Baltijos jūra - Atlanto vandenyno dalis, giliai įsiterpusi į Europos šiaurinę dalį. Jos plotas siekia 419 000 km3. Giliausia vieta yra Landsorto įduba, kurios gylis siekia 459 m. Baltijos jūra skalauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos krantus.
Baltijos jūros ypatumai
Baltijos jūra yra viena labiausiai izoliuotų pasaulio jūrų. Baltijos jūros vanduo yra apysūris. Paviršiniai vandens sluoksniai pietinėje Baltijos dalyje vasarą įšyla iki 23-24 °C. Baltijos jūroje gausu nėgių.
Baltijos jūros biologinė įvairovė
Baltijos jūroje gyvena apie 70 rūšių žuvų. Lietuvoje Baltijos jūros ekonominėje zonoje užregistruotos 63 žuvų ir nėgių rūšys. Dar keturios rūšys buvo aptiktos Baltijos jūroje po 2003 m. - ragys, jūrų liežuvis, gelsvasis jūrgaidis, paprastasis vilkešeris. Iš Baltijos jūroje užregistruotų 67 rūšių 20 yra gėlavandenės. 33 sugaunamos žuvų rūšys laikomos įprastomis. Komercinę reikšmę turi 19 jūroje sugaunamų žuvų ir nėgių rūšių.
Pagrindinės verslinės žuvys Baltijos jūroje:
- Menkė
- Stinta
- Strimelė
- Upinė plekšnė
- Juodažiotis grundalas
- Žiobris
- Otas
- Vėjažuvė
- Sterkas
Stintos Baltijos jūroje
Stintos yra svarbiausios pagal vertę gaudyklėmis gaudomos žuvys (daugiau nei pusė visų pajamų). Jomis pagaunama kiek daugiau nei pusė visų stintų. 2015-2019 m. registruojami apie ketvirtadaliu didesni nei daugiametis vidurkis laimikiai. Toks jų laimikių didėjimas gali būti susijęs su intensyvesne stintų žvejyba didėjant priekrantėje naudojamų gaudyklių kiekiui. Per pastaruosius tris stintų žvejybos sezonus (žiema-pavasaris), priekrantėje vidutiniškai pagaunama apie trečdalį visų stintų laimikių, gaudomų neršto migracijos į Nemuno deltą metu.
2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, stambiausios stintos sugaunamos 16-18 mm stintiniais tinklais. Priekrantėje naudojamos gaudyklės ir Kuršių mariose naudojamos stintinės gaudyklės gaudo beveik vienodo dydžio stintas. Kiek mažesnės žuvys pagaunamos traukiamais tinklais Nemuno deltoje.
Stintų žvejybos ypatumai priekrantėje
Baltijos jūros priekrantė yra iki 20 m gylio, vidutiniškai apie trijų kilometrų pločio pakrantės juosta. Tai svarbi tiek ūkiniu, tiek rekreaciniu požiūriu akvatorija. Priekrantė pasižymi dideliu produktyvumu ir bioįvairove, ji yra svarbi žuvų neršto vieta ir nerštinių migracijų kelias, taip pat vandens paukščių žiemojimo teritorija ir migracijų kelias. 2013-2019 m. laikotarpiu gaudyklėmis buvo pagauta 51,1 proc. visų verslinių laimikių, o pastaraisiais metais jos jau tapo svarbiausiu pagal sugaunamą žuvų kiekį priekrantės žvejybos įrankiu.
Žvejyba gaudyklėmis šiuo laikotarpiu taip pat pasižymi didesniu efektyvumu (laimikiais pastangai). Patys didžiausi efektyvumo rodikliai stebimi gegužės mėnesį, kai daugiausia gaudomi grundalai.
| Laikotarpis | Stintų laimikių dalis |
|---|---|
| Vasaris-Kovas | 77,6 proc. |
Vertinant laikotarpį nuo 1993 m., intensyvios žvejybos gaudyklėmis laikotarpiu 2016-2018 m., esminio kitų žuvų (be grundalų ir menkių) laimikių pokyčio dėl intensyvesnio gaudyklių naudojimo priekrantėje nebuvo. Žvejybos intensyvumo didėjimas vertinant žuvų laimikius gali turėti neigiamą poveikį tiek žuvų ištekliams, tiek žvejybos efektyvumui, ypač intensyviausiai eksploatuojamose akvatorijose. Atsižvelgiant į tai, kad pastarųjų metų priekrantės vandenų būklė vertinant pagal žuvų bendrijos rodiklius yra bloga, manoma, kad verslinė žvejyba turėtų būti reguliuojama taip, kad žuvų išteklių eksploatavimas priekrantėje nedidėtų ar net mažėtų (išskyrus grundalų žvejybą).