Yra augalų, kuriuos sunku būtų pavadinti gražiais ir net naudingais, jie dažniausiai klestėte klesti ne sėjami, nesodinami ir dažnai vadinami piktžolėmis.
Tačiau aštuoniasdešimtmetis šiaulietis Balys kitos nuomonės: nėra nei gražių, nei negražių augalų, o ir visi yra naudingi - tik reikia žinoti kur ir kada juos galima naudoti.
Iš tiesų balanda - puikus pavasarinis vitaminų šaltinis.
Be to, ji labai skani ir puikiai dera tiek salotose, tiek sriubose.
Balandos rūšys ir jų savybės
Balandų yra apie pusantro šimto rūšių, iš kurių apie pusantros dešimties auga ir Lietuvoje.
Tai baltoji, vaistinė, panaminė, šimtagrūdė, gausialapė, žydralapė, margasėklė, mūrinė, gausiasėklė, raudonstiebė, glaustašakė, smirduolė ir kelios kitos.
Gali būti, kad senovėje visas balandų rūšis mūsų protėviai mokėjo vienaip ar kitaip panaudoti.
Turbūt nerasime daržus auginančio žmogaus nepažįstančio balandos.
Balanda (Chenopodium) yra vienmetė žolė, priklausanti balandinių žolių šeimai.
Šiai šeimai iš viso priklauso apie 250 rūšių augalų visame pasaulyje.
Lietuvoje auga 16 rūšių.
Baltoji balanda gali užaugti labai aukšta, net iki 150 cm aukščio.
Jos stiebas status, briaunotas ir šakotas.
Lapai kiaušiniškai rombiški arba pailgi, kartais skiautėti.
Žiedų kamuolėliai, susitelkę gausiai lapuotomis šluotelėmis, sudaro varputes.
Vienas augalas gali subrandinti net 100 000 sėklų, kurias lengvai išnešioja vėjas.
Tad akivaizdu, jog dauginasi baltoji balanda tikrai sparčiai.
Baltoji balanda nuo seno naudojama maistui bei pašarui.
Anksčiau tai buvo tik vargšų bei badmečio maistas.
Jauni balandos stiebeliai bei šakelės buvo naudojami maistui taip pat kaip špinatai ar rūgštynės: salotoms, sriuboms, troškiniams.
Iš sėklų kepdavo duoną.
Beje, baltosios balandos sėklos niekuo nenusileidžia dabar taip populiarioms bolivinės balandos ar burnočių sėkloms.
„Miltuota“ baltoji balanda
Baltoji balanda, iki metro ir net iki pusantro metro aukščio išaugantis status, išsišakojęs augalas, taip pavadinta dėl baltai „miltuotų“ žiedkočių ir apyžiedžių.
Tai labai gajus augalas, subrandinantis šimtus tūkstančių sėklų, kurias lengvai išnešioja vėjas.
Puikiai auga daržuose, šiukšlynuose ir yra labai gaji piktžolė.
Nors piktžole jos nevertėtų vadinti.
Pirma, baltosios balandos jaunos šakelės ir lapai vartojami maistui kaip špinatai, sėklų miltai - duonos kepiniams, žolė tinka pašarui.
Antra, ši balanda yra vaistinis augalas, nes gerina virškinimą, lengvina atsikosėjimą, tonizuoja ir stiprina organizmą, gydo avitaminozę, viduriavimą, pavasarinį nuovargį, išsekimą, nutukimą.
Vaistams naudojamos peržydėjusios viršūnėlės, žolė, sėklos.
Vaistinė balanda
Vaistinė balanda, dar yra vadinama kirmytžole ar Meksikos arbata, savaime auga Viduržemio jūros šalyse, Afrikoje, Australijoje, Kaukaze, o Lietuvoje - tik darželiuose.
Šios balandos šaknys yra ilgos, stiebas irgi išauga iki pusantro metro aukščio, o ji žydi birželį-rugpjūtį.
Visame pasaulyje yra vertinamas šis augalas, nes jo sėklose yra eterinio aliejaus, kuriuo rekomenduojama gydytis nusilpusiems po sunkių ligų.
Tačiau gydomoji šios balandos galia yra tokia stipri, kad būtina gydytojo priežiūra.
Beje, vaistinės balandos yra stiprus ir labai malonus kvapas, todėl ji naudojama kulinarijoje, parfumerijoje bei kosmetikoje.
Balandos nauda sveikatai
Balanda turi labai daug vitaminų C, A ir B, mineralų ir antioksidantų.
Tai puikus geležies, kalio, aminorūgščių, kalcio ir fosforo šaltinis.
Balandoje esančios aminorūgštys dalyvauja ląstelių „statyboje“, todėl užtikrina gerą ląstelių funkcionavimą, formavimąsi ir atsistatymą.
Kaip ir dauguma augalinio maisto, daržovių, balandos yra puikus skaidulų šaltinis.
Skaidulos svarbios gerai virškinimo sistemos funkcijai užtikrinti, taip pat ilgam laikui suteikia sotumo jausmą.
- Balandų įtraukimas į savo meniu gali padėti sumažinti svorį.
- Jose daug skaidulinių medžiagų, kurios ilgam suteikia sotumo, be to, mažai kalorijų ir angliavandenių.
JAV tyrimų duomenimis didesnis lapinių daržovių suvartojimas veiksmingai padeda kovoti su antsvoriu.
Balanda taip pat valo kraują, o tai užtikrina sveiką plaukų, odos ir nagų būklę, stiprina imunitetą, šalina toksinus.
Kadangi balandų sudėtyje yra daug cinko bei geležies, o taip pat ir vitamino C, jų vartojimas gali padėti kovoti su mažakraujyste.
Cinkas taip pat labai svarbus plaukų, nagų ir odos sveikatai.
Dėl vitamino C gausos, balanda padeda kraujuojančioms dantenoms bei naudinga asmenims, susiduriantiems su padidėjusiu dantų jautrumu.
Balanda - iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantis augalas, tačiau jos vertė sveikatai tikrai nustebina.
Šio augalo sudėtyje gausu skaidulų, kurios veikia kaip natūralus žarnyno valiklis.
Jos padeda pašalinti nereikalingas medžiagas, lengvina virškinimą ir neapsunkina skrandžio.
Balandos nauda žarnynui pasireiškia ne per vieną dieną - ji veikia palaipsniui ir švelniai.
Todėl verta ją įtraukti į mitybą reguliariai, bet be skubos.
Balandų nauda žarnynui slypi ne tik jų gebėjime švelniai išvalyti virškinimo traktą, bet ir atkurti natūralų jo ritmą.
Balandos nauda žarnynui stiprinama ir mineralais - magniu, kalciu bei kaliu.
Balandos poveikis nėra staigus - tai ne stiprus vaistas, o švelnus, natūralus organizmo pagalbininkas.
Balandos nauda žarnynui ryškėja palaipsniui.
Po kelių savaičių mityboje galima pastebėti ir kitus teigiamus pokyčius - daugiau energijos, geresnę savijautą rytais, aiškesnę odą.
Kadangi tai augalas su aktyviomis medžiagomis, geriausia daryti pertraukas ir įtraukti jį į mitybą kursais, ypač jei turite jautresnį skrandį.
Kaip vartoti balandą?
Balanda vienas tų laukinių augalų, kuriuos ne tik sveika, bet ir tikrai skanu valgyti bei lengva paruošti.
Ji neturi jokio aštraus, kartaus ar kito stipraus skonio.
Iš esmės skoniu labai primena špinatus, rūgštynes, tik neturi jiems būdingo rūgštumo.
Skonis švelnus, kiek prėskas, todėl idealiai tinka su kitomis laukinėmis žolėmis, pvz., kartesnėmis kiaulpienėmis ar išraiškingesnio skonio garšvomis.
Augalas tinkamas maistui tol, kol jo kotas lengvai lūžta.
Jau paaugę balandos valgomos su visais stiebeliais ir lapais panašiai kaip brokoliai.
Jeigu kotas kietokas, jį galima nulupti.
Prasidėjus vasaros karščiams, balandos paprastai medėja, tampa kietos ir nebeskanios.
Tokias be jokio sąžinės graužimo galima mesti į kompostą ar naudoti gyvulių pašarui.
Balandos lapus taip pat galima džiovinti ir naudoti kaip prieskonius sriuboms ar troškiniams.
Baltosios balandos sėklos gali pakeisti bolivinės balandos sėklas.
Jos lengvai surenkamos ir nieko nekainuoja.
Na, tik šiek tiek laiko joms išdžiovinti ir išsijoti.
Nors balanda dažnai laikoma paprasčiausia piktžole, virtuvėje ji gali tapti tikru atradimu.
Svarbiausia rinkti jaunus, minkštus lapelius - jie švelnaus skonio, neturi kartumo ir yra kupini maistingų medžiagų.
Jauni balandos lapai puikiai dera su kitomis žaliosiomis daržovėmis, agurkais, pomidorais ar net vaisiais, tokiais kaip obuoliai ir kriaušės.
Balandos nauda žarnynui ypač atsiskleidžia, kai ji vartojama žalia.
Balandą galima naudoti kaip špinatų pakaitalą.
Jei norite balandų turėti visus metus, išdžiovinkite lapus ir sumalkite.
Tokie prieskoniai tiks pabarstyti ant virtų daržovių, košių ar mėsos patiekalų.
Nuo kotelių sėklos nubraukiamos lengvai, tiesiog saujomis.
Po to patiesiamos džiovinti, o išdžiūvusios patrinamos tarp delnų, kad atsiskirtų lukštai, ir persijojamos nuo šiukšlių bei lukštų.
Pavyzdžiai kaip gaminti su balanda:
- Iš balandų galima virti tokią pačią sriubą kaip iš špinatų, rūgštynių.
- Balandos lapus galima dėti į salotas.
- Iš balandų galima kepti omletą.
Makaronų salotos su balandomis
Tai lengvai paruošiamos, skanios ir sočios salotos.
Puikiai tiks kaip pagrindinis valgis arba kaip garnyras prie mėsos ar paukštienos patiekalų.
Reikės:
- 250 g makaronų;
- 100 g balandos lapelių;
- keli vyšniniai pomidoriukai;
- 4 v. š. alyvuogių aliejaus;
- 1 v. š. citrinos sulčių;
- druskos, pipirų, česnako, prieskonių - pagal skonį.
Gaminimas:
- Makaronus išvirti pasūdytame vandenyje ir nusunkti.
- Suberti į dubenį.
- Pomidorus perpjauti pusiau.
- Balandos lapus gerai nuplauti, nusausinti ir supjaustyti.
- Viską suberti į dubenį su makaronais.
- Paruošti padažą: sumaišyti aliejų, citrinos sultis, druską, pipirus, išspaustą česnaką, prieskonius.
Omletas su balandomis
Itin greitas, sotus ir tikrai skanus patiekalas pusryčiams.
Reikės:
- 6 kiaušiniai;
- 1 puodelis smulkintų balandų lapelių;
- 1 v. š. sviesto;
- 1 svogūnas;
- 2 skiltelės česnako;
- pieno, druskos, pipirų - pagal skonį.
Gaminimas:
- Keptuvėje įkaitinti sviestą ir ant nedidelės ugnies pakepinti smulkiai pjaustytą svogūną, kol gražiai pagels ir suminkštės.
- Smulkiai supjaustyti česnako skilteles ir suberti į svogūnus.
- Nuolat maišant pakepti dar 1 min.
- Suberti smulkintus balandų lapelius ir maišant pakepinti, kol suminkštės.
- Dubenyje išplakti kiaušinius su pienu, druska ir pipirais.
Balandų sriuba
Iš balandų galima virti tokią pačią sriubą kaip iš špinatų, rūgštynių.
Tik jai papildomai reikės šiek tiek rūgštelės.
Žinoma, jeigu norisi rūgščiau.
Reikės:
- 250 g balandų lapų;
- 1 nedidelė morka;
- 2 l mėsos ar daržovių sultinio;
- 1 v. š. sviesto;
- 3 v. š. miltų;
- 1 kiaušinis;
- pieno, druskos, pipirų, petražolių - pagal skonį.
Gaminimas:
- Balandų lapus nuplauti, susmulkinti ir pavirti apie 5 min pasūdytame vandenyje.
- Morkas nuskusti, nuplauti, supjaustyti ir pavirti atskirai kelias minutes, kol suminkštės.
- Keptuvėje įkaitinti sviestą ir nuolat maišant pakepinti jame miltus.
- Įpilti šiek tiek morkų nuoviro ir supilti pieną.
- Įberti druskos, pipirų, suberti petražoles ir viską gerai išmaišyti.
- Balandas, morkas ir padažą supilti į sultinį, ir maišant pavirti apie 5 min.
- Išplakti kiaušinį ir maišant supilti į verdamą sriubą.