Daily Spoon sklaidoje dažnai kalbėsime apie baltymus, geruosius riebalus, sudėtinius angliavandenius ir skaidulas. Taigi, tikiuosi šiuo pirmuoju straipsniu padėjome tvirtą žingsnį informatyvaus ir praktiškos informacijos tinklaraščio link. Daily Spoon kilo iš noro Lietuvoje matyti kitokį sveikos gyvensenos produktą.

Angliavandeniai

Angliavandeniai - vienas pagrindinių maistinių medžiagų šaltinių. Tai greitai ir paprastai pasisavinamos energijos rezervuaras. Energiją galime gauti taip pat iš riebalų ir baltymų, tik tai bus antros kartos energija, kuriai gauti prireiks laiko ir organizmo pastangų, bei išsiskirs šalutiniai toksiški produktai. Priminsiu, jog su angliavandeniais gauname ne tik energijos, bet ir organizmui svarbias kitas medžiagas: skaidulas, vitaminus ir mineralus.

Pagal savo cheminę struktūrą angliavandeniai yra sudaryti iš sacharidų grandinių. Angliavandeniai atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų organizme būdami pagrindiniu energijos šaltiniu. Pagrindinis energijos šaltinis. Virškindamas angliavandenius organizmas juos paverčia gliukoze, kuri yra pagrindinė energijos forma smegenims ir raumenų audiniui. Gliukozė, susidariusi organizmui virškinant angliavandenius, suteikia ląstelėms reikalingą deguonį ir energiją.

Angliavandeniai greičiau paverčiami gliukoze, kuri gali būti nedelsiant naudojama kaip energija. Be tiesioginio energijos suteikimo, angliavandeniai taip pat prisideda prie bendro organizmo veiklos efektyvinimo. Jie yra svarbūs nervų sistemos ir smegenų funkcijoms, nes mūsų smegenys, kaip ir ląstelės, naudoja gliukozę kaip savo pagrindinį deguonies šaltinį. Smegenų veikla. Smegenys energiją ima iš gliukozės, nes ji greitai ir lengvai prieinama.

Be to, angliavandeniai dalyvauja ir virškinimo procese padedant įsisavinti kitas maistines medžiagas. Angliavandenių turintys maisto produktai pasižymi vitaminų ir mineralų gausa. Pavyzdžiui, grūdai turtingi B grupės vitaminais, geležimi ir magniu. Be tiesioginio energijos tiekimo, angliavandeniai atlieka svarbų vaidmenį palaikant mūsų sveikatos būklę apskritai. Jie padeda reguliuoti gliukozės lygį kraujyje, palaiko sveiką svorį ir dalyvauja smegenų funkcijose.

Sotumo jausmas. Atsargų kaupimas. Padeda išlaikyti raumenų masę. Skatina riebalų metabolizmą. Angliavandeniai padeda riebalų metabolizmui. Reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Kraujo gliukozės reguliavimas yra esminis veiksnys sveiko metabolizmo palaikyme. Angliavandeniai, ypač sudėtingieji, prisideda prie lėto ir stabilaus gliukozės įsisavinimo, užkertant kelią staigiam gliukozės kiekio šuoliui kraujyje.

Sveiko svorio palaikymas yra dar vienas svarbus angliavandenių vaidmuo. Sudėtingieji angliavandeniai suteikia sotumo jausmą, ilgalaikį energijos tiekimą ir mažina norą valgyti didelius maisto kiekius. Skaidulos išneša blogąjį cholesterolį, neleidžia jam užsilikti organizme ir daryti žalą. Antioksidacinis poveikis angliavandeniams suteikia galimybę mažinti uždegimus organizme. Tai yra svarbu, siekiant išvengti įvairių lėtinių ligų, kurios gali būti susijusios su uždegiminiais procesais.

Insulino reguliavimas. Angliavandeniai padeda subalansuoti insulino išsiskyrimą, kuris svarbus gliukozės kiekio kraujyje reguliavimui. Daržovės ir vaisiai suteikia ne tik angliavandenius, bet ir gausų kiekį skaidulų, vitaminų ir mineralų. Pilno grūdo produktai, tokie kaip avižos, kviečių sėlenos ir pilno grūdo duona, yra puikūs kompleksinių angliavandenių šaltiniai. Ryžiai, kviečiai ar miežiai, suteikia organizmui greitą energijos šaltinį, idealų sportuojantiems žmonėms arba intensyviai dirbantiems fiziškai.

Lėtinių ligų prevencija ir gydymas. Skaidulinės medžiagos gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padeda lengvinti II tipo cukrinio diabeto simptomus, kovoja su virškinimo trakto ligomis. Subalansuotas maistas, įtraukiantis įvairius angliavandenius, yra pagrindinis sveikos mitybos principas. Su maistu gaunamos skaidulos organizme skaidosi ir iš jų susidaro riebalų rūgštis butiratas. Moksliškai įrodyta, jog ši riebalų rūgštis svarbi storosios žarnos vėžio prevencijai. Butiratui susidaryti reikia kuo daugiau netirpių skaidulų, tokių kaip avižų, kviečių ir miežių sėlenos.

Sportuojantiems žmonėms labai svarbu užtikrinti greitą ir efektyvų energijos tiekimą, o angliavandeniai atlieka svarbų vaidmenį šiame procese. Prieš treniruotę suvartoti paprastieji angliavandeniai, pvz. vaisiai ar jų sultys, gali greitai suteikti organizmui reikalingą energiją. Tačiau ilgesnėms treniruotėms arba fiziniam krūviui, kuris vyksta per ilgesnį laiko tarpą, svarbu įtraukti ir sudėtinguosius angliavandenius. Tačiau svarbu prisiminti, kad kiekvieno žmogaus poreikiai skiriasi. Sportuojantys žmonės turėtų individualizuoti savo angliavandenių vartojimą atsižvelgiant į treniruočių intensyvumą, trukmę ir organizmo reakciją. Angliavandeniai yra gyvybiškai svarbūs elementai mūsų organizmui.

Gerieji angliavandeniai - tai neapdoroti arba minimaliai apdoroti angliavandeniai. Juose gausu skaidulų, vitaminų, mineralų ir kitų vertingų maistinių medžiagų. Dar kitaip vadinami sudėtingaisiais (kompleksiniais) angliavandeniais, kuriuos organizmas įsisavina palaipsniui per 3-4 valandas. Visą tą laiką aprūpina mus energija bei palaiko sotumo jausmą. Blogaisiais angliavandeniais vadinami perdirbti ir apdoroti maisto produktai, kuriuose yra pridėtinių cukrų, mažai skaidulų ir kitų vertingų maistinių medžiagų.

Angliavandeniai kasdien turėtų sudaryti apie 45-60 proc. suvartojamų kalorijų. Iš jų cukrų tik 5-10 proc. dienos energijos poreikio. Pavyzdžiui, jei per dieną suvartojate apie 2000 kcal, tai iš jų tik 1200 kcal turėtų būti gaunamos iš angliavandenių. Norint sužinoti, kiek angliavandenių turi suvartoti konkretus žmogus, reikia įvertinti jo sveikatos būklę, svorį, sportinį aktyvumą ir energijos poreikį per dieną. Sportuojantiems patariame angliavandenius valgyti tiek prieš treniruotę, tiek po jos: kad pakaktų energijos per treniruotę ir lengviau atsistatytų raumenys po jos. Apskritai visiems būtina angliavandenius išskirstyti tolygiai per dieną, kad pavyktų išlaikyti stabilų energijos lygį, kiekvieno valgymo metu turime gauti porciją angliavandenių. Tad angliavandenių suvartojimas kiekvienu atveju labai individualus, priklausomai nuo žmogaus fizinio aktyvumo bei medžiagų apykaitos ypatumų.

Jei jų pritrūksta, energijos gamybai organizmas naudoja riebalus ir baltymus. Tarkim, jei žmogus laikosi keto dietos ir jo mityboje dominuoja baltymai ir riebalai, energijai reikalingą gliukozę organizmas susintetina ir iš jų. Jei organizme atsiranda per daug angliavandenių, jie virsta riebalais. Tai vadinamieji blogieji arba sotieji riebalai, riebioje mėsoje ar riebiuose pieno produktuose.

Angliavandenių virškinimas prasideda burnoje veikiant seilių fermentams - amilazei ir maltazei. Jis trunka gana trumpai. Čia skaidomi krakmolas, glikogenas. Ilgi polisacharidai skaidomi iki trumpesnių polisacharidų, t.y. dekstrinų ir disacharido maltozės. Angliavandenių virškinimas tęsiamas plonajame žarnyne. Kasa į dvylikapirštę žarną išskiria sultis, kuriose gausu virškinimo fermentų. Čia veikia kasos ir žarnų fermentai.

Tokiems sutrikimams pirmiausia priskiriamas diabetas ir laktozės netolerancija. Esama sutrikimų, kai tenka riboti angliavandenių suvartojimą (įskaitant skaidulines medžiagas): pavyzdžiui, gydant vaikų epilepsiją. Skaidulų kiekis sumažinamas ir sergantiems kolitu. Padidinamas sergant hemarojumi, vidurių užkietėjimais, nutukimu, depresija, neurodegeneracinėmis ligomis. Ruošiant maistą reikia žinoti, jog nepageidaujamų junginių fitatų kiekis sumažėja mirkant grūdus, sėklas, ankštines daržoves bei rauginant duoną.

Subalansuotoje mityboje reikėtų vengti didelio perdirbtų angliavandenių kiekio. Svarbiausia - pakankamas gerųjų angliavandenių kiekis, kuris padėtų išlaikyti sveikatą ir energijos lygį. Rinkitės viso grūdo produktus. Pakeiskite baltuosius ryžius, makaronus ir duoną į viso grūdo. Valgykite daugiau daržovių. Naudokite natūralius saldiklius. Skaitykite etiketes. Venkite produktų su pridėtiniu cukrumi ir rafinuotais angliavandeniais. Įtraukite ankštinius į savo mitybą. Pusryčiai - šviežiai malti linų sėmenys, avižų/ kviečių ar miežių sėlenos, gysločio skaidulos, geriamos sumaišytos su šiltu vandeniu arba jomis praturtinama pusryčių košė. Augalinis maistas - 80-90 proc. viso raciono.

Skaidulos

Skaidulinėmis medžiagomis (jos dar vadinamos maistinėmis skaidulomis) vadinami angliavandeniai (polisacharidai), kurių yra augaliniuose produktuose ir kurių neskaldo žmogaus virškinimo fermentai. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. Terminas ,,skaidulinės medžiagos“ pirmą kartą buvo pavartotas 1953 m. Hipsley apibūdinant maiste esančias augalų ląstelių sienelių dalis. 1970 m.

Pagrindiniai maisto produktai, su kuriais gaunamos skaidulinės medžiagos - daržovės, vaisiai, rupi duona, visų grūdo dalių turintys duonos gaminiai, makaronai (dar vadinami „viso grūdo“ arba „pilno grūdo“), pupelės, avižos. Skaidulinių medžiagų yra ir kituose augaliniuose produktuose, ypač ankštinėse ir kai kuriose kitose daržovėse (morkose, kopūstuose, burokėliuose), vaisiuose ir uogose (juoduosiuose serbentuose, avietėse), riešutuose.

Respublikinio mitybos centro atliktų Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojai su maistu gauna per mažai skaidulinių medžiagų (2007 m. - 17,9 g), valgo nepakankamai tiek šviežių daržovių ir vaisių, tiek grūdinių produktų. Žmogaus organizmui per parą reikia suvartoti 20-30 g, t.y. ne mažiau kaip 12 g ir ne daugiau 32 g skaidulinių medžiagų per parą.

Šiandien skaidulos dažnai yra pamirštamas ar nepakankamai įvertinamas mitybos komponentas, tačiau jų vartojimas gali prisidėti prie bendros savijautos gerinimo. Jos randamos daugelyje kasdienių maisto produktų, tokių kaip vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai, ankštinės daržovės ir riešutai. Deja, daugelis neįtraukia pakankamai skaidulų į savo mitybą, o tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimą, svorio augimą ar net širdies ir kraujagyslių ligas.

Skaidulos skirstomos į dvi pagrindines rūšis: tirpiąsias ir netirpiąsias, kurios kiekviena atlieka skirtingą funkciją organizme. Tirpios skaidulos, ištirpusios vandenyje, sudaro tirštą gelio konsistencijos medžiagą. Jos padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, lėtina gliukozės įsisavinimą, todėl stabilizuoja cukraus lygį ir suteikia ilgalaikį sotumo jausmą. Tirpios skaidulos taip pat padeda palaikyti cholesterolio kiekį. Tai ypač naudinga širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Netirpios skaidulos netirpsta vandenyje ir išlieka beveik nepakitusios virškinimo procese. Jos padeda sureguliuoti žarnyno veiklą, taip sumažinant vidurių užkietėjimo riziką. Be to, šio tipo skaidulos palaiko tinkamą terpę žarnyne, kurioje gali daugintis gerosios bakterijos. Skaidulos veikia kaip „šluota“ mūsų virškinimo sistemoje - jos padeda palaikyti žarnyno funkciją, pagreitina atliekų pašalinimą iš organizmo ir pagerina žarnyno mikrobiotos būklę. Skaidulos veikia kaip probiotikai - jos maitina gerąsias žarnyno bakterijas, stiprina žarnyno mikroflorą ir taip padeda sumažinti virškinimo problemas, pavyzdžiui, pilvo pūtimą ar viduriavimą. O sveika žarnyno mikrobiota taip pat tiesiogiai susijusi su stipresne imunine sistema.

Tirpios skaidulos lėtina angliavandenių ir cukraus įsisavinimą, todėl sumažina staigius cukraus šuolius kraujyje. Tai ypač svarbu sergantiems diabetu. Be to, ilgesnis sotumo jausmas sumažina potraukį saldumynams. Tirpios skaidulos jungiasi su cholesterolio molekulėmis ir padeda jas pašalinti iš organizmo. Šis procesas prisideda prie cholesterolio kiekio kontrolės kraujyje, kas mažina širdies ligų riziką.

Viso grūdo produktai yra vieni vertingiausių skaidulų šaltinių. Pavyzdžiui, avižos, pilno grūdo duona ir rudieji ryžiai turi didelį kiekį tirpių ir netirpių skaidulų. Be to, pilno grūdo produktai ne tik praturtina mitybą ląsteliena, bet ir suteikia energijos bei aprūpina mineralais ir vitaminais, ypač B grupės vitaminais ir geležimi.

Vaisiai, tokie kaip obuoliai, kriaušės, citrusiniai vaisiai ir uogos, yra puikūs tirpių skaidulų šaltiniai. Juose esanti ląsteliena padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir gerina virškinimą. Valgant vaisius su žievele, pavyzdžiui, obuolius ar kriaušes, gaunama ir papildoma porcija netirpių skaidulų, kurios svarbios žarnyno veiklai. Daržovės, tokios kaip morkos, brokoliai, kopūstai ar salierai, yra svarbus skaidulų šaltinis. Dauguma daržovių turi ir tirpių, ir netirpių skaidulų, todėl yra idealios norint palaikyti sveiką virškinimą. Lapinės daržovės, pavyzdžiui, špinatai, ne tik praturtina mitybą skaidulomis, bet ir aprūpina organizmą geležimi ir vitaminais, tokiais kaip vitaminas K.

Ankštiniai produktai, įskaitant pupeles, lęšius ir avinžirnius, yra vieni iš gausiausių skaidulų šaltinių. Jie turi ir tirpių, ir netirpių skaidulų, taip pat yra geras augalinių baltymų šaltinis. Dėl didelio skaidulų kiekio ankštinės daržovės padeda palaikyti stabilų cukraus lygį kraujyje ir ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. Riešutai ir sėklos, ypač chia, linų sėklos ir migdolai, yra ne tik puikus skaidulų šaltinis, bet ir praturtina mitybą sveikaisiais riebalais. Juose esančios skaidulos padeda pagerinti žarnyno veiklą, o sveikieji riebalai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių funkciją. Riešutai ir sėklos gali būti puikus užkandis, papildantis skaidulų kiekį mityboje.

Skaidulų papildai yra vertinga priemonė tiems, kurie nesuvartoja pakankamai skaidulų su maistu. Šie papildai taip pat kaip ir natūraliai, iš maisto gaunamos skaidulos, padeda pagerinti virškinimą, reguliuoja žarnyno peristaltiką, taip sumažindamos vidurių užkietėjimo riziką. Labai svarbu skaidulas įtraukti į savo mitybą iš lėto ir palaipsniui didinti jų suvartojimą bei gerti pakankamai vandens.Skaidulos suteikia ilgalaikį sotumo jausmą, nes jas organizmas virškina ilgiau nei kitus maistinius komponentus. Tad jos padeda mažiau užkandžiauti tarp pagrindinių valgių ir taip prisideda prie svorio kontrolės.

Suaugusios moterys turėtų suvartoti apie 25 gramus skaidulų per dieną. O suaugę vyrai - apie 30-38 gramus skaidulų per dieną. Tuo tarpu vaikams skaidulų kiekis rekomenduojamas priklausomai nuo amžiaus: jaunesni nei 10 metų turėtų gauti apie 15-20 gramų skaidulų kasdien, o paaugliams rekomenduojama 25-30 gramų per dieną. Netirpių skaidulų trūkumas sulėtina žarnyno peristaltiką, todėl žmonės gali patirti virškinimo sutrikimus, įskaitant vidurių užkietėjimą. Trūkstant tirpių skaidulų, gali padidėti cholesterolio kiekis, o tai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Skaidulos suteikia sotumo jausmą, tad jų trūkumas gali lemti didesnį kalorijų suvartojimą, kas gali skatinti svorio augimą.

Per didelis maistinių skaidulų vartojimas gali turėti ir neigiamą poveikį Jūsų sveikatai. Neabsorbuojami angliavandeniai pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu didindami žarnyne esančių bakterijų kiekį ir sukeldami osmosinį efektą bei prisijungdami vandenį prie nesuvirškintų skaidulų. Kai skaidulinių medžiagų suvartojama daug (75-80 g per dieną), gali atsirasti pilvo pūtimas ir pilnumo jausmas. Kartais diskomfortą jaučia žmonės, turintys dirgliosios žarnos sindromą ir suvartojantys didelį kiekį skaidulinių medžiagų.

Pradėkite dieną nuo daug skaidulinių medžiagų turinčių pusryčių. Pusryčiaujant rekomenduojama gauti apie 5 g skaidulinių medžiagų. Neperdirbti grūdai ir nesijotų miltų duona yra geras skaidulinių medžiagų šaltinis. Į rytinę košę galite įdėti kelis arbatinius šaukštelius sėlenų. Valgydami priešpiečius turėtumėte gauti apie 9 g skaidulų.

Mokslinių tyrimų įrodymai apie skaidulų naudą:

• Mokslinės studijos rodo atvirkštinę priklausomybę tarp skaidulinių medžiagų suvartojimo ir koronarinės širdies ligos (vainikinių širdies arterijų ligos) išsivystymo. Intervenciniai tyrimai parodė, kad padidinus skaidulinių medžiagų suvartojimą, sumažinama koronarinės širdies ligos rizikos faktorių, tokių kaip cholesterolis ir trigliceridai, kiekis.
• Kai kurie tyrimai rodo atvirkštinę priklausomybę tarp skaidulinių medžiagų suvartojimo ir antro tipo cukrinio diabeto.
• Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas padeda sulieknėti. Tyrimais įrodyta, kad didesnio skaidulinių medžiagų, ypač esančių grūdinėse kultūrose, suvartojimas padedama numesti svorio. Daug skaidulinių medžiagų turinčius maisto produktus reikia ilgiau kramtyti, o ilgiau kramtant maistą, greičiau pajuntamas sotumas, todėl mažiau suvalgoma. Pasirinkus daugiau skaidulinių medžiagų turintį maistą, ilgiau užtrunka tokio maisto virškinimas.
• Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu.
• 2008 m. kolorektalinis vėžys buvo trečias dažniausias onkologinis susirgimas pasaulyje. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad gausus skaidulinių medžiagų vartojimas sumažina kolorektalinio vėžio išsivystymo tikimybę.

Tam, kad jūsų organizmas galėtų prisitaikyti prie pokyčių, suvartojamų skaidulų kiekį didinkite palaipsniui. Pradėkite nuo kelių papildomų gramų per dieną, o su laiku kiekį vis didinkite. Pusryčiams rinkitės pilno grūdo produktus, pavyzdžiui, avižas, kurios turi didelį kiekį tirpių skaidulų. Galite pridėti ir vaisių bei sėklų, kad dar labiau padidintumėte skaidulų kiekį. Pietums ir vakarienei valgykite daržoves bei ankštines daržoves, pavyzdžiui, pupeles ar avinžirnius, kurie turi ir tirpių, ir netirpių skaidulų. O užkandžiams rinkitės riešutus, sėklas ar šviežius vaisius.

Pasirinkite pilno grūdo produktus, pavyzdžiui, pilno grūdo duoną, avižas, grikius ir ruduosius ryžius, vietoje perdirbtų grūdų produktų. Vaisiai ir daržovės su žievele turi daugiau skaidulų nei nulupti, tad kai įmanoma, valgykite juos su žievele. Padidinus skaidulų kiekį, svarbu gerti daugiau vandens. Skaidulos sugeria vandenį, todėl organizmui reikia daugiau skysčių, kad užtikrintų sveiką virškinimą ir sumažintų diskomfortą. Be pakankamo vandens kiekio, didesnis skaidulų kiekis gali sukelti pilvo pūtimą ir užkietėjimą.

Labai dažnai žmonės įtraukia skaidulas į savo mitybą staiga. O tai gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar net viduriavimą. Skaidulų kiekį reikia didinti palaipsniui, kad organizmas galėtų prisitaikyti ir netektų susidurti su virškinimo sutrikimais. Skaidulos sugeria didelį kiekį vandens, todėl jų vartojimas be pakankamo skysčių kiekio gali sukelti virškinimo sutrikimus, pavyzdžiui, pilvo pūtimą ir vidurių užkietėjimą. Kad skaidulos atliktų savo funkciją, svarbu kartu su jomis vartoti daugiau vandens.

Baltymai

Baltymai yra statybinė mūsų kūno medžiaga ir tikrai nebūsiu pirma pabrėžianti jų svarbą mūsų organizmui. Baltymai yra sudaryti iš 20 skirtingų aminorūgščių. Visaverčiai baltymai nėra pranašesni už nevisaverčius, jie tiesiog skirtingi.

Riebalai

Labai svarbi, tačiau dažnai be reikalo nuvertinama maisto grupė. Galbūt taip įvyko dėl maisto industrijos naudojamų etikečių kaip “Mažiau riebalų” (ang. Low fat) ar dėl maisto produktų, kurie yra asocijuojami su šia maisto grupe, žmonės yra linkę į maistą su didesniu riebalų kiekiu žiūrėti skeptiškai. Nesotieji riebalai - tai sveikieji riebalai. Sotieji riebalai - tai yra gyvulinės kilmės riebalai, kuriuos randame svieste, taukuose ar lašiniuose. Nors angliavandeniai yra dažniausiai asocijuojami su suteikiama energija organizmui, tačiau riebalai yra daugiausiai energijos suteikianti maisto grupė.

Nuomonių apie maisto grupių proporcijas lėkštėje yra labai skirtingų. Manau, kad kasdienė mityba yra labai individualus ir įpročiais paremtas sprendimas. Todėl, žmonės susiduria su informacija, kuri tuos įpročius ragina keisti, tai dažniausiai sukelia atmetimo reakciją. Šiuo atveju, aš noriu pasidalinti man patikusiu pavyzdžiu, kokiomis proporcijomis galime dėliotis savo maisto racioną lėkštėje, kad gautume įvairių mūsų organizmui reikalingų medžiagų. Pasirinkau pavyzdį iš Harvard T.H. Chan School of public health publikacijos (Šaltinis). Harvard T.H. Harvard T.H.

Angliavandeniai ir baltymai - skirtumai

1. Kiekis kalorijų:
   • 1 g angliavandenių turi 4 kalorijas.
   • 1 g baltymų turi 4 kalorijas.
2. Funkcijos:
   • Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis aktyviai veiklai ir centrinei nervų sistemai. Valgant pakankamai angliavandenių yra tausojami baltymai ir riebalai, palaikoma normali virškinamojo trakto veikla ir žarnynas.
   • Baltymai tai statybinė medžiaga organizme. Baltymai sudaro mūsų kūno ląsteles, įeina ne tik į raumenų, bet ir kaulų, plaukų, nagų, kremzlių sudėtį. Jie svarbūs imuninei sistemai, skysčių pusiausvyros palaikymui ir užtikrina organizmo aprūpinimą deguonimi.
3. Skirstymas:
   • Angliavandeniai (pagal į jų sudėtį įeinančių sacharidų kiekį) skirstomi į: monosacharidus ir disacharidus (cukrūs), polisacharidus (kompleksiniai angliavandeniai), skaidulines maisto medžiagas.
   • Į organizmą patekęs baltymas yra suvirškinamas ir suskaidomas į atskiras aminorūgštis.
4. Kaina:
   • Angliavandenių kaina paprastai yra žema. Angliavandenių gausūs produktai, t. y. cukrus, bulvės, kruopos, saldumynai, saldūs vaisvandeniai ir pan., yra pakankamai pigūs.
   • Baltymų kaina paprastai yra didesnė.

---