Tikiuosi kažkam bus įdomu, o gal net ir naudinga. Kadangi kiekvieną dieną dirbu su priekrantės ichtiofauna, pravartu turėt kokį sąrašą, kur surašytos visos sugaunamos (-tos) rūšys, nuolat ją papildant naujomis.

Žuvys yra labai įvairi grupė stuburinių gyvūnų, apimanti daugiau nei 34,000 žinomų rūšių. Jos skirstomos į kelias pagrindines klases, įskaitant bežandžius (Agnatha), kremzlinius (Chondrichthyes) ir kaulines žuvis (Osteichthyes).

Žiobrių rūšys

Paskutinė nauja sugauta žuvų rūšis buvo Rombas. Kadangi žuvis laikosi Baltijos jūroje ties Švedija ir gana gausiai įtariu, kad čia bus tik pirmas kartas, kas ją sugebėjo atskirti nuo oto (bet vis tiek malonu).

Bežandžiai (Agnatha) yra primityviausios žuvys, neturinčios žandikaulių. Lietuvoje aptinkama vienintelė šios klasės atstovė - žiobris (Lampetra fluviatilis). Žiobris yra migruojanti žuvis, neršti plaukianti į upes. Jo kūnas gleivėtas ir panašus į ungurį.

Kitos Baltijos jūros žuvų rūšys

Taip pat buvo sugauta pora rūšių jūrgaidžių. Iš viso 68 rūšys, gal kas papildys?

• 1.
• 2.
• 3.
• 4.
• 5.
• 6.
• 7.
• 8.
• 9.
• 10.
• 11.

Baltijos jūroje aptinkama žuvų rūšių įvairovė yra mažesnė nei kituose jūrose dėl mažo druskingumo. Tačiau čia gyvena kelios svarbios komercinės žuvų rūšys.

Menkinės žuvys (Gadidae)

Menkė (Gadus morhua callarias) yra svarbi komercinė žuvis Baltijos jūroje.

Plekšninės žuvys (Pleuronectidae)

Plekšnė (Platichthys flesus) yra dažna Baltijos jūros žuvis.

Silkės (Clupeidae)

Atlantinė silkė (Clupea harengus membras) yra svarbi komercinė žuvis Baltijos jūroje. Šprotas (Sprattus sprattus balticus) yra maža, bet gausiai paplitusi žuvis.

Eršketinės žuvys (Acipenseridae)

Atlantinis eršketas (Acipenser sturio) anksčiau buvo paplitęs, dabar labai retas ir saugomas.

Jūriniai dygliai (Gasterosteidae)

Dyglys (Gasterosteus aculeatus) yra dažna priekrantės žuvis.

Ko tikėtis Baltijos jūroje?

Meškerėmis ginkluoti lietuviai šiuo laikotarpiu skuba jūros link, nes vandenyse karaliauja menkė. Žuvininkystės tarybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Ernestas Peskovas išskirtine šios žuvies savybe vadina unikalų skonį, kuriam retas gali atsispirti. Ši žuvis ypatinga ir tuo, jog ją paprasta sugauti: „Imi bet kokį kotą, spiningą, kad ir pirštą, durų rankeną su kabliukais, ar trišakį - įrangos daug tam nereikia“, - juokauja specialistas.

Pasak jo, menkių mėgstamiausia vieta Lietuvoje yra Karklė, kurioje šios žuvys mėgsta tinkamą vandens gylį, nelygų ir akmeninį dugną. Menkės dažniausiai buriuojasi tose vietose, kur dugnas yra nelygus, tačiau žvejys pastebi ir išimčių - Klaipėdoje, vadinamoje inkarinėje žvejyboje, nors ir dugnas yra lygus, menkės jau ilgą laiką ten mėgsta buriuotis.

„Tačiau nuolat vienoje vietoje žuvis nebūna, ji plaukioja, migruoja, o žvejys paskui ją bėgioja. Tai labiau laimės dalykas, kur rasi menkių būrį“, - pastebi E. Peskovas.

Ne mažiau šalia Lietuvos esančius jūros vandenis mėgsta ir lašiša. Pagal populiarumą tarp žvejų, ši žuvis pralenkia menkę tik pavasario laikotarpiu, kuomet jos būna daugiausia.

Lyginant su menke, šią paviršinę žuvį nėra lengva pagauti. Lašišos žvejyba yra kur kas sudėtingesnė ir reikalauja specialios įrangos, su paprasta meškere jūroje ją pagauti vargu ar pavyktų - tam nuo trijų iki penkių metrų gylyje išdėstomi specialūs laiveliai, lėtai tempiami laivo, gaudantys paviršines žuvis.

Jūroje dažnai galima sutikti ir plaukiojančias strimeles, tačiau jų mėgstamiausias ir aktyviausias metų laikas jau praėjo. E. Peskovas teigia, kad būtent pavasarį sutinkami gausiausi šių žuvų būriai, artėjantys nuo molo prie kranto, taip pat jie dažnai sutinkami ir prie Jūros vartų. Strimelės sudaro kone trečdalį visų Baltijos jūroje pagaunamų žuvų.

Pasak E. Peskovo, jūroje neegzistuoja laikas tinkamiausias žvejybai. Laikas reikšmės žvejybos pasisekimui turi tik kituose telkiniuose - mariose, ežeruose. Kai juose sušyla vanduo, žuvys tampa aktyvesnės, o jūroje yra kur kas didesni gyliai, vandens temperatūra ryškiai nepakinta, todėl ir žuvų aktyvumas bet kuriuo metu yra tinkamas žvejybai. Pasak žvejo, nei žuvies pagavimo laikas, nei vieta reikšmės jos skoniui neturi.

Nevalgomos žuvys Baltijos jūroje

E. Peskovas atkreipia dėmesį, kad tikrai ne visos Lietuvą skalaujančioje jūroje gyvenančios žuvys yra valgomos: „Yra tokia žuvis - builis, kitaip vadinamas byčiokas. Tai invazinė žuvis, dabar labai paplitusi jūroje, ir nuo kranto labai gerai kimbanti“, - pasakoja žvejys. Nors dygi ir aštriomis išaugomis pasipuošusi žuvis lengvai kimba, ji nėra vertinama ir valgyti jos - nerekomenduojama.

Taip pat neretai pagaunamos nevalgomos žuvys yra vėjažuvės, ypač dažnai pasitaikančios gegužės mėnesio pabaigoje. Nors kai kurie žmonės nežinodami jas gali suvalgyti, tačiau Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos skyriaus vedėjas Valdas Gečys perspėja, kad kulinarijai šios žuvies savybės visai nėra tinkamos.

Saugotis reikėtų ir grundulų - žmonės dažnai šias žuvis pagauna Baltijos jūroje, ypač būdami Palangoje ar Šventojoje. „Tai nemaža žuvis, kurią galima gaudyti neribojamais kiekiais. Nors skoninės savybės gali atrodyti neblogos, tačiau iš tikrųjų ši žuvis ryja viską, kas papuola, yra tarytum atliekų surinkėjas ir nėra pakankamai ištyrinėta. Tad galima spręsti, kad ji nėra tinkamiausia valgymui. Yra girdėta tokių atvejų, kad ją suvalgę žmonės apsinuodija, sustoja virškinimo sistema“, - perspėja jis.

Dažnai Lietuvos vandenyse randama dyglė bei kartuolė taip pat neturėtų būti valgomos. Šiose nedidelėse žuvyse yra daugybė ašakų, o sumąsčiusiems jų paragauti - kyla didelė grėsmė užspringti. Negana to, šios žuvys maistinės vertės prasme yra visiškai nevertingos.

Žuvų mityba ir ekologija

Žuvų mityba labai įvairi ir priklauso nuo rūšies. Vieni yra plėšrūnai, mintantys kitomis žuvimis, vabzdžiais ar vėžiagyviais, kiti - žoliaėdžiai, besimaitinantys dumbliais ir augalais, o treti - visaėdžiai. Žuvys atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose, būdamos mitybos grandinės dalimi ir reguliuodamos kitų organizmų populiacijas.

Žuvų apsauga

Dėl žmogaus veiklos, tokios kaip tarša, peržvejojimas ir buveinių naikinimas, daugelis žuvų rūšių susiduria su išnykimo grėsme. Svarbu imtis priemonių žuvų apsaugai, įskaitant reguliuojamą žvejybą, buveinių atkūrimą ir taršos mažinimą.

Lietuvos žuvų įvairovė

Lietuvos vandenyse nuolat gyvena ar veisiasi 66 žuvų rūšys (porūšiai, formos). Dar 11 žuvų rūšių kartais pasitaiko Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrante, 2 rūšys išnyko, 4 nevietinės rūšys veisiamos dirbtiniu būdu. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 7 žuvų rūšys: skersasnukis, ežerinis sykas, vijūnas, ežerinė rainė, atlantinė lašiša, iš jų 2 rūšys - atlantinis eršketas (Acipenser sturio; eršketinių Acipenseridae šeima) ir sparis (Abramis ballerus; karpinių šeima) Lietuvos vandenyse išnyko.

Iš lašišinių šeimos pasitaiko, bet natūraliai nesiveisia, vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), sykinių - peledės (Coregonus peled), karpinių - karpiai (Cyprinus carpio) ir baltieji amūrai (Ctenopharyngodon idella). Pagal gyvenamąją vietą skiriamos jūrinės ir gėlavandenės (upinės, ežerinės) žuvys, pagal migraciją - praeivės (lašišos, šlakiai, perpelės, Baltijos sykai, unguriai, žiobriai) ir sėsliosios žuvys.

Kai kurios žuvys prisitaikiusios gyventi ir maitintis prie dugno (vijūninės, plerninės, grundalinės, plekšninės žuvys, gružliai, šamai, vėgėlės, skersasnukiai, ūsoriai, gyvavedės vėgėlės ir kitos). 4 rūšių žuvys (vandens ožkos, paprastosios aukšlės, salačiai, vėjažuvės) gyvena ir maitinasi tik paviršiniuose vandens sluoksniuose. Vienos žuvys (lydekos, salačiai, šamai, vėgėlės, otai, vėjažuvės, starkiai, ešeriai) yra plėšrios - minta žuvimis, kitos (unguriai, upėtakiai, šlakiai, lašišos, perpelės ir menkės) iš dalies plėšrios arba (skersasnukiai, kartuolės ir baltieji amūrai) minta tik augaliniu maistu, dar kitų rūšių žuvys - bestuburiais arba yra visaėdės.

Vandens kokybei labai jautrūs margieji upėtakiai, lašišos, šlakiai, kiršliai, kūjagalviai, srovinės aukšlės, mažiausiai jautrios - kuojos, paprastosios aukšlės, lynai, devynspyglės ir trispyglės dyglės, paprastieji ir sidabriniai karosai, plakiai. 8-10 rūšių vietinės žuvys (lašišos, šlakiai, seliavos, vėgėlės, lydekos, starkiai, lynai, šamai) veisiamos žuvininkystės ūkiuose. Lietuvos žuvys priskiriamos 10 būrių, 22 šeimoms ir 55 gentims.

Žuvų rūšių įvairovė

• Silkiažuvių (Clupeiformes) būrio yra 3 silkinių (Clupeidae) šeimos rūšys: atlantinė perpelė (Alosa fallax), strimelė (Clupea harengus membras) ir bretlingis (Sprattus sprattus balticus).
• Lašišažuvių (Salmoniformes) būrio yra 11 rūšių (porūšių, formų): lašišinių (Salmonidae) šeimos - atlantinė lašiša (Salmo salar), šlakis (Salmo trutta trutta) ir margasis upėtakis (Salmo trutta marinus fario), sykinių (Coregonidae) - europinis sykas (Coregonus lavaretus lavaretus), ežerinis sykas (Coregonus lavaretus holstatus) ir seliava (Coregonus albula), stintinių (Osmeridae) - praeivė europinė stinta (Osmerus eperlanus eperlanus), Kuršių marių stintelė (Osmerus eperlanus marinus spirinchus) ir ežerinė stintelė (Osmerus eperlanus marinus relicta), kiršlinių (Thymallidae) - europinis kiršlys (Thymallus thymallus), lydekinių (Esocidae) - lydeka (Esox lucius).
• Unguriažuvių (Anguilliformes) būrio yra 1 upinių ungurių (Anguillidae) šeimos rūšis - europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla).
• Karpžuvių (Cypriniformes) būrio įvairovė pati didžiausia - 26 rūšys, beveik visos gyvena gėluosiuose vandenyse. Iš karpinių (Cyprinidae) šeimos sutinkamos 22 rūšys: didžiausias - salatis (Aspius aspius), mažiausia - saulažuvė (Leucaspius delineatus), gausiausios - kuojos (Rutilus rutilus), paprastosios aukšlės (Alburnus alburnus), karšiai (Abramis brama), plakiai (Blicca bjoerkna); gyvena ežeruose ir didesnėse upėse. Europinis šapalas (Leuciscus cephalus), strepetys (Leuciscus leuciscus), meknė (Leuciscus idus), ūsorius (Barbus barbus), srovinė aukšlė (Alburnoides bipunctatus), paprastasis skersasnukis (Chondrostoma nasus; įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą), paprastoji rainė (Phoxinus phoxinus) gyvena tik upėse, gružlys (Gobio gobio), kartuolė (Rhodeus sericeus) - upėse ir pratakiuose ežeruose. Žiobris (Vimba vimba) gyvena jūroje, neršti plaukia į upes, vandens ožka (Pelecus cultratus) - tik Kuršių mariose, dalis jų neršti plaukia į upes. Lynas (Tinca tinca), raudė (Scardinius erythrophthalmus), auksinis karosas (Carassius carassius) ir ežerinė rainė (Phoxinus percnurus; pirmą kartą Lietuvos vandenyse aptikta 2006, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą) sutinkami ežeruose. Sidabrinis karosas (Carassius auratus) į Lietuvos vandenis buvo įvežtas ir aklimatizuotas.
• Ešeržuvių (Perciformes) būrio sutinkama 20 rūšių, iš jų 15 gyvena jūroje. Iš ešerinių (Percidae) šeimos - pūgžlys (Gymnocephalus cernuus), ešerys (Perca fluviatilis) ir sterkas (Sander lucioperca) gyvena ir veisiasi gėluosiuose vandenyse. Iš žvynagalvinių (Eleotrididae) šeimos nuodėgulinis grundalas (Percottus glehni) į Lietuvos gėluosius vandenis pateko atsitiktinai ir aklimatizavosi; nuo 21 a. pradžios - invazinė žuvis. Iš plerninių (Cottidae) šeimos Baltijos jūroje gyvena builis (Myoxocephalus scorpius), ragys (Triglopsis quadricornis), upėse - kūjagalvis (Cottus gobio). Netikrųjų vėgėlių (Zoarcidae) šeimos yra 1 rūšis - gyvavedė vėgėlė (Zoarces viviparus); po neršto žūva. Tobinių (Ammodytidae) šeimos yra 2 rūšys: didysis tobis (Hyperoplus lanceolatus) ir mažasis tobis (Ammodytes tobianus). Grundalinių (Gobiidae) šeimos - 3 rūšys: smėlinis grundalas (Pomatoschistus minutus), paplūdiminis grundalas (Pomatoschistus microps) ir juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus); pastarasis į Baltijos jūrą pateko atsitiktinai ir aklimatizavosi, pirmą kartą užregistruotas 2002 metais.
• Plekšniažuvių (Pleuronectiformes) būrio sutinkamos 4 rūšys: iš otinių (Scophthalmidae) šeimos - otas (Psetta maxima), plekšninių (Pleuronectidae) - Baltijos upinė plekšnė (Platichthys flesus trachurus), Baltijos jūros plekšnė (Pleuronectes platessa baltica) ir paprastoji gelsvapelekė plekšnė (Limanda limanda; Lietuvos pakrantėje reta).

Baltijos jūros priekrantės žvejyba

Baltijos jūros priekrantei priskiriama iki 20 m gylio vidutiniškai apie trijų kilometrų pločio pakrantės juosta, kurios bendras plotas sudaro 371,1 km2. Verslinė žvejyba priekrantės zonoje po nepriklausomybės atgavimo atsinaujino 1992 m. pradėjus steigtis privačioms žvejybos įmonėms ir jos intensyvumas iki 2001 m. didėjo. 2000-2007 m. žvejojo 100-110 įmonių, vidutiniškai per metus laimikiai siekė 437 t. Nuo 2007 m. buvo vykdoma ES ir Lietuvos biudžeto remiama programa, kuria siekta sumažinti priekrantės verslinės žvejybos intensyvumą. Iki 2013 m. žvejybos pajėgumus planuota sumažinti perpus. Kuršių nerijos jūros priekrantėje verslinės žvejybos intensyvumas žymiai mažesnis nei šiauriau Klaipėdos esančiuose vandenyse. Nors Kuršių nerijos jūros priekrantė sudaro apie pusę Lietuvos priekrantės, jai tenka tik kiek daugiau nei penktadalis viso žvejybos intensyvumo.

Žuvų ištekliai

Lietuvos Baltijos jūros ekonominėje zonoje užregistruotos 63 žuvų ir nėgių rūšys. Dar keturios rūšys buvo aptiktos Baltijos jūroje po 2003 m. - ragys, jūrų liežuvis, gelsvasis jūrgaidis, paprastasis vilkešeris. Iš Baltijos jūroje užregistruotų 67 rūšių 20 yra gėlavandenės. 33 sugaunamos žuvų rūšys laikomos įprastomis. Komercinę reikšmę turi 19 jūroje sugaunamų žuvų ir nėgių rūšių. Pastarąjį dešimtmetį Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose plačiai paplito invazinis juodažiotis grundalas. Vietomis jis tapo vyraujančia žuvimi, o Kuršių mariose, nors ir gana negausus, paplitęs plačiai, daugiausiai pakrančių vandenyse, ir pagaunamas net ir Rusijai priklausančioje centrinėje dalyje.

Baltijos jūros priekrantėje svarbiausios verslinei žvejybai žuvys yra menkė, stinta, strimelė ir upinė plekšnė, pastaraisiais metais ir invaziniai juodažiočiai grundalai, mažesnę laimikių dalį sudaro žiobriai, otai, vėjažuvės, sterkai. Svarbiausia mėgėjiškos žvejybos žuvis yra menkė.

Žvejybos tendencijos

Čia stebima žvejojančių įmonių skaičiaus mažėjimo ir bendrų laimikių didėjimo tendencijos. 2008 m. žvejybą priekrantėje vykdė 98, o 2013-2019 m. - 49-54 įmonės. 2004-2009 m. vidutiniškai buvo pagaunama 408 t, tuo tarpu 2013-2018 m. - 521 t žuvų. Šį padidėjimą labiausiai nulėmė juodažiočių grundalų laimikiai. Pastaraisiais metais svarbiausiomis priekrantės žvejyboje žuvimis tiek pagal sugaunamus laimikius, tiek pagal pajamas tapo stintos ir grundalai. Anksčiau svarbiausia buvusi menkė, 2017 m. pagal laimikių vertę buvo trečioje vietoje, o nuo šių metų verslinė jų žvejyba remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis sustabdyta visai.

Gaudymo įrankiai

Visų pirma, pastaruosius kelis metus žymiai intensyviau naudojamos gaudyklės, bet ne tinklai. Per 2013-2019 m. laikotarpį jomis buvo pagauta 51,1 proc. visų verslinių laimikių. Stebima gaudyklių naudojimo intensyvumo didėjimo tendencija, nuo 2016 m. jomis pagaunama daugiau nei 60 proc. metinių laimikių, 2018 m. - net 70 proc. Tuo pačiu laikotarpiu priekrantėje žymiai sumažėjo žvejybos 45-90 mm tinklais intensyvumas. Šis faktas turėtų būti gera naujiena, nes tinkluose visada žūsta daug žiemojančių vandens paukščių.

Žuvų bendrijos

2013-2019 m. Baltijos jūros priekrantės bendrijoje gausiausios žuvys buvo upinė plekšnė, žiobris, stinta, strimelė ir juodažiotis grundalas, jų bendra dalis pagal gausumą sudarė 87,4 proc., pagal biomasę - 77,9 proc. visų laimikių. Analizė parodė, kad strimelių laimikiai pastaruosius keletą metų išlieka arti daugiamečio vidurkio. Taip pat stabilūs išlieka plekšnių laimikiai. Menkių laimikių mažėjimas gali būti siejamas su žvejybos intensyvumo jas gaudančiais įrankiais mažėjimu bei bloga jų išteklių būkle. Žiobrių ir sterkų mažesni nei vidutiniai laimikiai sietini su jų išteklių būkle, tačiau ji labai priklauso nuo žvejybos Kuršių mariose, kur pagaunama didžioji dalis šių žuvų. Otų mažesni nei vidutiniai laimikiai nuo 2014 m., lyginant su pastarųjų 25 metų vidurkiu, taip pat sietini su išteklių būkle. Pastaruosius ketverius metus registruojami rekordiniai vėjažuvių laimikiai. 2015-2019 m. registruojami apie ketvirtadaliu didesni nei daugiametis vidurkis stintų laimikiai. Toks jų didėjimas gali būti susijęs su intensyvesne stintų žvejyba didėjant priekrantėje naudojamų gaudyklių kiekiui. Per pastaruosius tris stintų žvejybos sezonus (žiema-pavasaris) priekrantėje vidutiniškai pagaunama apie trečdalį visų stintų laimikių, gaudomų neršto migracijos į Nemuno deltą metu.

2019 m. tyrimo duomenimis, stambiausios stintos sugaunamos 16-18 mm stintiniais tinklais, priekrantėje naudojamos gaudyklės ir Kuršių mariose naudojamos stintinės gaudyklės gaudo beveik vienodo dydžio stintas, kiek mažesnės žuvys pagaunamos traukiamais tinklais Nemuno deltoje.

Ilgalaikės tendencijos

Vertinant ilgalaikius laimikius nuo 1950 m., taip pat stebimas jų didėjimas: pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu vidutiniškai pagaunama beveik 80 proc. didesni laimikiai nei ankstesniu laikotarpiu.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žuvų ekologijos laboratorijos vadovo dr. Lino Ložio nuomone, Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žuvų ištekliai yra tik maža, sudėtinė visos Baltijos jūros išteklių dalis. Todėl žuvų išteklių būklė Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje priklauso nuo visos tos išteklių grupės būklės. Pagal tarptautinius vertinimus, Lietuvos vandenyse eksploatuojamų menkių ir strimelių išteklių būklė yra bloga, brėtlingių būklė gera, o upinių plekšnių ir otų būklė neįvertinta, nes tam nepakanka duomenų apie atitinkamas išteklių grupes Baltijos jūroje.

Tyrimai parodė, kad vertinant pagal ES Jūros strategijos pagrindų direktyvos kriterijus, žuvų bendrijos būklė Lietuvos priekrantėje yra vertintina kaip bloga. To priežastys greičiausiai yra pernelyg intensyvi žvejyba ne tik priekrantėje, bet ir Kuršių mariose, kadangi iš marių į priekrantę migruojančios žuvys taip pat turi įtakos rodiklio reikšmėms. 2016-2018 m. esminio kitų žuvų (be grundalų ir menkių) laimikių pokyčio dėl intensyvesnio gaudyklių naudojimo priekrantėje nebuvo. Žvejybos intensyvumo didėjimas gali turėti neigiamą poveikį tiek žuvų ištekliams, tiek žvejybos efektyvumui, ypač intensyviausiai eksploatuojamose akvatorijose.

Mokslininkai įsitikinę, kad pastarųjų metų priekrantės vandenų būklė vertinant pagal žuvų rodiklius yra bloga, tačiau ji priklauso ir nuo žuvų išteklių būklės Kuršių mariose. Atsižvelgiant į tai, verslinė žvejybos intensyvumas ir žuvų išteklių eksploatavimas abiejose šiose akvatorijose turėtų būti mažinamas, tačiau invazinių grundalų žvejyba, jų nerštinių santalkų sezono pakrančių seklumose metu balandžio-birželio mėn. pradžioje turėtų būti kuo labiau skatinama.

---