių kiekis.

Šis būdas dažnai naudojamas siekiant numesti svorio, bet siekiant išlaikyti maksimalų fizinį aktyvumą.

Į ką atkreipti dėmesį, cikluojant angliavandenius?

Cikluojame angliavandenius pagal tam tikrą grafiką. Yra keli klasikiniai variantai, kaip pavyzdžiui, didelio aktyvumo dienomis suvartojamas didesnis angliavandenių kiekis (high-carb), o poilsio dienomis yra sumažinami angliavandeniai (low-carb).

Taip pat galima angliavandenius cikluoti neatsižvelgiant į savo fizinį aktyvumą.

Tipinis variantas yra 2 dienos su aukštu angliavandenių kiekiu, 2 dienos su vidutiniu kiekiu, o likusios 3 dienos savaitėje - su minimaliu angliavandenių kiekiu.

Baltymų vartojimas visomis dienomis yra bene vienodas, tačiau riebalų suvartojimas padidėja, kai angliavandenių kiekis mityboje sumažėja.

Angliavandenių ciklavimas reikalauja konkrečios strategijos ir dažnesnio savęs stebėjimo negu įprasta dieta.

Angliavandenių ciklavimas - ką apie tai sako mokslas?

Tai ganėtinai naujas mitybos metodas, pagrįstas biologiniais mechanizmais manipuliuojant angliavandeniais.

Gerai suderintas angliavandenių ciklavimas padeda numesti nereikalingus riebalus, nejaučiant alkio bei leidžiant atsigauti raumenims, taip pat sureguliuoja hormonų (grelino ir leptino) veiklą.

Low-carb (mažo angliavandenių kiekio) dienomis, kūnas persijungia į rėžimą, kai energijai gauti naudojami kūno riebalai, pagreitėja medžiagų apykaita, pagerėja jautrumas insulinui.

High-carb (didelio angliavandenių kiekio) dienomis, angliavandeniai panaudojami maksimaliai naudai jūsų atsigavimui ir raumenynui.

Angliavandenių ciklavimo nauda

• Puikus mitybos būdas metant svorį, nes išvengiama alkio (svoris kris tol, kol išlaikysite kalorijų deficitą).
• Reguliarus angliavandenių ciklavimas gali pagerinti jėgą, atsigavimą po treniruotės, maksimaliai išsaugoma raumeninė masė.
• Gerėja medžiagų apykaita bei jautrumas insulinui.
• Nenukenčia testosterono ir leptino hormonai, jeigu mityba yra griežtesnė.

Glikeminis indeksas

Glikeminis indeksas parodo, kaip greitai maistas padidina cukraus kiekį kraujyje skalėje nuo 0 iki 100.

Maisto produktai su aukštu glikeminiu indeksu sukelia greitus cukraus kiekio kraujyje šuolius.

Maisto produktai su žemu glikeminiu indeksu virškinami ilgiau, todėl cukraus kiekis kraujyje būna geriau subalansuotas.

Valgant daug maisto produktų su aukštu glikeminiu indeksu, gali padidėti rizika susirgti II tipo diabetu ir kitais sveikatos sutrikimais, įskaitant širdies ligas ir antsvorį.

Mitybos planas, kuriame yra gausu mažo glikeminio indekso maisto produktų, kartu su fiziniu aktyvumu ir reguliariu miego rėžimu, gali padėti žmogui palaikyti sveikatą, gerą savijautą, taip pat pagerinti kūno formas.

Norėdami laikytis žemo glikeminio indekso mitybos rėžimo, reikėtų valgyti daugiau nerafinuotų maisto produktų, tokių kaip:

• avižos, miežiai arba sėlenos;
• pilno grūdo duona;
• rudieji ryžiai;
• šviežios daržovės;
• švieži vaisiai, o ne jų sultys;
• pilno grūdo makaronai.

Angliavandeniai ir baltymai bei jų skirtumai

Savybė	Angliavandeniai	Baltymai
Kalorijos	1 g - 4 kalorijos	1 g - 4 kalorijos
Funkcijos	Pagrindinis energijos šaltinis, palaiko virškinimą	Statybinė medžiaga, sudaro ląsteles, palaiko imunitetą
Skirstymas	Monosacharidai, disacharidai, polisacharidai, skaidulos	Aminorūgštys
Kaina	Paprastai žema	Paprastai didesnė

---