Arbata yra populiariausias gėrimas pasaulyje. Pagrindiniai arbatos gamintojai yra Kinija, Indija, Šri Lanka ir Kenija. Arbata - antras pagal paplitimą gėrimas pasaulyje. Arbata gali būti lapų arba pakelių pavidalu.

Šiandieninėje rinkoje arbatų gausa leidžia net patiems išrankiausiems atrasti tobulus skonius. Verta paminėti ir tai, jog baltosios arbatos lapeliai skinami tik rankomis ir tam tikru laikotarpiu - iki pumpurų visiško išsiskleidimo, juos dengiant sidabriniams pūkeliams. Nuskinta žaliava vytinama, tada džiovinama neaukštoje temperatūroje. Tikriausiai daugeliui kyla klausimas, kodėl arbata vadinama baltąja? Dar vienas pasirinkimas mūsų pasiūloje - arbata „Po tropikų saule“, kur baltosios arbatos mišinį papildo ir bambukų lapeliai bei baltoji „snow“ arbata.

Arbatos Rūšys ir Jų Savybės

Yra įvairių arbatos rūšių, kurių kiekviena pasižymi skirtingomis savybėmis:

• Juodoji arbata. Tai fermentuota arbata, kurios oksidacija trunka nuo dviejų savaičių iki mėnesio (80-90%). Ji užplikoma 85-100 °C temperatūroje.
• Žalioji arbata. Tai minimaliai fermentuota arbata. Ji turi daug vitamino C, gerina atmintį, dėmesį, stiprina plaukus ir nagus.
• Raudonoji arbata. Ji gaminama iš pumpurų ir jaunų arbatos lapų. Tai švelniau fermentuota arbata nei juodoji. Padeda išlaikyti jaunystę.
• Mate. Tai arbata, gaminama iš džiovintų ir smulkintų Paragvajaus bugienio lapų. Ji suteikia energijos ir gerina sveikatą.
• Oolong. Tradicinė kinų arbata. Pusiau fermentuota (oksidacijos lygis tarp žaliosios ir juodosios arbatos). Gerina medžiagų apykaitą ir padeda numesti svorį.
• Geltonoji arbata. Tai imperatoriškoji arbata, gaminama Kinijoje su maža fermentacija (apie 7-10%). Naudinga kepenims ir virškinimo sistemai.
• Baltoji arbata. Viena seniausių Kinijoje vartojamų arbatų. Tai nefermentuota arbata, gaminama iš jaunų lapų ir arbatos pumpurų. Užplikoma 60-70 °C temperatūroje.
• Puer. Viena brangiausių arbatų. Ji gaminama iš arbatos, kuri patyrė postfermentaciją. Normalizuoja kraujospūdį, suteikia energijos, mažina cukraus kiekį kraujyje.

Baltoji Arbata ir Jos Nauda

Baltoji arbata nauda gali drąsiai varžytis su juodąja, žaliąja bei kitomis. Atsiliepimai leidžia teigti, kad balta arbata pasižymi išskirtinai dideliu antioksidantų kiekiu. O pastarieji mums itin svarbūs, nes saugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, gali lėtinti senėjimo procesus. Be to, baltoji arbata yra lengvesnio, švelnesnio skonio nei žalioji ar juodoji arbata, joje yra mažiau kofeino.

Baltoji Arbata ir Kofeinas

Teigiama, jog baltoji arbata turi minimalų kofeino kiekį, tad ja galite mėgautis net ir vakare. Viename puodelyje yra nuo 6 iki 55 mg kofeino. Iš visų arbatos rūšių juodojoje arbatoje yra daugiausia kofeino. Tyrimai rodo, kad kofeino ir teanino derinys gali pagerinti atmintį, susikaupimą ir koncentraciją.

Arbata Nėštumo Metu: Saugumas ir Rizika

Nėštumo metu reikėtų atidžiai pasverti spinduliuotės naudą ir galimą žalą. Rentgeno primygtinai reikėtų vengti pirmosiomis nėštumo savaitėmis, tačiau ir vėlesniu nėštumo laikotarpiu jis gali būti pavojingas.

Žolelių Arbatos Nėštumo Metu

Fitoterapija, arba gydymas vaistažolėmis - vienas seniausių gydymo būdų. Nors daugelyje šalių gydomuoju poveikiu pasižyminčios žolelės - itin populiarios, medikai jas vertina gana skeptiškai, ypač nėštumo metu. Tačiau tyrimai rodo, kad, priklausomai nuo regiono, nėštumo metu žolinius preparatus naudoja nuo 22,3 iki 82,3 proc. nėščiųjų. Tad veikiausiai visiškai saugių vaistažolių ir augalinių preparatų nėštumo metu nėra, nes vienas augalas gali turėti net iki 50 farmakologiškai aktyvių komponentų. Pavyzdžiui, melisų, mėtų arbatos nėštumo metu lyg ir tiktų, nes ramina, padeda pagerinti apetitą, slopina pykinimą ir kt. Tačiau vartojant per daug šių arbatų galimas priešingas efektas: vaistažolės gali sukelti galvos skausmą ar net persileidimą.

Mėtų Arbata

Mėtų arbata - vienas populiariausių žolelių gėrimų Lietuvoje. Ji raminanti, gaivinanti, padedanti virškinimui ir dažnai pasirenkama vietoj kavos ar kitų stipresnių arbatų. Mėtos (ypač pipirmėtės) nuo seno žinomos dėl savo raminamojo, priešspazminio ir virškinimą gerinančio poveikio. Pipirmėtės atpalaiduoja raumenis, įskaitant ir gimdą - teoriškai, labai didelis jų kiekis gali turėti poveikį gimdos tonusui, nors tai nėra moksliškai plačiai patvirtinta. Saugia laikoma 1-2 puodeliai silpnos mėtų arbatos per dieną.

Kiti Potencialūs Pavojai Nėštumo Metu

Be arbatos, nėščiosioms pavojų kelia ir kiti veiksniai:

• Alkoholis, rūkymas (taip pat ir pasyvus), tam tikri vaistai bei narkotikai.
• Įvairios toksiškos medžiagos ir pavojingi aplinkos veiksniai nėščiąsias gali paveikti skirtingai. Tai priklauso nuo to, kiek laiko nėščioji buvo veikiama tų medžiagų, koks jų kiekis pateko į organizmą.
• Rentgeno tyrimas nėštumo metu nėra laikomas saugiu.

Kaip Išvengti Neigiamo Poveikio

Štai keletas patarimų, kaip išvengti neigiamo poveikio nėštumo metu:

• Nėščiosioms reikėtų rinktis ekologiškus arba netoksiškus natūralius valiklius, pavyzdžiui, valgomąją sodą ar actą.
• Rekomenduojama, visų pirma, įsitikinti, kad geriamasis vanduo yra saugus vartoti, t.y. atlikti jo tyrimus.
• Šias priemones nėštumo metu reikėtų vengti naudoti tiek namuose, tiek ir kieme, sode.
• Jeigu nėščiajai prireikė dažyti, tai daryti būtina gerai vėdinamoje patalpoje, būtina ir dėvėti apsauginę kaukę.
• Nėščiosioms moterims nerekomenduojama atlikti remonto darbų, šalinti senų apdailos medžiagų.

Arbatos Vartojimo Privalumai ir Trūkumai

Arbatoje sveikatai naudingas junginys yra polifenoliai, ypač katechinai ir epikatechinai. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad šios molekulės turi priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Antioksidacinės savybės, kepenų sveikata, sumažina insulto riziką, sumažina „blogojo“ cholesterolio lygį - tai tik dalis arbatos teikiamų privalumų. Tačiau blogas miegas, cukrus, rėmuo, nėštumo komplikacijos, kofeino priklausomybė - tai galimi arbatos vartojimo trūkumai. Reguliarus arbatos vartojimas gali sukelti priklausomybę nuo kofeino. Nepaisant daugelio arbatos privalumų, ją reikėtų vartoti saikingai - ne daugiau kaip tris puodelius per dieną.

---